Vilniaus savivaldybė atvirai pripažįsta – jos planuose mikroautobusams ateityje vietos nėra. Kaunas savuosius verslininkus ramina, esą maršrutinius taksi dar per anksti nurašyti – kol kas mažės tik miesto transportą dubliuojančių jų maršrutų.
„Mes juos [mikroautobusus – red.] sutvarkysime ir vežiosime keleivius. Prėjusį kartą nupirkome du, dabar – dar keturis. Mums jie labai reikalingi“, – tikina privačios Minsko įmonės atstovas Vladimiras Boris.
Nebeilgai garaže užsibus ir kiti, dar neparduoti bene daugiausiai maršrutų Vilniuje aptarnavusios įmonės automobiliai. Iš sostinės centro išstumtų mikroautobusų savininkas sako juos parduodantis, kad turėtų iš ko mokėti išeitines kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams. Įmonė atleidžia 65 vairuotojus.
„Šiandien Vilniaus miesto vežėjų asociacija yra priversta atleisti darbuotojus ir parduoti savo transporto priemones, kurios tapo nebereikalingos. Vieni užsidaro, bankrutuoja, kiti bando susimažinti iki minimalaus dydžio“, – komentuoja Vilniaus vežėjų asociacijos valdybos pirmininkas Vladas Dapkus.
Pasak V. Dapkaus, aštuonios sostinės vežėjų asocijacijos įmonės į gatvę paleidžia maždaug 300 vairuotojų. Dešimtadalis jų gal dar kokius metus dirbs, jei kuri nors įmonė laimės savivaldybės paskelbtą keleivių privežimo iš priemiesčių konkursą.
Tačiau viešojo transporto pertvarką pradėjusi sostinės savivaldybė neslepia, tad tolesniuose jos planuose mikroautobusams vietos nėra.
„Vilniaus mieste vežimo forma mikroautobusais baigia savo egzistavimo erą. Jei pasižiūrėtume į jų turimą transporto priemonių parką, tai pamatytume, kad didžioji dauguma priemonių yra perkopusi 8-erių ar artėja prie kritinio 10 metų amžiaus. Tikrai reikėjo atsinaujinti – tai gera proga padaryti kokybinį šuolį ir įsigyti mažos talpos autobusiukus, kuriuose būtų galima įvesti ir el. bilietą, vežti stovinčius keleivius ir neįgaliuosius“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Miesto transporto skyriaus vedėjas Kastytis Lubys.
Anot sostinės transporto pertvarkos stratego, dalį keleivių vežimo išlaidų, jei šios didėtų dėl autobusų atnaujinimo ar elektroninių bilietų įrangos, savivaldybė esą kompensuotų.
Gerą niuksą iš sostinės valdžios gavusios mikroautobusų įmonės netiki skolose paskendusios savivaldybės pažadais ir apskritai abejoja, ar norėtų dirbti siūlomomis sąlygomis.
„Abejoju, ar kas nors norės dar sykį grįžt į šį reikalą, kadangi mes matėme, kaip su mumis pasielgė. Manau, bet kas labai rimtai pasvarstys, ar verta dalyvauti [...] transporto sistemoje, kurioje dalyvauja savivaldybė“, – kalba Vilniaus vežėjų asociacijos valdybos pirmininkas.
Sostinės kolegų likimo baiminasi ir Kauno mikroautobusų savininkai. Po ilgokos pertraukos šį rudenį jiems irgi skelbiamas keleivių vežimo konkursas, tik jau gerokai mažinant maršrutų skaičių.
„Man nesuprantamas kai kurių maršrutų naikinimas. Pavyzdžiui, 92 maršruto naikinimas. Jie žmonių turbūt nepaklausė, reikalingas jis, ar ne. Savivaldybės požiūris toks gana įdomus – galima pagalvoti, kad esame didžiuliai priešai [...]. Ką padarė Vilniuj, tą, žinoma, padarys ir Kaune“, – neabejoja Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Stabingis.
Kauno valdžia ramina, kad maršrutinių taksi mieste mažės vos trečdaliu, tačiau neatmeta, kad likusiems dirbti gali tekti atnaujinti automobilius ar ateityje – trauktis į priemiesčius.
„Pirmiausia naikinam ir nepratęsiame sutarčių tiems maršrutams ir tiems vežėjams, su kuriais vyksta teisiniai ginčai, taip pat tiems, kurie 100 procentų dubliuoja miesto transportą“, – komentuoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas.
Abiejų didmiesčių valdžios atstovai tikina, kad viešasis transportas pertvarkomas tik dėl keleivių patogumo. Esą visoje Europoje nėra net sąvokos „vežimas mikroautobusais“. Keleiviai vežami mažos talpos autobusais, kuriuose veikia bendra bilietų sistema, galima sėdėti, stovėti ir telpa neįgaliųjų vežimėliai.
Į tokius, pasak savivaldybių atstovų, orientuojasi ir Kaunas, ir sostinė.
