aA
Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo gegužės 22 d. vidurdienio skrydžių nebevykdys.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kaip nurodo bendrovė, „iškilo rizika, jog įmonė dėl finansinių sunkumų gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams, stabdo skrydžius visais savo maršrutais".

Daliai keleivių jau rastas sprendimas bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „Air Baltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi.

„Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas.

Dėl kitų keleivių imamasi „priemonių" - kokios jos, bendrovė nenurodo.

Vilniaus oro uosto duomenimis, paskutinis „Air Lituanica“ skrydis penktadienį buvo 11.25 val. į Paryžių. Tuo metu kiti šios bendrovės skrydžiai į Berlyną, Prahą, Stokholmą yra atšaukti.

Taip pat atšaukti šeštadienio skrydžiai į Amsterdamą, Miuncheną, Bilundą.

Tuo metu bendrovės lėktuvo iš Amsterdamo Vilniuje laukiama 13.30 val., o skrydžiai iš Berlyno, Prahos, Talino, Stokholmo, Briuselio jau atšaukti.

„Air Lituanica“ atstovė spaudai Sandra Meškauskaitė teigė, kad pernai metais „Air Lituanica“ bendrovė neaudituotais duomenimis patyrė apie 10 mln. eurų nuostolių.

„Tai yra politinis sprendimas ir savivaldybė dėl savo pačios situacijos turi atsisakyti veiklos, kuri nėra jos pagrindinė veikla. Iš jų pusės žiūrint priimtas sprendimas jiems (savivaldybei – red.) atrodo teisingas. Galiu patvirtinti, kad savivaldybė yra išreiškusi, kad aviakompanijos, kaip Lietuvos vežėjo, idėją palaikė, bet šiuo metu negali to leisti“, - teigė S. Meškauskaitė.

„Air Lituanica“ atstovė teigė, kad oro bendrovei vykdyti veiklą per savaitę reikėdavo apie 630 tūkst. eurų, surinkus pajamas iš bilietų pardavimo trūkdavo apie 30 proc. lėšų (180 tūkst. eurų).

S. Meškauskaitės teigimu, labai tikėtina, kad greitu metu „Air Lituanica“ bus paskelbtas bankrotas.

Gal ne šiandien, gal pirmadienį, gal antradienį, gal kitą savaitę kažkoks vienas iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto procedūros iškėlimo ir teismas, remiantis praktika, gali per dieną patvirtinti“, – kalbėjo atstovė spaudai.

Pasak jos, pačiai bendrovei inicijuoti bankroto dar nėra pagrindo.

Kiek įmonėje yra likusių lėšų, S. Meškauskaitė pasakyti negalėjo. Tiksliai įvardyti pašnekovė negalėjo ir tikslių įmonės įsiskolinimų, tačiau, pasak jos, pagrindiniai įsiskolinimai – navigaciniai mokesčiai.

„O visi kiti atsiskaitymai, kurie buvo reikalingi skrydžiams (kuras, mokesčiai už keleivius) buvo mokami išankstinio mokėjimo būdu, būtent todėl dar dalis skrydžių šiandien vykdomi“, – tęsė ji.

2012-2013 m. „Air Lituanica“ patyrė apie 5 mln. eurų. 2014 m. – apie 10 mln. eurų.

Šiuo metu įmonėje dirba 52 darbuotojai. Pasak įmonės atstovės, darbuotojams yra užmokėtas darbo užmokestis už balandžio mėnesį.

Paklausta, ar bendrovė būtų išgyvenusi, jei savivaldybė būtų skyrusi papildomų lėšų bendrovės veiklai, S. Meškauskaitė teigė: „Aviakompanijai per metus reikėjo apie 10 mln. papildomų eurų, kad ji galėtų vykdyti savo veiklos planą. Jei būtų paskirtos šitos lėšos galvojant ne apie gaisro gesinimą, bet strategiškai planuojant kelerius metus į priekį, tai aviakompanija būtų galėjusi gyvuoti“. Įmonės atstovės teigimu, porai metų būtų reikėję papildomų 10 mln. eurų, o nuo 2018 m. būtų reikėję mažiau.

Rado nemokią įmonę

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigė, kad prieš mėnesį, atėjęs dirbti miesto meru, rado rado bendrovę „Air Lituanica“ praktiškai nemokios įmonės būklėje.

„Nes įmonės įsipareigojimai turtą viršijo daugiau nei 3 kartus. Iš tiesų tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl neatsirado privačių investuotojų, kurie sutiktų daryti jungtinę veiklą. Kaip žinia, vyriausybė taip pat nepanoro prisidėti prie bendrovės išlaikymo“, - komentavo meras.

Pasak jo, dabar savivaldybė savo ruožtu bandys galvoti, kaip gerinti susisiekimą oro keliu su Vilniumi.

„Reikia pripažinti, kad „Air Lituanica“ per egzistavimo laiką ir nesugebėjo išspręsti to klausimo, tai savo ruožtu esu linkęs daugiau dėmesio ir lėšų skirti Vilniaus marketingui, bendradarbiavimui su kitais miestai, į kuriuos turime turėti reisus, prisidėti prie skrydžių palaikymo fondo, tarpininkauti su investuotojais, turizmo organizacijomis, kad bendromis jėgomis pritrauktume daugiau skrydžių“, - kalbėjo R. Šimašius.

Pasiteiravus, kokius nuostolius patirs Vilniaus miesto savivaldybė, kaip netiesioginis pagrindinis akcininkas, sostinės meras teigė, kad kasmet savivaldybė patirdavo ne mažiau kaip 10 mln. eurų nuostolių ir tai miestui – pagrindinė problema.

„Kalbant apie skolas, tai iš tikrųjų skolos yra susijusios su keleivių teisių realizavimu, atskirų savivaldybės įmonių duotos garantijos dėl keleivių teisių, tai kiek tai bus susiję su tomis garantijomis, tiek savivaldybei uždarymas gali kainuoti“, - pridėjo R. Šimašius.

Paklaustas, ar savivaldybė pradės tyrimą dėl „Air Lituanicos“ veiklos, liberalas teigė: „Be abejonės, bus žiūrima, ar procesas vykdomas sklandžiai. Pati „Air Lituanicos“ veikla yra jau ne kartą tirta ir turbūt pagrindinis dalykas yra ne pabaiga šios kompanijos, o pradžia“.

R. Šimašiaus teigimu, suma, kurios reikėjo išlaikyti kompanijai, iš savivaldybės kasmet ne mažėjo, o didėjo.

„Tarkime, pernai nuostolis siekė apie 10 mln. eurų, tai natūralu, kad tai ne įmonės operacinio valdymo kliuviniai, nes žmonės dirba neblogai, bet tai yra įmonės strategijos problemos, o strategija buvo užprogramuota politiškai mero kabinete, man dar jame nesant“, - komentavo meras.

„Air Lituanica“ sumanytojas buvęs sostinės meras Artūras Zuokas socialiniame tinkle „Facebook“ peikė sprendimą uždaryti šią įmonę.

„Visą laiką susilaikiau nuo komentarų apie mero Remigijaus Šimašiaus veiklą ir sprendimus, gerbiu kolegą ir suprantu, kad reikia laiko įsigilinti į savivaldybės veiklą. Prastas būdas savo pirmą darbo mėnesį pažymėti nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ uždarymu, kurio pervežti turistai Vilniuje išleido daugiau 20 mln. eurų ir padidino patrauklumą užsienio investicijoms. Tiesiog gaila, kad Lietuvas lieka be savo aviacijos...“, - rašė jis.

Perima skydžius

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ perima „Air Lituanica“ skrydžius ir ištiesia pagalbos ranką keleiviams, kurių kelionių planus pakoregavo žinios apie šiandien veiklą nutraukusią lietuvių oro bendrovę „Air Lituanica“.

„Oro bendrovės „airBaltic“ pagrindinės rinkos yra Latvija, Lietuva ir Estija, čia ir toliau gerinsime teikiamas paslaugas ir stiprinsime pozicijas, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes jau vykdome tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vakarų ar šiaurės Europą, palaipsniui šį skaičių plėsime. Taip pat padėsime keleiviams, kurie keliauja ar planavo keliauti su bankrutavusia bendrove. Specialias „gelbėjimosi“ kainas pasiūlysime ir keleiviams, kurių skrydžiai turėjo vykti tik vasaros pabaigoje. Šios dienos įvykiai dar kartą parodė, kad trys Baltijos šalys turi laikytis išvien, kad galėtų teikti geriausią paramą keleiviams, gerinti ekonomines sąlygas ir kurti naujas darbo vietas“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Žada, kad paliktų likimo valiai nebus

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas DELFI sakė, kad penktadienį apie vidurdienį buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės veiklos licencijos stabdymo.

„Toliau mūsų tikslas bus užtikrinti, kad aviakompanija tinkamai įvykdytų savo galimus įsiparegojimus ir būtų atsiskaityta su keleiviais. Pagal mano turimą informaciją, yra susitarta su kitomis aviakompanijomis dėl keleivių perėmimo. Per artimiausias 7-8 dienas paliktų keleivių tikrai nebus“, - komentavo jis.

Pasak pašnekovo, „Air Lituanica“ tariasi su kitomis skrydžių bendrovėmis dėl keleivių, kurie skris per artimiausias 14 dienų.

„Kalbant apie vėlesnius skrydžius, bendrovės valdytoja „Start Vilnius“ yra pateikusi tam tikrus įsipareigojimus dengti žalą keleiviams dėl įmonės veiklos sustabdymo. Detalesnės informacija turėtų paaiškėti per kitą savaitę“, - teigė J. Gintilas.

Paklaustas, ką daryti keleiviams, kurie turi „Air Lituanica“ bilietus skrydžiui, pavyzdžiui, po mėnesio.

„Jie turi kreiptis į skrydžių bendrovę. Aviakompanija turėtų su jais susisiekti, jeigu nesusisiekia, tuomet klientai turėtų rašyti mums ir bendrovei“, - teigė Civilinės aviacijos administracijos direktorius.

Jis tvirtino neturįs informacijos, ar „Air Lituanica“ turi pakankamai lėšų kompensuoti visiems klientams už nupirktus bilietus.

Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ interneto svetainėje, gali užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu fly@airlituanica.com.

Pašnekovo duomenimis, veiklą sustabdžiusi bendrovė yra pardavusi 25 tūkst. bilietų.

A. Zuokas: vyko derybos su dviem investuotojais

Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas
Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Buvęs Vilniaus miesto meras ir „Air Lituanicos“ steigimo iniciatorius Artūras Zuokas tvirtina, kad sprendimas nutraukti oro bendrovės veiklą yra tik politinis.

„Ir nieko bendro neturi su realia bendrovės veikla“, - pridėjo jis.

Buvęs meras negalėjo atsakyti, kodėl priimtas toks politinis sprendimas, tačiau pridėjo: „Šiandien griauti yra paprasčiau ir lengviau“.

A. Zuokas skundėsi, kad į valdžią atėjęs R. Šimašius stabdo ankstesnės valdžios pradėtus projektus. Kaip pavyzdys buvo paminėtas ir gatvių apšvietimo atnaujinimo projektas.

„Aš manau, kad šiuo atveju („Air Lituanica – red.) R. Šimašius tiesiog nematė reikalo skirti tam dėmesio ir tęsti oro bendrovės veiklą“, - pridėjo A. Zuokas.

Buvęs meras tikino, kad oro bendrovė veiklą vykdė pagal verslo planą: „Planas parengtas ir patvirtintas „Lufthansa Consulting“ praėjusių metų pabaigoje. Įvertinus pajamas, bilietų pardavimą, kovo mėnesį planas buvo viršijamas 3 proc”.

A. Zuokas taip pat teigė, kad „Air Lituanica“ vedė derybas su dviem investuotojais.

„Dar šią savaitė pats kalbėjau su R. Šimašiumi, tiesa, žinutėmis, kad jeigu jis abejoja, kad taryba palaikytų įstatyminio kapitalo didinimą, tai mūsų frakcija būtų palaikiusi, ir neabejoju tie, kurie šią veiklą palaikė praėjusią kadenciją“, - komentavo buvęs meras.

Pasak jo, apie realius investuotojus žinojo ir Prezidentūra, ir kitos institucijos.

„Su vienais derybas pradėjome dar pernai metų pabaigoje, kurie išreiškė interesą investuoti į „Air Lituanicą“, kiti atsirado prieš nepilną mėnesį. Taigi, viskas vyko procese, tiesiog reikėjo norėti dirbti“, - teigė A. Zuokas.

Darbuotojams prasideda sunkiausios dienos

„Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus savo bloge rašo, kad nutraukti veiklą privertė aiškūs ženklai, „jog esami „Air Lituanica“ akcininkai netęs investicijų į įmonę pagal numatytą verslo planą bei nesant vilčių, jog greitai galėtų prisijungti nauji investuotojai“.

„Air Lituanica“ stabdo skrydžius
© Bendrovės archyvas

S. Bartkus teigia, kad sprendimas buvo priimtas vakar, gegužės 21 d., vakarą.

„Sprendimas sunkus, bet savalaikis – esant dabartinei situacijai, tolimesnė veikla tik keltų vis didesnę ir didesnę riziką keleiviams“, - savo įraše rašo jis. R. Bartkus pasidžiaugė, kad artimiausias dienas „Air Lituanica“ bilietus turinčius keleivius sutiko aptarnauti „airBaltic“. Kitai daliai bilietų turintiems keleiviams bus grąžinti pinigai pagal „Air Lituanica“ turimas garantijas.

S. Bartkus paminėjo, kad per „Air Lituanica“ veiklos metą įmonės paslaugomis pasinaudojo 260 tūkst. keleivių.

„Daug „Air Lituanica“ darbuotojų prasideda pačios sunkiausios dienos“, - pridėjo jis.

Rodo pirštu į savivaldybę

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys priminė, kad ministerija nėra nei akcininkas, nei šios veiklos dalyvis.

„Savivaldybė turėjo priimti sprendimus dėl investicijų didinimo, jeigu akcininkas nusprendė, kad investicijų nedidins, o bendrovė nemato galimybės išgyventi, tai ji sąžiningai atlieka tuos veiksmus, - kalbėjo ministerijos atstovas. - Gaila, kad bendrovė nebedirbs toliau, o iš kitos pusės – yra normalūs procesiniai veiksmai, kurie užtikrins, kad keleiviai nenukentėtų“.

Paklaustas dėl viešumoje pasirodžiusių idėjų, jog „Air Lituanica“ galbūt galėtų tapti nacionalinėmis oro linijomis, ministro atstovas spaudai R. Slapšys atsakė: „Į šitą klausimą jau buvo atsakyta daug kartų. Buvo ne vieną kartą pabrėžta, kad dar kuriant kompaniją buvo pasakyta, kad tai – akcininko reikalas ir susisiekimo ministerija kaip vyriausybės atstovas šiame procese nedalyvaus. Viso laiko metu, kai kompanija veikė, pasirodydavo pranešimai, kad galbūt vyriausybė galėtų perimti valdybą ir kad kompanija taptų nebe savivaldybės, o vyriausybės valdoma įmonė, bet visą laiką buvo pasakyta, kad vyriausybė nemato galimybės perimti kompanijos, nes šioje veikloje yra didžiulė konkurencija ir nėra finansinių galimybių vyriausybei prisiimti įsipareigojimus už kompanijos išlaikymą“.

Keleiviai dėl neįvykusių skrydžių turėtų kreiptis į tą įstaigą (pardavėją), iš kurios bilietas buvo pirktas, tai yra, kelionių agentūrą, bilietų platinimo sistemos administratorių ir kt. Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ svetainėje, gali iš karto užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu fly@airlituanica.com. Keleiviai, kurie pirkdami bilietus atsiskaitė kreditinėmis kortelėmis ir turi pirkinių draudimą, gali iš karto kreiptis į banką dėl pinigų už bilietus grąžinimo, teigia Civilinės aviacijos administracija.

Vien „Sodrai“ skolinga daugiau nei 30 tūkst. eurų

Įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, iki šios dienos „Air Lituanica“ kreditingumas buvo žemas. Kelis kartus per pastarąjį laiką „Sodrai“ įmonė įsiskolindavo apie 30 tūkst. eurų. Tiesa, po kurio laiko skolas padengdavo. Tačiau nuo ketvirtadienio oro vežėja „Sodrai“ buvo skolinga daugiau nei 34 tūkst. eurų. Ši skola liko nepadengta.

„Pasaulinė keleivių pervežimų lėktuvais rinka yra itin konkurencinga. Joje išsilaikyti didelių pastangų, o neretai ir valstybinių dotacijų prireikia ir daug didesnėms aviakompanijomis, todėl nieko keista, kad nesėkminga buvo ir „Air Lituanica“ istorija. Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės finansinės injekcijos, baigėsi ir „Air Lituanica“, - sako „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas,

Skelbiama, kad įmonės įstatinis kapitalas – 14, 8 mln. eurų. Šiuo metu įmonėje dirba 51 darbuotoją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos geležinkeliai“ sveikina Lietuvą: ant aukščiausio tilto suplevėsavo rekordinė trispalvė (30)

„Lietuvos geležinkeliai“ tęsia tradiciją originaliai pasveikinti šalį Lietuvos Valstybės...

Trys įmonės steigia Transporto inovacijų centrą (4)

Valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ , Lietuvos paštas bei „Kelių priežiūra“...

Sugedusį automobilį įsigijusią merginą apgynė teismas: pardavėjas turės grąžinti pinigus (207)

Panevėžio bendrovė, pardavusi moteriai automobilį su dideliais trūkumais, privalės grąžinti...

Lietuvos keliai šiemet keis rūbą: atnaujins ir vairuotojus kankinantį Vilnius–Utena kelią (49)

Kaip ir kasmet, prasidėjus šiltajam metų laikui, Lietuvos keliuose prasidės darbymetis – vyks...

Klaipėda už 5 mln. eurų perka 18 ekologiškų autobusų (5)

Klaipėda už 5 mln. eurų perka dar 18 ekologiškų – suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų –...

Top naujienos

Atskleidė įžūlią schemą: už neva dingstančius siuntinius reikalaudavo tūkstančių eurų (17)

Siunti menkaverčius siuntinius, o po to tvirtini, kad adresatai jų negavo ir reikalauji...

Danija svarsto apie pensijų reformą: priverstų kaupti net bedarbius (11)

Didžiausias Danijos pensijų fondas , valdantis apie 120 milijardų dolerių turto, gali sulaukti...

Net neįsivaizduojate, kuo rizikuojate savo kūną patikėdami bet kam: vienu paprastu būdu atpažinsite apsišaukėlį

„Žmonių drąsai ir akiplėšiškumui ribų nebėra, – taip laišką DELFI pradeda moteris,...

Tiesa, kurios neparodė serialas „Narcos“: žiūrovams buvo meluojama apie tai, kas iš tikrųjų įvyko

„ Netflix “ rodomas serialas „Narcos“ („Narkotikų prekeiviai“) su Kolumbijos istorija...

Tritaškių liūtimi tapusiose NBA Visų žvaigždžių rungtynėse triumfavo LeBrono Jameso komanda

Šiaurės Karolinos valstijoje esančiame Šarlotės mieste praūžė NBA Visų žvaigždžių...

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (10)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (627)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (149)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...