Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis ramina gyventojus, kad nėra priežasčių nerimauti dėl kaupiamos pensijos.
Nesąžininga sistema
Jungtinių Valstijų kompiuterinių žaidimų parduotuvių tinklo „GameStop“ pavadinimas žiniasklaidos antraštėse atsirado maždaug prieš savaitę, kai jo Niujorko biržoje listinguojamų akcijų kaina užaugo neįtikėtinu – beveik 1,8 tūkst. proc. siekiančiu – tempu.
To priežastis – viename populiaraus tinklapio „Reddit“ forumų „Wallstreetbets“ (angl. Volstryto statymai) susibūrę investuotojai, nusprendę pamokyti „GameStop“ akcijų nuvertėjimo besitikinčius investicinius fondus.
T. Marčiulaitis tai paaiškino taip: „Praėjusių metų rudenį susidarė situacija, kuomet rinkoje esančių ir pasiskolintų bei parduotų „GameStop“ akcijų santykis pasiekė apie 150 proc. Tai yra parduotų akcijų skaičius pusantro karto viršijo išleistų akcijų skaičių. Nors tai teoriškai įmanoma ir nėra nelegalu, situacija visiškai neįprasta. Taip beveik niekada nenutinka.
Suprasdami, kad kainas varinėja pasiūla ir paklausa – kuo daugiau perkama akcijų, tuo jos labiau kyla – spekuliantai pamatė gerą galimybę pasipelnyti. Juk jei „shortintojai“ norės likviduoti savo pozicijas ir sugrąžinti pasiskolintas akcijas, turės būti atpirkta net 150 proc. visų rinkoje esančių „GameStop“ akcijų. Tai reiškia, kad paklausa bus milžiniška ir kaina kils!
Esminis klausimas – kaip priversti „shortintojus“ atpirkti visas pasiskolintas ir parduotas akcijas vienu metu? Reikia sukelti jiems skausmą“, – savo įraše „Swedbank“ tinklaraštyje dėstė jis.
T. Marčiulaitis paaiškino ir tai, kaip veikia vadinamasis „shortinimas“.
„Principas paprastas. Tikiu, kad įmonės ABC akcijos kris. Tada paprašiau brokerio, kad surastų ir man paskolintų 10 įmonės ABC akcijų. Pasiskolintas akcijas parduodu rinkoje už tuometinę rinkos kainą (pavyzdžiui, 100 eurų). Su brokeriu sutariu, kiek procentų mokėsiu už paskolą ir kada pasiskolintas akcijas turėsiu grąžinti (galiu ir neturėti grąžinimo termino).
Akcijų kainai nukritus iki 50 eurų, jas atperku dvigubai pigiau ir 10 akcijų grąžinu brokeriui.
Man lieka skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainų – 10 akcijų pardaviau po 100, tad į sąskaitą gavau 1 tūkst. eurų, o atpirkau po 50, tad viso išleidau 500 eurų. Man likęs skirtumas yra 500 eurų (atėmus palūkanas brokeriui).
„Wallstreetbets“ išties pavyko suduoti smūgį keliems investiciniams fondams: „Citron Research“ ir „Melvin Capital“ – pastarojo vertė per sausį susitraukė 53 proc.
Žibalo į „GameStop“ istoriją įpylė ir forumo dalyvių naudojama prekybos akcijomis platforma „Robinhood“, praėjusios savaitės pabaigoje apribojusi galimybes prekiauti „GameStop“.
Toks žingsnis paskatino kalbas apie nesąžiningai veikiančią finansų sistemą.
„Šis epizodas iškėlė klausimų apie tai, ar finansų rinkos turi vienas taisykles gilias kišenes turintiems profesionalams ir kitas paprastiems žmonėms; kur baigiasi finansų demokratizacija ir prasideda neapdairumas; ar reguliuotojai apskritai supranta socialinių tinklų įtaką rinkoms“, – „The Washington Post“ rašo apžvalgininkas Davidas J. Lynchas.
Jis pastebėjo, kad „Reddit“ vartotojai savo veiksmais išreiškė pasipiktinimą labai nesąžininga sistema, kurioje turtingieji už savo klaidas gali neatsakyti, o vargšai privalo kentėti.
„Visi šitie seni milijardieriai gali apsi***ti, jie kalti dėl mano žlugusios šalies“, – rašė pseudonimu Semkee69 pasivadinęs vartotojas.
„Šitie investiciniai fondai nusipelno degti“, – pridūrė kitas, vardu quyensanity.
Tokie ir panašūs sentimentai nurodo į „vėlyvojo kapitalizmo“ terminą, apibrėžiantį modernioje ekonominėje sistemoje iškylančią nelygybę, absurdą, krizes ir pan.
Revoliucijos nebus
T. Marčiulaitis „Delfi“ sakė, kad revoliucijos, suvokiamos kaip egzistuojančios sistemos pakeitimo, šioje istorijoje nėra.
„Ar pavyko vieną kartą šiek tiek paerzinti ir pusę nosies sulaužyti keliems investiciniams fondams – turbūt pavyko. Bet tai nėra kažkoks struktūrinis dalykas, kuris kažką signalizuotų, kad dabar viskas keičiasi. Tai tikrai nėra tai, ką vadinčiau revoliucija“, – sakė jis.
Turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris pastebėjo, kad dėmesys, kurį pritraukė „GameStop“ akcijų svyravimai gali lemti didesnį reguliavimą.
„Įsivaizduočiau, kad tikrai turėtų būti, nes politikai labai atsižvelgia į populiariąją nuomonę. Daug kam yra neaišku, kaip gali 150 proc. įmonės akcijų parduoti“, – pastebėjo pašnekovas.
Tačiau jis abejojo, ar „Reddit“ kilusio judėjimo veiksmai galėtų kaip nors pakeisti socialinių tinklų reguliavimą.
„Uždrausti bendrauti apie tai, ką darai finansų rinkose? Manau, tai būtų keista. Ar negali daugiau nei šimtui žmonių apie tai pasakyti? Neįsivaizduoju, kaip praktiškai būtų įgyvendinamas šis reguliavimas“, – svarstė jis.
T. Marčiulaitis pastebėjo, kad „GameStop“ atvejis įvyko ne tik dėl investuotojų veiksmų koordinavimo forume, bet ir sutapusių kitų aplinkybių.
„Konkrečiai šiam atvejui susidėjo žvaigždės ir dėl to jis įvyko. Abejočiau, ar artimoje ateityje matysime dar kažką panašaus.
Beje, tame forume nemaža dalis yra finansų profesionalai, kurie puikiai išmano rinkų dinamiką, o ir jis pats istoriškai yra skirtas norintiems prisiimti labai aukštą riziką, labai greitai sugeneruoti arba prarasti pinigų.
Manau, kad dabar nuolat ten kils diskusijų dėl to, ką kelti, bandymų iššokti. Tačiau turi daug dalykų sutapti. Reikia tam tikrų prielaidų, kurios išsipildytų su laiku“, – sakė pašnekovas.
Yra laimėjusiųjų
Antradienį prieš prekybos Niujorke pradžia „GameStop“ akcijos svyravo apie 230 dolerių ir lyginant su su pirmadieniu buvo atpigusios beveik trečdaliu.
Kaip žinia, sausio 28 dieną vienos akcijos kaina buvo pasiekusi beveik 400 eurų ribą.
T. Marčiulaitis sakė, kad „taip ir būna“, t. y. tie, kurie nespėjo laiku parduoti, patirs nuostolį.
„Čia ne gal, čia yra klasika“, – pridūrė jis.
Tačiau yra ir tokių, kurie iš „GameStop“ istorijos neblogai uždirbo. Pavyzdžiui, tinklalaidė „Planet Money“ pakalbino Imposter22 pasivadinusi investuotoją, kuris teigė uždirbęs daugiau nei 1,5 mln. dolerių grynojo pelno.
Imposter22 interviu pasakojo, kad į „GameStop“ akcijas investavo 300 tūkst. dolerių, o jas pardavė už beveik 4 mln. dolerių.
„Jam dar teks sumokėti 2 mln. dolerių mokesčių, kelis šimtus tūkstančių jis ketina skirti ateities investicijoms, o už likusius pagaliau įsigyti namą“, – pasakojo laidos vedėjas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pastebėjo, kad Lietuvoje pajamos gautos iš vertybinių popierių yra apmokestinamos taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą 15 proc. arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
„Apmokestinamosios pajamos už gyventojo parduotas ar perleistas finansines priemones (FP) bei išvestinių finansinių priemonių (IFP) realizavimą apskaičiuojamos sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma.
Vertybinių popierių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPMĮ nustatyta mokesčio lengvata, neatsižvelgiant į tai, kada FP ar IFP buvo įsigytos, nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu skirtumas tarp pardavimo pajamų ir išlaidų, susijusių su pardavimu, perleidimu nuosavybėn, IFP realizavimu, neviršija 500 eurų.
Jeigu FP pardavimo arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, tačiau skirtumas viršija 500 eurus, iš gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas 500 eurų neapmokestinamas dydis“, – dėstė ji.
R. Virvilienė pateikė pavyzdį.
„Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 tūkst. eurų pirko AB „X“ akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 20 tūkst. eurų. Šių FP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 tūkst. eurų, pardavimo – 20 tūkst. eurų, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 tūkst. eurų. Šis skirtumas (atėmus 500 eurų neapmokestinamą dydį) apmokestinamas“, – sakė ji.
VMI atstovė dar pastebėjo, kad gyventojų savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla.
Nerimauti neverta
Savo ruožtu LIPFA direktorius T. Gudaitis komentavo, kad JAV įmonių akcijos sudaro apie 30 proc. viso Lietuvos pensijų fondų akcijų portfelio.
„Pensijų fondai tiesiogiai į JAV įmonių akcijas neinvestuoja. Investicijos nukreipiamos per ETF fondus, sudarytus iš tokių aktyvų, kurie nesusiduria arba kuriuos veikia nedidelė tam tikros rūšies rizika, taip pat jie gali pasiūlyti plačią investicijų diversifikaciją.
Lietuvos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo fondų principu: kuo didesnis kaupiančiojo amžius, tuo investicijos tampa konservatyvesnės bei saugesnės svyravimų atžvilgiu. Artėjant pensiniam amžiui koncentruojamasi į patikimus, daugiausiai Vyriausybių leidžiamus vertybinius popierius.
Pensijų fondai yra ilgalaikis produktas, jų investavimo tikslas yra maksimali ilgo laikotarpio investicijų grąža, o strategijos kuriamos taip, kad atneštų didžiausią naudą po kelių dešimtmečių. Todėl investavimo rezultatus geriausia vertinti žvelgiant į ilgą distanciją, net jei pensijų fondų dalyvių amžius leidžia investuoti į dinamiškas pozicijas.
Šiuo konkrečiu atveju mūsų šalies gyventojams nėra priežasties nerimauti dėl kaupiamos pensijos, nes šio fenomeno įtaka bus minimali arba visai nejuntama. „GameStop“ yra sąlyginai maža įmonė, kuri net nepatenka į „S&P 500“ indekse esančių bendrovių sąrašą“, – dėstė jis.
