Ledo keliai, kitaip dar vadinami ledo perėjomis ar ledo tiltais, yra formuojami ant užšalusių jūrų, įlankų, upių ar ežerų. Tokie keliai labai svarbūs ir reikalingi šiaurinėms pasaulio šalims. Naudodamos ledo kelius, Kanada, JAV, Rusija ir kitos šalys sutaupo daugybę išlaidų, kurių reikėtų krovinius perkeliant iš laivų į lėktuvus. Vežti ledo keliais daug pigiau, tačiau labai pavojinga. Ledo keliai gali būti naudojami ir kaip alternatyva keltų linijoms žiemą.
Bebaimiai vairuotojai – Kanados ledo keliais
Vienas tokių kraštų, kur naudojami ledo keliai, yra Kanada. Užmetus akį į žemėlapį, aiškiai galima pamatyti, kokia gausybė salų salelių primėtyta pačioje Šiaurės Amerikos žemyno viršutinėje dalyje. Mes, lietuviai, galime tik apytikriai įsivaizduoti, kaip ten šalta – naktimis temperatūra gali nukristi net iki 45 laipsnių šalčio. O visai šalimais prisišliejusi sniegingoji Grenlandija.
Nepaisant bauginančių šalčių, ten gyvena žmonės, statomi miestai. Atokiuose Kanados kraštuose gausu naudingų iškasenų – naftos, deimantų, geležies rūdos, todėl ten kuriamos įvairios kasyklos, kurioms tenka gabenti visas statybines medžiagas. Lėktuvai nepajėgūs gabenti daugybę tonų sveriančių krovinių.
Tą darbą atlieka sunkvežimių vairuotojai, kurie neįtikėtinai sunkius krovinius veža per ledą. Darbas itin pavojingas. Už jį vairuotojai gauna labai didelius pinigus (skaičiuojama tūkstančiais litų už vieną kelionę). Tačiau bet kuri kelionė gali baigtis tragiškai. Bebaimiai sunkvežimių vairuotojai itin gerbiami šiauriniuose Kanados regionuose, o apie jų sunkų ir pavojingą darbą buvo sukurtas dokumentinis realybės šou „Ledo kelių vairuotojai“.
Sujungė uostą su sala
Tačiau yra ir saugių ledo kelių, kuriais gali važiuoti ne tik krovininės, bet ir lengvosios mašinos. Beveik prieš savaitę atidarytas ledo kelias Estijoje. Ledu sujungtas Rohukulos uostas ir Hiumos sala Baltijos jūroje. Kelio ilgis siekia 26 km.
Remiantis specialiu įstatymu, automobiliams užšalusia Baltijos jūra leidžiama važiuoti tik tada, kai ledo storis yra mažiausiai 25 cm. „Bet mes paprastai laukiame, kol jis visur bus 30 cm“, – sakė kelių tarnybos atstovas Raidas Randma.
Ledo kelio atidarymas visada yra didelis įvykis, pirmiausiai – 10 tūkst. Hiumos salos gyventojų, kurie gali aplankyti artimuosius žemyninėje Estijoje. Gamtos statytu tiltu dažniausiai naudojamasi savaitgaliais. Ar kelias saugus važiuoti, stebima visą parą.
Automobiliai ant ledo kelio gali užvažiuoti kas vieną dvi minutes. Vairuotojai privalo laikytis minimalaus atstumo, kad ledas neįtrūktų. Laikinasis tiltas turi ir praktinių privalumų: užuot pustrečios valandos kėlusis keltu, kelionė automobiliu tetrunka pusvalandį.
Ilgiausias ledo kelias
Estai skelbia, kad tai ilgiausias ledo kelias pasaulyje. Tačiau su Inuviko–Tuk keliu estams nėra net ko lygintis.
Ilgiausias pasaulyje ledo kelias yra Kanadoje. Kelionė prasideda Inuviko miestelyje. Keliaujama užšalusios Makenzės upės ledu, kol pasiekiama Boforto jūra Arkties vandenyne. Dar pavažiavus užšalusios jūros ledo keliu pasiekiamas Tuktojaktukas (dažnai vadinamas tiesiog Tuku). Ledo kelias yra net 185 kilometrų ilgio!
Tai vienas mėgstamiausių turistinių maršrutų ledo keliu. Turistai kelionės metu gali grožėtis neįtikėtinais gamtos vaizdais ir vandens pasauliu, palaidotu giliai po ledu. Ilgiausias ledo kelias saugumo reikalavimus atitinka vasario–balandžio mėnesiais, tad susiruošusiesiems į tolimąją Kanadą ilgai delsti nereikėtų.
Daugiausia ledo keliais naudojamasi Kanadoje, JAV, Rusijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje. Švedijoje ledo keliais galima važiuoti iki 30 km/val., Suomijoje – 50 km/val., Estijoje – 40 km/val., o JAV – vos iki 20 km/val. greičiu. Skandinavijos šalyse draudžiama sustoti ar stovėti ant ledo. Rusai keliams naudoja užšalusį Ladogos ežerą, norvegai – daugumą užšalusių upių, švedai ir suomiai – ežerus ir upes, o estai naudojasi jūros ledu.
Rusniškių ledo keliai – nesaugūs
Lietuvoje, pasirodo, taip pat naudojami ledo keliai. Tiesa, nelegalūs ir labai nesaugūs. Rusnės miestelį pavasarį nuolat atakuoja išsiliejęs Nemuno vanduo. Šiuo metu užlietos pievos aptrauktos ledu. Vietiniai gyventojai mažai naudojasi galimybe per apsemtą vienintelio kelio ruožą keltis amfibija, kuri kursuoja vos 2 kartus per parą: ryte ir vakare.
Savo poreikius rusniškiai nusprendė tenkinti važinėdami užšalusiomis pievomis – ledo keliu. Lietuvos specialistai teigia, kad Rusnės ledo kelias yra pavojingas. Tačiau Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas sveikina rusniškių iniciatyvą.
„Vietiniai gyventojai labai išradingi. Kol ledas laikysis, o atrodo, kad jis laikysis gal savaitę, o gal ir dvi, toks susisiekimas visai įmanomas“, – kalbėjo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Neretai susisiekimas su Rusnės sala kelioms dienoms iš viso nutrūksta. Dėl neišvažiuojamų kelių parduotuvėse pradeda stigti net duonos. Todėl rusniškiai ir pradėjo naudoti ledo kelius. Tiesa, atsiranda vairuotojų, kurie nesilaiko nustatyto kelio ribų, o važiuoja chaotiškai ledu padengtomis pievomis. Vienas automobilis jau spėjo įlūžti.
Ledo storį nuolat matuoja gelbėtojai. Pasak jų, ledas pakankamai storas – nuo 25 iki 40 centimetrų, tačiau įspėja, kad važiuoti ledo keliu vis tiek nesaugu.
Rusniškiai nuogąstauja, kad atšilus orams nebeliks ledo kelio. „Prie jo jau pripratome, jis mums labai praverčia. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau aplankyti giminaičius, jei ne šitas kelias“, – sakė Klaipėdos rajono gyventojas.
