DELFI primena, kad pirmadienį laidoje „DELFI diena“ Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius papasakojo, kokius automobilius ir kaip ketinama apmokestinti.
Kalba apie atspirties tašką
Paklaustas apie kanclerio paminėtą skaičių, ministras tikino, kad galbūt tai tik „darbinės formos skaičius“, kuris tikrai gali keistis. Anot jo, galutiniai mokesčiai bus aiškūs tik tada, kai bus dėliojamas biudžetas.
„Turbūt reikėtų paklausti kanclerio, kodėl tokie dydžiai. Jis sakė gal tiesiog darbine forma, kad galbūt nuo 20 eurų, priklausomai nuo automobilio galingumo. Manome, kad tai yra normalu, nes kažkoks atspirties taškas tikrai turėtų būti. Neturėtų būti apmokestinti tik patys 5 proc. automobilių. Prie to turėtų prisidėti visi, nes kiekvienas automobilis yra taršus. Tą žemutinę ribą mes matuojame pagal Europos šalių praktiką. 130 g/km CO2 atsižvelgiant į kuro rūšį dyzelino, dėl to, kad išmetama ir kitų kenksmingų medžiagų. Dėl to yra tokie skaičiai. Turbūt galutinis variantas bus pateiktas kartu su biudžetu“, – DELFI kalbėjo K.Mažeika.
Spaudžia įsipareigojimai
Ministras tikino, kad turime įvykdyti įsipareigojimus iki 2030 metų, o per vienerius ar dvejus metus sunku kalbėti apie labai reikšmingus pokyčius. Tiesa, anot jo, kai kurios priemonės gali būti kaip motyvacinės.
„Kaip minėjau anksčiau, laukti neturime kada. 2030 metai yra riba, kai mes turime pasiekti įsipareigojimus dėl CO2 dujų. Mūsų automobilių parkas yra vienas seniausių, kalbant tiek apie CO2, tiek bendrai lyginant pagal taršos šaltinius. Turime 10 metų, per kuriuos mums reikia pasiekti rezultatą. Per vienerius ar dvejus metus mes tikrai nieko negalėsime padaryti, net investuojant maksimaliai į priemones, kurias planuojame artimiausiu metu rudenį. Pavyzdžiui, dėl 1000 eurų kompensacijos, ar kompensacijos, kurią planuoja teikti Europos Komisija“, – pabrėžė ministras.
Paklausus, ar skaičiuojama, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta, ministras nenorėjo spekuliuoti skaičiais.
„Šiuo metu yra kaip tik skaičiuojama. Aplinkos ministerija yra gavusi duomenis iš „Regitros“. Automobilių parko analizė vykdoma kaip tik šiuo metu. Galiu pasakyti, kad tokie skaičiai, kurie buvo pasirodę, kad tai lies 80-90 proc., tai tikrai per anksti būtų spekuliuoti tokiais skaičiais. Tai palies automobilius, kurių CO2 išmetimas yra virš 130 g/km. Tai vairuotojai galės pamatyti savo techniniame pase“, – aiškina K.Mažeika.
Kaip būtų taikomas mokestis
Ministras taip pat kiek patikslino, kaip būtų taikomas mokestis.
„Mokestis tikrai bus taikomas naujai registruotiems automobiliams. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, jų tai nepalies pirmame etape. Kalbama apie naujai registruojamus automobilius. Yra galvojama apie registracijos mokestį, taip pat apie tai, kad kas kasmet ar kas dvejus metus automobilis turi praeiti techninę apžiūrą, tai tuo pačiu bus apskaičiuojamas ir taršos mokestis“, – aiškino ministras.
Ekonomistai sako, kad teisingiausia būtų, jeigu šis mokestis būtų taikomas visiems ir plačiai. Apie tai laidoje „DELFI diena“ buvo kalbėjęs Žygimantas Mauricas.
„Mokestis turi būti kiek įmanoma labiau visuotinis, su pakankamai dideliu pradžioje neapmokestinamu dydžiu, kad mokėtų tik brangų turtą turintys asmenys. Vėliau ta kartelė galėtų būti mažinama, bet jeigu mes eisime kitu keliu, jeigu pradėsime taikyti įvairias išimtis, galime sujaukti sistemą ir sukurti „Gyvulių ūkį“ kad tas mokestis taptų labiau žalingas. Vien administraciniai kaštai gali tapti didesni negu to mokesčio nauda“, – sakė ekonomistas.
Tokiai nuomonei ministras nepritaria. „Pirmiausia mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad mes siūlome motyvacinį mechanizmą. Tie žmonės, kurie dar turi važiuojantį 80-ųjų automobilį, turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui įsigyti mažiau taršų automobilį. (…) Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K.Mažeika.
Jis taip pat tikino, kad šiuo metu kalbama apie realius mokesčius tam, kad žmonės neva galėtų planuoti savo finansus.
„Žinoma, paskutinį žodį tars Seimas, kai bus priimamas biudžetas.Jeigu bus pasiūlymų (dėl visuotinių mokesčių), tai žiūrėsime, kokią valią parodys Seimas“, – akcentavo ministras.
„Aš tikiu, nes mes kalbame apie realius, o ne teorinius dalykus. Kalbame, kad žmonės galėtų planuoti finansus, kad pirkdamas prabangų taršų automobilį jis žinotų, kad reikės papildomai susimokėti“, – sakė ministras.
20 eurų per metus
Kiek anksčiau DELFI AM kancleris sakė, kad pradinis mokestis būtų 20 eurų per metus.
„Šiuo metu negaliu tiksliai atsakyti, kokie tai bus automobiliai, nes sprendimą priiminės Seimas. Planuojama apmokestinti būtent taršius automobilius. Kitaip sakant, ne tuos, kuriuos mes norėtume skatinti pagal naują priemonę, tai yra virš 130 g/km anglies dioksido. Žinoma, į tą apmokestinimą turėtų neįeiti dyzeliniai automobiliai, nors ir mažataršiai, bet dyzeliniai“, - laidoje atsakė kancleris. A.Mockevičius taip pat papasakojo, kodėl pasirinktas teršimas 130 g/km anglies dioksido. „Jeigu atsakant kodėl, tai yra mokslininkų rekomendacijos, o kad gali būti mažesnis, tai, žinoma, kad galėtų. Dabar yra pradinis etapas, bet jeigu mes pasirinktume mažesnį, tarkime, 85, tada mes apmokestintume beveik visus automobilius“, – pripažino kancleris.
Kanclerio teigimu, galvojant apie mažiausiai taršius automobilius, pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus.
„Dabar galvojama apie tuos mažiausiai taršius automobilius, už 130 g/km, tai yra pradinis 20 eurų per metus. Jį susimoki tuo metu, kai praeinama techninė apžiūra, po to yra progresinis mokestis, priklausomai nuo to, koks yra CO2 didėjimas. Pavyzdžiui, jeigu yra 135 (gramai), pagal koeficientą papildomai susimoki 2,5 euro“, - sakė AM kancleris.
Diskusijos po Skvernelio pareiškimų
Primename, kad premjeras pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, bus įvestas taršių automobilių mokestis.
„Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime (...). Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai išlaidas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir pajamas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Turime nekilnojamojo turto mokestį, bet diskusija turbūt neišvengiama, ar jis yra efektyvus, ar teisingas, ar bazė yra tinkama“, – pridūrė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad nuo kitų metų sausio bus įvestas ir taršių automobilių mokestis.
„Kalbant apie taršius senus automobilius, kuriuos norima įvežti į Lietuvą, kad tai būtų tam tikra finansinė paskata jų neįvežti. Nekalbu apie tai, kuo šiandien naudojamasi, kas yra registruota. Bent pirmasis žingsnis bus, kad Lietuva nebūtų seno automobilių parko importo šalimi, kalbant apie registracijos mokestį, rinkliavą. Kad neapsimokėtų senus taršius automobilius atvežti į Lietuvą “, – teigė S. Skvernelis.
