„Šalies oro uostai sparčiai modernėja – prieš ketverius metus, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, visi trys tarptautiniai oro uostai buvo ir mažesni, ir labiau nusidėvėję. Vis dėlto pagrindinis rūpestis buvo ne tik moderniai įrengti oro uostus, bet ir užtikrinti oro uostų saugumą – būtent tai ir buvo daroma ES lėšomis“, - sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Daugiausia pastebėjusių pagerėjusią oro uostų kokybę yra tarp sostinės gyventojų (57,9 proc.), mažiausiai – tarp kaimo gyventojų (30 proc.). Beveik 43 proc. kitų didesnių Lietuvos miestų (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ir beveik 37 proc. mažesnių miestų bei miestelių gyventojų tvirtina pastebėję, kad oro uostai tapo modernesni.
Skirtingų socialinių grupių nuomonė apie Lietuvos oro uostų kokybę gana stipriai skiriasi. Daugiausia pastebėjusių pagerėjusią oro uostų kokybę yra tarp moksleivių ir studentų (58,3 proc.) bei specialistų (50,9 proc.), mažiausiai – tarp darbininkų (34,7 proc.).
Panaudojant ES struktūrinių fondų paramą, tarptautiniuose šalies oro uostuose buvo pailginti ir praplatinti lėktuvų kilimo-tūpimo takai, įrengtos modernios šviesų signalinės sistemos bei saugumą užtikrinančios oro uostų aptvėrimo konstrukcijos.
Tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo pastatyti nauji keleivių terminalai, sutvarkyta oro uostų aplinka.
Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) teigiamai oro uostų pokyčius vertinančių žmonių, juos sieja su Europos Sąjungos parama.
„Vilmorus“ atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis įvairaus amžiaus 20 miestų ir 62 kaimų gyventojų. Apklausa buvo siekta išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai vertina oro uostų kokybę.
