Ruošiasi intensyviai plėtrai
„Regitra“ duomenimis, šių metų gegužės 1 d. tik elektra varomų automobilių parkas buvo 5605, o metų pradžioje, sausio 1 d., – 4841.
Skaičiuojant hibridinius automobilius, elektromobilių parkas gerokai didesnis – apie 9,7 tūkst., tarp jų – 3,9 tūkst. – iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Numatoma, kad iki 2025 m. bendras elektromobilių skaičius turėtų išaugti iki 50 tūkst., o iki 2030 m. – iki 240 tūkst.
„Elektromobilių paklausa rinkoje nemažėja, o įsigijimo tempai Lietuvoje kasmet vis sparčiau auga. Statistikos duomenimis, nuo 2020 m. sausio 1 d. jų padaugėjo beveik 5 kartus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – daugiau nei dvigubai. Tokiam greitam elektromobilių skaičiaus augimui neabejotinai turėjo įtakos valstybės skiriamos kompensacijos ir plėtojama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra – ji bus itin intensyviai plečiama artimiausius 4 metus“, – nurodo Susisiekimo ministerija.
Iki šiol kompensacijomis už įsigytus elektromobilius pasinaudojo daugiau kaip 2500 gyventojų ir apie 1000 įmonių. Tęsiant kompensavimą už įsigytus grynuosius elektromobilius, iki 2026 m. pabaigos numatoma panaudoti dar 50 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų. Tikimasi, kad tai leis paskatinti daugiau kaip 14 tūkst. elektromobilių įsigijimą.
Nuo birželio 2 d., kai startavo paraiškų teikimas, per pirmąsias savaites iš gyventojų sulaukta 25 paraiškų už 95 tūkst. Eur, o iš juridinių asmenų sulaukta 6 paraiškų už 24 tūkst. Eur.
Netiki skambiais planais
Automobilių verslo „Deels on Wheels“ įkūrėjas ir vadovas Laurynas Boguševičius netiki skambiais ministerijos planais.
„Neįmanoma per kelerius metus pasiekti 50 tūkst. vnt. elektromobilių. Beje, tai labai mažas skaičius. Lietuvoje per metus įvyksta per milijoną naudotų ir naujų automobilių sandorių. Tai per 3 metus įvyksta 3 mln. sandorių, ir jei iš jų bus 50 tūkst. elektromobilių, – tai lašas jūroje, nors paprastam žmogui tas skaičius atrodo labai didelis“, – pažymi jis.
Minėta 50 mln. eurų valstybės parama, pašnekovo vertinimu, padės progresuoti, bet tikrai nepaskatins proveržio.
„Ir dabar matome, kad subsidijos veikia, bet ne tokiais tempais, kokių norėtų Vyriausybė arba įsivaizduoja, kad jos veikia. Parama turi įtakos žmogaus sprendimui, bet ar tokio dydžio, tokiais tempais ir su tiek suvaržymų pasieks tikslą – tikrai ne“, – vertina L. Boguševičius.
Įžvelgia neteisybę paramos dalijime
Jo teigimu, paramos dalijimas šiuo metu nėra sąžiningas. Pašnekovo vertinimu, pirmasis nelogiškas dalykas – verslas kompensacijoms gauna mažiau pinigų nei gyventojai, nors tikėtina, kad įmonės pakeistų žymiai daugiau automobilių.
„Tam pačiam automobiliui verslas gauna mažesnę paramą nei gyventojas, tai nėra labai logiška. Mūsų verslas šiuo metu valdo didžiąją dalį dyzelinių automobilių, nes jie pigiausiai eksploatuojami. Tai būtent verslą ir reikėtų skatinti pereiti į elektrą. Nesuprantu, kodėl verslą padarė antrarūšiu“, – pastebi jis.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, viena įmonė prašo kompensacijų už 2 elektromobilius.
L. Boguševičius išskiria dar vieną nelogišką sąlygą – gyventojams leidžiama įsigyti naudotą elektromobilį, o įmonėms ne.
„Kaip žinia, šiuo metu automobilių beprotiškai trūksta, naujų automobilių reikia laukti itin ilgai. Įsigydamas naudotą automobilį fizinis asmuo gauna, nors ir mažesnę, paramą. O verslas negauna jokios“, – atkreipia dėmesį jis.
Kodėl parama įmonėms mažesnė?
Nuo šių metų birželio iki 2027 m. iš 50 mln. eurų gyventojams už įsigytus elektromobilius numatyta skirti 35 mln. eurų, o įmonėms – 15 mln. eurų. Tikimasi, kad tai leis elektromobilių skaičių Lietuvoje padidinti atitinkamai apie 10 tūkst. ir 3,7 tūkst.
Gyventojui skiriama 2,5 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį arba 5 tūkst. eurų kompensacija už naują (iki 6 mėn.) elektromobilį. Įmonei ar fiziniam asmeniui, kuris įsigis elektromobilį ūkinei ar komercinei veiklai, bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka už naują (iki 6 mėn.) elektromobilį.
APVA atstovė A. Jonaitytė paaiškina, kodėl įmonėms skirta mažiau lėšų nei gyventojams.
„Remiantis ankstesnių kvietimų duomenimis, įmonių poreikis elektromobilių kompensacijoms buvo mažesnis nei gyventojų. Taip pat įmonėms kompensacinė išmoka yra 1000 eurų mažesnė nei gyventojams, dėl to bendra suma išeina mažesnė. Be to, Susisiekimo ministerija planuoja papildomas investicijas įmonėms, įsigyjančioms elektromobilius“, – atkreipia dėmesį ji.
Ragina sekti norvegų ar britų pavyzdžiu
„Deels on Wheels“ vadovas sako, kad minėtos paramos sumos turi įtakos pasirinkimui pirkti elektromobilį ar ne, bet jos nėra itin reikšmingos. Jo vertinimu, valdžia turi imtis drastiškų priemonių ir pasekti Norvegijos ar Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kuris rodo, kad reikšmingas paramos dydis tiesiogiai lemia rezultatą.
„Didžioji Britanija paramas elektromobiliams pradėjo dalyti 2015 m., kai Lietuva dar apie tai net nesapnavo. Paramos sumos siekė 10,12 ar 15 tūkst. svarų, tai – labai didelės sumos. Kai kuriais atvejais iš skirtingų paramos šaltinių galėdavai susirinkti pusę elektromobilio kainos. Elektromobilis buvo per daug finansiškai patrauklus, kad galėtum jo nepirkti.
Dar yra Norvegijos pavyzdys – norvegai sakė, kad per dvejus metus nori 50 proc. automobilių parko paversti elektromobiliais, todėl visiems elektromobiliams nubraukė PVM ir pasiekė savo tikslą.
Lietuva šiuo metu skiria 7–15 proc. paramos nuo elektromobilio vertės. Tai nėra drastiška pinigų suma, turint omeny, kad elektromobiliai yra itin brangūs“, – pasakoja L. Boguševičius.
Kiek kainuoja elektromobilis
Automobilių ekspertas skaičiuoja, kad pigiausias naujas elektromobilis gali kainuoti apie 25 tūkst. eurų, o naudotas – nuo 15 tūkst. eurų. Pasak eksperto, elektrinių ir vidaus degimo variklių automobilių kainų atotrūkis mažėja, nes smarkiai brangsta vidaus degimo varikliai.
„Vidutinės komplektacijos „Tesla Model 3“ kainuos per 60 tūkst. eurų, jo atitikmuo ir konkurentas būtų „Audi A4“ arba „BMW 3“, jų vidutinė kaina – apie 40 tūkst. eurų“, – pažymi jis ir priduria, kad elektromobilis vis dar gerokai brangesnė transporto priemonė.
Taigi viena iš priežasčių, kodėl lietuviai vis dar nesirenka elektromobilių, yra aukšta jų kaina. Antra priežastis – elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra.
Kodėl lietuviai nepersėda į elektromobilius
Viena vertus, lietuviai baiminasi, kad užstrigs kur nors Lietuvos regione, nors ši baimė, eksperto vertinimu, nėra pagrįsta. Kita vertus, iš tikrųjų egzistuoja didelė problema su stotelių infrastruktūra didmiesčių miegamuosiuose rajonuose.
„Egzistuoja burbulas, kurį mes patys arba suinteresuoti verslai išpūtė, – kad Lietuvos keliuose nėra stotelių. Geografiškai Baltijos šalys – mažos valstybės, Lietuvą pervažiuoti skersai ir išilgai – apie 400 km. Labai nemaža dalis pilnai pakrautų elektromobilių gali įveikti tokį atstumą. Tai sakyti, kad neturime infrastruktūros nėra visai teisinga. Bet kadangi mes apie tai kalbėjome labai daug metų, visuomenės nuomonė tokia ir yra“, – aiškina L. Boguševičius.
Susisiekimo ministerija sako, kad šiuo metu įkrovimo infrastruktūra labiausiai išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ir prie pagrindinių šalies magistralinių kelių. Šiuo metu Lietuvoje yra įrengta apie 600 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Planuoja per 6 tūkst. stotelių
2022–2026 m. planuojama intensyvi jų plėtra – tikimasi įrengti per 6 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Ministerijos teigimu, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra bus stipriai plečiama šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse.
„Mane gąsdina, kur bus nukreipta plėtra, daugiau šnekama apie magistralinius kelius, apie miegamuosius rajonus – daug mažiau. Magistraliniuose keliuose problemos nėra, kad situacija būtų puiki, ten užtektų viso labo grubiai kelių dešimčių stotelių.
Pagrindinė problema – 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena miegamųjų rajonų daugiabučiuose. Ten jie neturi galimybių be savo arba valstybės įsikišimo turėti stotelių, nors iš esmės stotelę galima būtų įrengti prie kiekvieno apšvietimo stulpo, nes jie turi labai daug galios. Kažkodėl niekas apie tai nekalba ir nieko nesiruošia daryti“, – svarsto „Deels on Wheels“ vadovas.
Susisiekimo ministerijos teigimu, elektromobilių infrastruktūros plėtra numatoma tiek miestuose, tiek prie valstybinės reikšmės kelių. Iš planuojamų 6 tūkst. įkrovimo prieigų apie 5 tūkst. planuojama įrengti savivaldybėse. Šios tokį poreikį esą išreiškė savo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planuose.
„Planų derinimo etape Susisiekimo ministerija itin skatino savivaldybes viešąją įkrovimo infrastruktūrą planuoti tankiai apgyvendintose vietose, šalia daugiabučių gyvenamųjų namų. Taip pat yra numatyta skatinti privačios įkrovimo infrastruktūros plėtrą šalia daugiabučių namų, už tai atsakinga Energetikos ministerija“, – nurodo ministerija.
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms yra žinomi keblumai daugiabučių namų gyventojams įsirengti privačias įkrovimo prieigas.
„Ministerijos, savivaldybės ir verslo atstovai kartu ieško sprendimų, kaip sudaryti kuo paprastesnes sąlygas gyventojams tai padaryti, jei, pavyzdžiui, daugiabutis neturi nuosavos žemės. Atsižvelgiant į tai, kad šalia daugiabučių ir jų kiemuose vietos mažai, taip pat ieškoma sprendimų, kur šalia daugiabučių, ne jų kiemuose, būtų galima patogiai įrengti viešą įkrovimo infrastruktūrą“, – pažymi Susisiekimo ministerija.
Rekomenduoja įsirengti stotelę net ir nevairuojantiems elektromobilio
Be kita ko, nuo šių metų statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų automobilių stovėjimo aikštelėse turės būti įrengta 20 proc. elektromobilių įkrovimo prieigų nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Toks reikalavimas L. Boguševičių stebina.
„Ar visiems daugiabučio gyventojams šiuo metu užtenka parkingo vietų? Dabar įsivaizduokime, kad iš tų parkingo vietų tik 20 proc. turės stoteles. Tada paimkite stebuklingą valstybės norą, kad visi važinėtų su elektromobiliais, tai kaip kaimynai aiškinsis, kurio dabar eilė krautis? Čia tas pats kaip daugiabutyje sumažintume 80 proc. parkavimo vietų.
Tiems, kurie turi elektromobilį ir požeminį parkingą, arba jo net neturi, tik laukia, rekomenduojame įsirengti stotelę, nes paskui jos negaus. Vienas daugiabutis gali palaikyti tik tam tikrą stotelių skaičių. Tai reiškia – tie, kurie pirmieji pasistatė, tie ir turės“, – akcentuoja L. Boguševičius.
Jo teigimu, įsirengti įkrovimo stotelę grubiai kainuoja apie 1000 eurų.
Mato piktnaudžiavimą viešųjų stotelių kainomis
Pašnekovo vertinimu, šiuo metu elektromobilį įsigyti ir jį vairuoti apsimoka tik tiems, kurie turi nuosavą įkrovimo stotelę, mat egzistuoja dar viena nemenka problema – viešosiose stotelėse įkrauti bateriją gali atsieiti gerokai brangiau nei namie.
„Šiandien visą elektromobilių įkrovimo stotelių rinką užvaldžiusi valstybinė įmonė „Ignitis“, kuri kaip su namų elektros kainomis, taip ir su stotelių elektros kainomis žiauriai piktnaudžiauja. Įkrauti elektromobilį – be proto brangu.
Nebelieka jokio ekonominio naudingumo, pasižiūrėjus, kiek kainuos pasikrauti elektromobilį viešoje stotelėje. Kaina priklauso nuo elektromobilio dydžio ir jo baterijos talpos. Gali būti, kad pilnai įkrauti bateriją gali kainuoti 30–60 eurų. Namie naudojant rinkos kainą be antkainių nuvažiuoti 100 km kainuoja 2 eurus, o pilnai pakrauta mašina – maždaug 15 eurų, t. y. 2–4 kartus pigiau“, – pabrėžia ekspertas.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau negu 400 viešųjų įkrovimo stotelių, iš kurių 105 priklauso „Ignitis“. Absoliuti dauguma šių įkrovimo stotelių įrengta Vilniaus apskrityje.
„Ignitis On“ produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas pažymi, kad elektromobilio įkrovimo kaina priklauso nuo įkrovimo technologijos, lokacijos ir paros laiko.
„Brangiausiai paslauga kainuoja greito ir itin greito įkrovimo stotelėse, kur elektromobilį galima įsikrauti vos per keliolika minučių. Įrengti tokias stoteles kainuoja net keliasdešimt kartų brangiau, stotelėms reikalingas didžiulis galios įvadas (pastovūs fiksuoti kaštai) bei nuolatinė priežiūra.
Lėto įkrovimo stotelėse įkrovimo paslauga kainuoja pigiau. Įkrovimo kaina dar priklauso ir nuo paros laiko: vakarais įkrovimas kainuoja pigiau, dienos metu, kai poreikis didžiausias, kainos yra didesnės. Taip yra todėl, nes elektra yra perkama biržoje, kurioje kainos svyruoja kas valandą, priklausomai nuo paklausos“, – aiškina jis.
A. Šeršniovas priduria, kad įkrovimo kainos tiesiogiai priklauso nuo elektros kainos „Nord Pool“ biržoje. Elektros kainoms mušant rekordus, per metus elektromobilių įkrovimo kainos pakilo beveik dvigubai.
„Kaip žinia, jau praėjusių metų gruodžio mėnesį energetinių išteklių kainos kilo į neregėtas aukštumas, tai turėjo tiesioginės įtakos elektros kainai, kurią moka galutinis vartotojas. Prieš metus greito įkrovimo stotelėse įkrovimo didžiausia kaina buvo 0,35 Eur/kWh, šiuo metu – 0,59 Eur/kWh.
Susisiekimo ministerijos teigimu, įkrovimo kainų aspektas viešosiose prieigose šiuo metu nagrinėjimas, derinami sprendimai vertinant ir užsienio praktiką.
„Pavyzdžiui, svarstoma numatyti kainos aspektus nustatant valstybės pagalbos sąlygas įkrovimo infrastruktūros finansavimui gauti. Tačiau tokie sprendimai turi būti racionalūs, nestabdantys pačios infrastruktūros plėtros galimybių. Be to, kainas reguliuoja ir rinka – atsiradus didesnei konkurencijai siūlomi patrauklesni sprendimai vartotojui“, – komentuoja ministerija.
Be to, siekiama sudaryti galimybę įsikrauti elektromobilius privačiose įkrovimo prieigose ne tik namuose, bet ir kitose gyventojams patogiose vietose, pavyzdžiui, darbovietėse. Kaip teigia, tai daryti skatinamos tiek viešojo sektoriaus ir savivaldybių institucijos bei jų įmonės, tiek ir privatus verslas. Numatoma, kad Energetikos ministerija teiks paramą privačioms įkrovimo prieigoms darbovietėse įrengti.
Planuojama, kad elektromobilių įkrovimo prieigas miestuose įrengs bei valdys verslas ir savivaldybės, o šalia valstybinės reikšmės kelių – verslas arba, prireikus, nacionaline iniciatyva numatytas atstovas, kuriam būtų pavesta tai padaryti, pavyzdžiui, tokiose vietose, kur įkrovimo prieigos reikalingos sklandžiam susisiekimui, tačiau verslui jos nepakankamai patrauklios.
Įrengiant naujas elektromobilių įkrovimo prieigas, pasak ministerijos, nebus prievolės suteikti galimybę nemokamai įkrauti elektromobilį. Tokią galimybę galėtų suteikti nebent pats operatorius – savivaldybė arba prekybos centras, jei nuspręstų tokią paslaugą teikti neatlygintinai savo sąskaita.
Paraiškas gauti kompensacijas už elektromobilių įsigijimą APVA galima teikti nuo birželio 2 d. Kaip informavo APVA, per pirmąją savaitę iš gyventojų sulaukta 16 paraiškų, bendra kompensacijų suma siekia 55 tūkst. Eur. Iš juridinių asmenų sulaukta 2 paraiškų už 8 tūkst. Eur.
„Susidomėjimas parama išaugęs beveik 3 kartus. Jei 2020 m. kvietimo metu per mėnesį vidutiniškai sulaukdavome kiek daugiau nei 60 prašymų, tai per 2021 m. kvietimą šis skaičius siekė daugiau kaip 160 paraiškų per mėnesį“, – sako APVA komunikacijos specialistė A. Jonaitytė.
Per visą 2021 m. kvietimą paraiškas pateikė 1989 fiziniai ir 326 juridiniai asmenys. Per visą 2021 metų laikotarpį fiziniams asmenims išmokėta 7 316 500 eurų. Elektromobiliams skatinti pradžioje buvo numatyta 5 mln. eurų, tačiau juos visus išnaudojus buvo papildomai skirta 3,5 mln. eurų., o juridiniams asmenims iš skirtų 5 mln. eurų rezervuota 2,813 mln. eurų.
