Baltarusijos kroviniai gelbėjo Klaipėdos uostą konkurencinėje kovoje su kaimyniniais Latvijos ir Estijos uostais, kuriuose krova augo (išimtis tik Ventspilis). Nors visų tranzitinių krovinių apimtis Klaipėdos uoste krito ketvirtadaliu, Baltarusijos krovinių srauto pokytis – vienas mažiausių.
Ši šalis svarbiausia Klaipėdos uosto partnere tapo 2001 m., kai Rusija, proteguodama savo uostus ir dėl politinių sumetimų, sustabdė metalo krovinių srautus į Klaipėdos uostą. Tuomet gimė sėkminga Rusijos specialiųjų tarnybų operacija vadinamas Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo projektas 2K. Nepaisant visų Lietuvos verslo ir politikų pastangų 2K projekto pagalba susigrąžinti rusų prekių tranzitą, šis ėmė ir nuseko. Liko vienintelė viltis – Baltarusijos kroviniai.
Sutapimas ar ne, bet maždaug tuo metu, kai Lietuvoje visi pagaliau suprato, kad 2K neturi perspektyvų ir yra naudingas tik Kaliningradui, Baltarusijos ir Klaipėdos uosto bendradarbiavimo istorijoje įvyko dar vienas lūžis. 2007 m. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) ir UAB „Birių krovinių terminalas“ bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkeliais“ sugebėjo pasukti kalio trąšų srautus iš Ventspilio uosto Klaipėdos kryptimi. Tuomet uostas papildomai gavo 2 mln. tonų krovinių ir jau trečius metus Baltarusijos krovinių apimtis mūsų šalies uoste svyruoja ties 6–6,5 mln. tonų riba.
Trąšos byra pro šalį
Baigiantis 2009-iesiems Baltarusijos kalio trąšų gamybos susivienijimo „Belaruskalij“ naujasis generalinis direktorius Valerijus Kirijenko pasirašė 1,2 mln. tonų metinės krovos kontraktą tiekti trąšas į Kiniją, tačiau ar visas šis krovinys pasuks į Klaipėdą ir nė kruopelė jo nenubyrės Ventspilyje šiandien jau nebėra aišku. Puse lūpų kalbama, kad nemaža dalis jo jau pasuko pas kaimynus.
Iš Lietuvos uosto buvo pareikalauta ne tik griežtesnės krovinio kokybės kontrolės, bet ir garantijų, kad jame visiškai galės būti pakrauti 13 m grimzlės „Panamax“ tipo laivai, taip pat išplėstos sandėliavimo galimybės.
Sausį KLASCO buvo pakrauti trys „Panamax“ tipo laivai, kurie į Kiniją išgabeno apie 200 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų. O į Graikijos laivą „Aghios Makarios“ pakrautas 77,8 tūkst. tonų trąšų kiekis buvo rekordinis Klaipėdos uosto istorijoje.
Tiesa, šis laivas, visiškai pakrautas iki 12,7 m grimzlės, gali plukdyti 88 tūkst. tonų krovinį. Papildomos 10 tūkst. tonų – dideli pinigai tiek krovinio siuntėjui, tiek Klaipėdos uostui. Ar šis laivas grįš, priklausys nuo to, kaip sparčiai bus valomas Klaipėdos uosto įplaukos kanalas.
Kol Klaipėdos uosto direkcijos vadovai svarsto, kokį ir kur steigti iš uosto dugno iškeltų akmenų muziejų, privačių uosto kompanijų vadovams belieka tik aukščiausiųjų jėgų prašyti, kad pūstų palankūs vakarų krypties vėjai. Mat būtent nuo vėjo keičiasi uosto vandens lygis ir leistina laivo grimzlė gali būti metru didesnė ar mažesnė.
Atsipalaiduoti nevalia
Nors labai palankiai vertintas praėjusių metų viduryje įvykęs mūsų vyriausybės vadovo ir ministrų vizitas Baltarusijoje bei vėliau viską vainikavęs kaimyninės šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos apsilankymas Vilniuje rugsėjo mėnesį, tikrieji verslo projektų brėžiniai nėra tokie vienareikšmiai.
Lankydamasis mūsų šalyje Baltarusijos lyderis savo kalboje, be kita ko, džiaugėsi ir glaudžiu bendradarbiavimu transporto srityje ir kaip perspektyvines kryptis paminėjo kelias tarptautinio bendradarbiavimo programas: „Šiaurės regionų partnerystė transporto ir logistikos srityje“, ES bendradarbiavimo transporto srityje programa „Baltijos jūros regionas“ ir „Gintaro kranto kelias“.
Iš šių programų labiausiai intriguoja skambiai pavadintas „Gintaro kranto kelias“. Kas slepiasi po šiuo pavadinimu? Ši programa pirmą kartą paminėta aukšto rango svečio viešnagės Vilniuje metu. Skambus pavadinimas patraukė žurnalistų dėmesį, tačiau, neradę daugiau informacijos apie šią programą, Baltarusijos žurnalistai nusprendė, kad tokia programa vykdoma Lietuvoje arba ES, o Lietuvos žiniasklaida pernelyg nesigilino, savo ruožtu pamaniusi, kad tai gali būti kažkokia Baltarusijos programa. Koks jos tikslas ir likimas, geriau žino A. Lukašenka ir jo patarėjai, tačiau jos esmė kažkuo primena 2K.
Kad Rusija ir Baltarusija – kaip dvi neišskiriamos sesės, A. Lukošenka priminė jau po poros savaičių, sugrįžęs iš Vilniaus. Duodamas interviu Rusijos žurnalistams 2009-ųjų rugsėjo pabaigoje jis pareiškė, kad Baltarusija „diversifikuos krovinių vežimą per Baltijos jūros uostus“. Šiame interviu jis pabrėžė, kad Lietuva negali savarankiškai reguliuoti geležinkelio tarifų, kad nukreiptų krovinių srautus į Klaipėdos uostą.
Rusijos žurnalistams A. Lukašenka aiškino, jog Baltarusija kalio trąšų per Kaliningrado uostą neveža todėl, kad „Lietuvos geležinkelių“ tarifai tranzitui į Kaliningrado sritį nėra palankūs.
Kaliningrado srities valdžios reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Srities gubernatorius Georgijus Bosas pranešė, kad jau šiemet Kaliningrado uostas yra pasirengęs perkrauti pirmuosius kelis šimtus tūkstančių tonų Baltarusijos trąšų, o ateityje uosto pajėgumą bus galima didinti.
Nors Kaliningrado uosto gylio parametrai ir techninės galimybės šiandien nėra konkurencingos rinkoje, politinė diskusija šiuo klausimu jau prasidėjo.
Tranzito valstybės užmojis
Baltarusijoje aktyviai pradėta diskutuoti, kad valstybė, esanti kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, labai vangiai išnaudoja tranzito potencialą. Iškelta idėja, kad tranzito apimtis per šalį gali būti padidinta iki 5 kartų. Šiuo klausimu jau patvirtinta ir valstybinė programa, kurioje numatyta statyti apie penkias dešimtis objektų, susijusių su krovinių gabenimu. Prie pagrindinių tranzitinių magistralių suplanuota 18 sklypų naujiems logistikos centrams. Kaimynai neslepia ambicijų, kad šiuose logistikos centruose galėtų būti perkraunami Maskvai skirti kroviniai.
Kad Baltarusija ėmėsi įgyvendinti šią valstybinę programą, rodo ir deklaracija, kurią praėjusį spalį po trišalio susitikimo pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Baltarusijos susisiekimo ministras Ivanas Ščerbo ir Kinijos transporto ministras Li Šenglin.
Tuomet, pabrėždami Rytų–Vakarų transporto koridoriaus ekonominę reikšmę, ministrai patvirtino savo siekį kurti visoms susijusioms šalims pasiekiamą, Aziją ir Europą jungiančią transporto sistemą. Šiame transporto koridoriuje bus siekiama sukurti konkurencingą transporto ir logistikos grandinę.
Politikų susitikimuose minima, kad Lietuvos vežėjai yra susidomėję Baltarusija kaip tranzito šalimi. Mat juos vilioja ne tik geros kokybės keliai, bet ir patogus krovinių vežimas, tačiau politikai negirdi arba nenori girdėti Lietuvos vežėjų balsų, kurie akcentuoja dideles biurokratines kliūtis kaimyninėje šalyje.
Ministras E. Masiulis, grįsdamas bendradarbiavimo su Kinija ir Baltarusija būtinybę, mini tuos pačius argumentus kaip ir Baltarusijos pusė. Jo teigimu, Lietuvoje būtų galima kurti logistikos centrus ir skirstyti krovinius į Skandinaviją bei Vidurio ir Rytų Europą.
Tačiau jis pripažįsta, kad minėta logistikos grandinė galės visiškai funkcionuoti tik tada, jei bus susitarta su Rusija dėl normalių tranzito tarifų. „Rusija, norėdama apkrauti savo uostus, taiko mažesnius tarifus tiems kroviniams, kurie juda į jos uostus, tuo tarpu daug didesni įkainiai taikomi kroviniams, judantiems į Baltijos uostus“, – dėstė susisiekimo ministras, neakcentuodamas, kad Lietuva elgiasi lygiai taip pat.
Karti patirtis
Kyla klausimas, kodėl Kinijos, Baltarusijos ir Lietuvos transporto ministrų susitikime nebuvo aukšto rango atstovų tos ilgos logistikos grandinės tarpinių grandžių – Rusijos ir Kazachstano, be kurių dalyvavimo ši grandinė į Kiniją nefunkcionuos?
Įtakos tam neabejotinai turi karti ankstesnė patirtis – projektas 2K ir panaši nesėkmė plėtojant transporto ir kitus bendradarbiavimo projektus su Kazachstanu.
Priminsime, kad 2001 m. pavasarį į Lietuvą atvyko Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. 2000-aisiais Kazachstano krovinių srautai Klaipėdos uoste buvo išaugę 4 kartus ir perkopę 1 mln. tonų. Vėliau jie kiek sumažėjo, tačiau liko stabilūs.
Kazachai anuomet siūlėsi aktyviai investuoti Lietuvoje. Juos domino stambūs projektai – investicijos uoste, logistikos centrai, tačiau didžiausias noras – įsigyti „Mažeikių naftą“ liko neįgyvendintas. Ši Azijos šalis savo strateginių tikslų Lietuvoje nepasiekė. Pradžioje vyravęs tarpvalstybinio bendradarbiavimo entuziazmas ėmė blėsti. Nesėkmingi kazachų bandymai investuoti Lietuvoje milijardus galiausiai atsiliepė ir Klaipėdos uostui.
Dešimtmetį išsilaikęs 0,6–0,8 mln. tonų metinis šios šalies krovinių srautas praėjusiais metais drastiškai krito kelis kartus iki simbolinių 0,1–0,2 mln. tonų. Tai lėmė ne tik dėl ekonominės krizės nuslūgę krovinių srautai, bet ir iš Klaipėdos į Rygos uostą perkeltas Kazachstano ferolydinių krovinys.
Ar šios pamokos Lietuvai buvo naudingos ir pasitarnaus santykių su Baltarusija plėtotei? Žvelgiant iš Klaipėdos uosto pozicijų, Baltarusija yra strateginis partneris, tačiau bendri tarpvalstybinio bendradarbiavimo rodikliai nėra tik optimistiniai. Abiejų valstybių tarpusavio prekybos apimtis nesiekia 1 mlrd. JAV dolerių. Lietuva pagal praėjusių metų rezultatus nepatenka net į svarbiausių Baltarusijos prekybos partnerių dešimtuką. Pagal šį rodiklį ženkliai atsiliekame ir nuo kaimyninės Latvijos bei Lenkijos.
Ar bendrą situaciją pagerins pastarojo laikotarpio susitarimai ir politinių santykių atšilimas? Baltarusijai Lietuva reikalinga kaip tranzito partnerė, taip pat mūsų šalis nuo šių metų tapo patrauklia elektros energijos rinka. Dar pretenduojame tapti Baltarusijos ambasadoriais ES. Ar sugebėsime pateisinti kaimyninės šalies lūkesčius ir ar ji elgsis taip, kaip tikisi mūsų politikai bei verslininkai, parodys laikas. Įdomu tai, kad praėjusiais metais ambasadoje Minske darbą pradėjo tryliktasis Lietuvos komercijos atašė užsienyje.
Trylika – skaičius simbolinis, nelygu kurioje kultūroje, galintis nešti sėkmę arba nelaimes. Lietuvos komercijos atašė dirba ir Maskvoje, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, taupydama pinigus, iš pradžių atsisakė savo atstovo Maskvoje, o praėjusiais metais ir Minske. Galbūt pakaks ir vieno pajėgaus specialisto netolimoje kaimynų sostinėje darniems santykiams su verslo ir valdžios struktūromis palaikyti, tačiau liaudies išmintis byloja: „Kur du stos, visados daugiau padarys!“.
