„Jei palygintume pastarųjų 30 dienų ir to paties praėjusių metų laikotarpio pajamas – minus 23 mln. eurų, o 320 tūkst. keleivių, kurių mes tikėjomės, bilietų nerezervavo“, – sakė jis.
M. Gausso žodžiais, kol kas „Air Baltic“ turi daugiau kaip milijoną bilietų rezervacijų skrydžiams po balandžio 14-osios, bet niekas kol kas negali prognozuoti, kaip keisis įvykiai Europoje, taip pat ir Latvijoje.
„Air Baltic“ vadovas pabrėžė, jog bendrovė pasiryžusi sparčiai atkūrinėti veiklą iškart, kai tik tai taps įmanoma.
„Kita vertus, ankstesnes veiklos apimtis veikiausiai pasieksime tik kitais metais, jei ne vėliau, nes viruso plitimas sukėlė ekonominę krizę. Net tokios didelės ekonomikos kaip Vokietija šiuo metu prognozuoja, kad nuosmukis gali pasiekti penktadalį. Jei stipriausios Europos ekonomikos išgyvens didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo kritimą, nebus pakankamai pinigų oro susisiekimo apimtims greitai į ikikrizinį lygį sugrįžti“, – pripažino M. Gaussas.
Jis pabrėžė, jog sumažinusi išlaidas „Air Baltic“ kol kas gali gyvuoti savais pajėgumais, bet ateityje jai gali prireikti paramos iš valstybės.
Visus skrydžius iš Baltijos šalių nuo kovo 17-osios laikinai sustabdžiusi „Air Baltic“ pastarosiomis savaitėmis iš Rygos vykdė tik užsakomuosius repatriacijos reisus.
Latvijos valstybė valdo 80,05 proc. „Air Baltic“ akcijų, o likusios akcijos priklauso Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“.