Anot pranešimo, per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius bendrasis vidaus produktas (BVP) nusmuko 0,2 proc.
„Destatis“ lapkritį skelbė, kad trečią ketvirtį valstybės BVP paaugo 0,4 proc.
Įmonės „FactSet“ analitikai ketvirtam ketvirčiui numatė nulinį augimą.
Tačiau „Destatis“ pabrėžė, kad per visus 2022-uosius ekonomika vis vien išaugo 1,8 proc. Kiek anksčiau Vokietijos oficiali statistikos agentūra preliminariai skaičiavo, kad pernai BVP augimas siekė 1,9 proc.
„Nors Vokietijos ekonomika per pirmus tris ketvirčius parodė gerus rezultatus, 2022 m. ketvirtą ketvirtį ekonominiai rodikliai kiek sumenko“, – sakoma „Destatis“ pranešime. Jame priduriama, kad metų pabaigoje sumažėjo vartotojų išlaidos, prieš tai rėmusios valstybės ekonomiką.
Kaip pažymi banko LBBW ekonomistas Jensas-Oliveris Niklaschas, ketvirto ketvirčio BVP rodmenys leidžia manyti, kad 2023-iaisiais Vokietiją ištiks trumpa recesija, o tai esą atitiktų ankstesnes LBBW prognozes, rodančias galimą 0,5 proc. ekonomikos susitraukimą per visus metus.
Praėjusiais metais Vokietija į sunkumus įklimpo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių, kurie išaugino energijos kainas ir pakurstė maisto produktų brangimą. Tačiau kiek vėliau federalinė vyriausybė Berlyne priėmė didžiulį paramos paketą, pagal kurį, be kita ko, šalyje įvedė energijos kainų lubas. Negana to, dėl šią žiemą kol kas fiksuojamų švelnesnių nei įprastai orų Vokietijoje aprimo nuogąstavimai dėl galimo energetikos išteklių stygiaus.
Kadangi 2022 m. ketvirtam ketvirčiui buvo numatomas didesnis BVP susitraukimas, manoma, kad Vokietijos ekonomika su karo padariniais tvarkosi geriau nei manyta.
Dėl šios priežasties pati Vokietija recesijos nebenumato ir prognozuoja, kad 2023 m. jos BVP paaugs 0,2 proc.
