aA
2018-ieji bus įrašyti tarp geriausių bendrovės Lietuvos oro uostai aviacinių metų, mat pasiekti nauji rekordai – aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose – Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs, teigiama pranešime žiniasklaidai.
© DELFI / Tomas Vinickas

Dar 2018 m. pradžioje pranešusi apie sparčiai į viršų šaunančius aviacinių paslaugų rodiklius, įmonė Lietuvos oro uostai rekordinį augimą fiksavo iki pat metų pabaigos. Apibendrinus metinius rezultatus skaičiuojama, kad iš viso šalies oro vartai aptarnavo 6,3 mln. keleivių, t. y. 19 proc. daugiau nei 2017-aisiais.

„Didžiausią srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu milijonu keleivių. Taip pat visus metus maloniai stebino Palangos filialo veikla. Trečiuose pagal dydį šalies oro vartuose taip pat fiksavome rekordą – aptarnavome daugiau nei 316 tūkst. keliautojų, t. y. 7 proc. daugiau negu metais prieš tai“, – statistinius duomenis komentuoja Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffė.

Pasak jos, Kauno oro uostas 2018-aisiais atvertė naują ir svarbų istorijos puslapį praplėsdamas savo veiklos profilį. Darbą šiame oro uoste pradėjo pirmoji tradicinė oro linijų bendrovė – Lenkijos „LOT Polish Airlines“, kurios atsiradimas leido pasiūlyti dar daugiau paslaugų verslo skrydžių pageidaujantiems klientams. Metams besibaigiant, Kauno filialas pranešė apie puikų rezultatą – viršijo 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais metais tai padaryti pavyko tik dėl vykusios Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai.

Kaip pastebi L. Joffė, nuosekliai augantis oro transporto keliautojų skaičius yra pasaulinė tendencija, tačiau didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių. Nenutrūkstančios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais yra kritiškai svarbios. Jų dėka sostinėje skrydžius pradėjo vykdyti „SCAT Airlines“ bei reguliariai krovinius skraidinanti oro bendrovė „Turkish Cargo“. Taip pat pasiektas susitarimas su kelionių organizatoriumi „Itaka“ – praėjusiais metais pradėjusi skraidyti iš Vilniaus, šiemet ji šiltų kraštų kryptis siūlys ir keliaujantiems iš Kauno oro uosto.

Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Daugiau keleivių dėl didesnio orlaivio galėjo skristi iš Kauno oro uosto į Londoną ir Norvegiją, iš Palangos – į Kopenhagą, taip pat į Londoną.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, lauktos naudos atnešė ir gerokai išplėstas krypčių žemėlapis – verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams buvo pasiūlytos net 99-ios kryptys. Didžiąja naujiena tapo egzotiškosios Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos kryptys. Sostinės oro vartai sujungti su Jordanijos sostine Amanu ir Kazachstano sostine Astana, o iš Kauno lėktuvai pradėjo kilti į Tel Avivą Izraelyje. Svarbiu žingsniu šiame oro uoste tapo ir gerokai sustiprintos jungtys su Italija. Dabar iš Kauno galima nuskristi į Boloniją, Milaną ir Riminį.

„Be kitų naujų krypčių taip pat labai vertiname pagerintą susisiekimą su Ukraina. Iš sostinės oro vartų dabar galima pasiekti ir Lvovą. Taip pat labai gera žinia tapo iš Kauno nusidriekęs tiltas į Suomijos Turku miestą. Tai ypač svarbu skatinant atvykstamąjį turizmą iš Suomijos, tad džiugu, jog prie šios jungties atsiradimo intensyviai dirbo ir kitos suinteresuotos šalys, šiuo atveju labai svarbią finansinę paramą skyrė Kauno miesto savivaldybė“, – akcentuoja A. Stikliūnas.

Aviacijos ekspertas užsimena, kad tikėtis dar didesnių veiklos apimčių leidžia pernai paskelbtos ir nuo šio pavasario startuosiančios naujos kryptys – iš Vilniaus bus skrendama į Londono Sitį, o iš Palangos – į Dortmundą. Abiejų jungčių siekta ir dėl jų intensyviai derėtasi atsižvelgiant į Lietuvos verslo bendruomenės poreikius.

Pernai Lietuvos oro uostuose fiksuotas ir solidus aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas – 11 proc. Atitinkamai aptarnauta daugiau nei 61 tūkst. skrydžių. Intensyviausiai dirbo Vilniaus oro uostas, aptarnavęs daugiau nei 47 tūkst. skrydžių, Kaune jų įvyko daugiau nei 9 tūkst., Palangoje – beveik 5 tūkst.

Populiariausiųjų šalių ir oro uostų, į kuriuos skrendama, dešimtukas Lietuvos oro uostuose 2018 m. nesikeitė. Daugiausiai keleivių buvo skraidinama į Jungtinę Karalystę – 21 proc., Vokietiją – 10 proc. ir Norvegiją – 9 proc. Tuo tarpu tarp populiariausiųjų oro uostų pirmavo Londono Lutono, Kopenhagos ir Varšuvos Šopeno oro uostai. Daugiausiai keleivių 2018 m. aptarnavusių oro linijų gretose rikiuojasi „Ryanair“, „Wizz Air“, „Small Planet Airlines“ ir „air Baltic“.

Prie sėkmingos šalies oro uostų veiklos taip pat prisidėjo krovinių pervežimo paslaugų plėtojimas. Bendrai aptarnautų krovinių skaičius visuose trijuose oro uostuose per metus paaugo daugiau nei penktadaliu ir sudarė beveik 16 tūkst. tonų. Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 13 tūkst. t krovinių, Kaunas – daugiau nei 3 tūkst. t, o Palanga – 0,04 t krovinių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Estakadą Rusnėje Skvernelis palygino su žmonių pergale „prieš valstybės biurokratinį abejingumą“ (57)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis , šeštadienį Rusnėje dalyvavęs estakados atidarymo...

Vokietija sprendžia elektrinių paspirtukų likimą (8)

Be elektrinių paspirtukų savo kasdienybės neįsivaizduoja dauguma pasaulio miestų, bet tik ne...

„Boeing“ atnaujino „737 Max“ programinę įrangą (11)

JAV aeronautikos milžinė „Boeing“ paskelbė užbaigusi liūdnai pagarsėjusių „737 Max“...

„Air Baltic“ keleivių šiemet padaugėjo 15,5 proc.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „ Air Baltic “ pranešė per keturis šių metų...

Į Švedijos kelius išriedėjo autonominis sunkvežimis (2)

Vienu iš Švedijos kelių pradės kursuoti vietinėje įmonėje pagamintas autonominis elektra...

Top naujienos

Apklausė gyventojus: atsakymas, ar susitikti su Putinu, abiem kandidatams nepatiktų (375)

Ar turėtų Lietuvos vadovai susitikti su Rusijos prezidentu? Toks klausimas buvo gyvai...

Schema veikia jau kurį laiką: už skatikus išvilioti automobiliai pradingsta šrotuose arba išnyra skelbimuose (67)

Sukčiai bus sugalvoję dar vieną būdą, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus ir turtą. Lietuvoje...

Gyvai / „Eurovizijos" įspūdžiai ir išvados su šių metų Lietuvos atstovu Jurijumi Veklenko (3)

Pirmadienį, 10 val DELFI studijoje lankysis Jurijus Veklenko . Į finalą nepatekęs atlikėjas...

Nausėdos štabas apie Šimonytės rinkimų kampanijos išlaidas: kur jie tiek daug išleidžia? (36)

Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas stebisi, kad Ingridos...

Juodos dienos „Huawei“: „Google“ apribojo prieigą prie „Android“

Užsienio spauda praneša, kad „Google“ sustabdė bendradarbiavimą su Kinijos technologijų...

Zelenskis į inauguraciją atėjo pėsčiomis nuolat atnaujinama (7)

Volodymyras Zelenskis išėjo iš namų Marijos parke į Aukščiausioje Radoje vyksiančią...

Prasidėjo balsavimas EP ir Prezidento rinkimų antrajame ture: vieni balsuoja iš anksto dėl atostogų, kiti bijo pavėluoti papildyta (54)

Pirmadienį prasideda išankstinis balsavimas Europos Parlamento (EP) ir Prezidento rinkimų antrajame...

Nėra energijos ir sunku atsikelti: žolininkas Lasinskas įvardijo 3 vaistažoles, kurios išspręs ne vieną problemą (53)

Yra trys vaistažolės , kurios gali padėti išlikti ne tik sveikiems, bet ir turėti daug...

Šioje unikalioje pajūrio vietoje galioja savos taisyklės: nė nemirktelėję galite sulaukti nemažos baudos (5)

Kuršių nerija yra unikali saugoma teritorija, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą....

Naktį Vilniuje peiliu sužaloti du policininkai (5)

Gegužės 20-osios naktį, apie 1.47 val., Vilniuje, Fabijoniškių g., konflikto tarp grupės asmenų...