Labiausiai brango „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijos – 6,67 proc. Tai lėmė mažas šių akcijų likvidumas ir vienas simbolinis sandoris, kurio metu akcijos buvo įsigytos už geriausią pardavimo kainą. „Sanito“ akcijos brango 3,42 proc., o šių akcijų buvo perleista už beveik 9 tūkst. eurų, t.y. kur kas daugiau nei įprastai.
Jau kuris laikas didesniu pirkėjų dėmesiu pasižymi „Panevėžio statybos tresto“ akcijos. Abi Estijos statybų bendrovės, kurių akcijos yra kotiruojamos Taline, paskelbė gerus II ketv. rezultatus ir po ilgesnio laiko pradėjo dirbti pelningai. Tai gali lemti didesnius investuotojų lūkesčius „Panevėžio statybos tresto“ II ketv. finansinių rezultatų atžvilgiu. Labiausiai pigo likvidumu nepasižyminčios akcijos.
Taline akcijų prekyba pagyvino puikūs „Tallink Grupp“ II ketv. rezultatai. Iš 436,6 tūkst. eurų bendros Talino akcijų biržos apyvartos beveik pusę atiteko prekybai „Tallink Grupp“ akcijomis. Be to, pastarosios akcijos brango 4,37 proc. Labiausiai brango „Baltika“ akcijos – 8,11 proc., kai bendrovė paskelbė, jog po ilgo laiko tarpo II ketv. buvo uždirbtas grynasis pelnas. Daugelis kitų II ketv. bendrovės finansinių duomenų taip pat nudžiugino. Trečioje vietoje pagal didžiausią teigiamą akcijų kainos pokytį Taline atiteko „Ekspress Grupp“ akcijoms, kurios brango 3,64 proc. Prekyba „Arco vara“ akcijomis taip pat išlaiko didesnį investuotojų dėmesį, nes šios akcijos ir vėl brango, tik šįkart – 1,43 proc. Pigo tik trijų bendrovių akcijos – „Jarvevana“, „Harju elekter“ ir „Viisnurk“.
Rygoje akcijų buvo perleista už 23 tūkst. latų, o pagrindinio indekso reikšmė sumažėjo 0,51 proc. Daugiau nei 80 proc. visos Rygos biržos apyvartos sudarė prekyba keturių bendrovių akcijomis – „Latvijas kugnieciba“, „Olainfarm“, „Latvijas Gaze“ ir „SAF Technika“. Puikius liepos mėn. pardavimus paskelbusios „Olainfarm“ akcijos brango 1,7 proc. Didžiausiais akcijų kainų svyravimais išsiskyrė nelikvidžios akcijos.
„Olainfarm“ paskelbė pakankamai neblogus liepos mėn. pardavimų rezultatus. Konsoliduotos pajamos sudarė 4,06 mln. latų, o tai yra 51 proc. daugiau nei prieš metus. Pardavimai iš agamintų vaistų pardavimo per metus padidėjo 32 proc. Priminsime, kad pagamintų vaistų pardavimai buvo sustoję augti – birželį nekonsoliduotos pardavimų pajamos augo 4 proc., o gegužę matytas net 9 proc. pardavimų smukimas. Liepos mėn. pardavimų rezultatas įrodo, kad įmonei pakankamai sėkmingai sekėsi
pardavimai Rusijoje ir Ukrainoje, kur ankstesniais mėnesiais matytas pasyvumas. Tikėtina, kad bendrovės paskelbti rezultatai vėl kiek sugrąžins investuotojų aktyvumą šioje pozicijoje.
„Tallink Grupp“ paskelbė per 2012 m. II ketv. pasiekęs 2,9 proc. metinį pajamų augimą, 9,6 proc. EBITDA padidėjimą ir 46,8 proc. grynojo pelno šuolį. Tokius rezultatus lėmė nuostolingo Suomijos-Vokietijos maršruto atsisakymas bei pajamų, gautų iš restoranų bei parduotuvių, išaugimas 5,8 proc., kuris padėjo atsverti didesnių nei prieš metus kuro sąnaudų padidėjimą. Bendrovės transportavimo skaičiai II ketv. buvo ganėtinai panašūs į praėjusių metų atitinkamo ketvirčio, tad džiugu, kad klientų išlaidos šiek tiek padidėjo. Pelnas galėjo būti ir didesnis, jeigu marketingo ir administracinės pajamos nebūtų augusios atitinkamai 11 proc. ir 17 proc. Tokie bendrovės rezultatai negalėjo nepatraukti ir nepradžiuginti investuotojų akių.
Tiesa, vėl nemažą grėsmę bendrovės III ketv. pelningumui kelia brangstantis laivų kuras, kuris jau vėl yra brangesnis nei prieš metus.
„Baltika“ sugebėjo nustebinti rinką paskelbdama apie pagaliau pasiektą grynąjį ketvirčio pelną. Šių metų II ketv. tapo pirmuoju nuo 2008 m. pelningumu ketvirčiu. Pardavimų pajamų augimas II ketv. sudarė vos 4,1 proc., tad labiausiai prie pelno prisidėjo mažesnės patirtos veiklos sąnaudos. Įmonės bendrasis pelningumas II ketv. sudarė 59 proc. ir buvo 1 proc. punktu didesnis nei prieš metus, tad akivaizdu, kad rūbų savikaina augo mažiau nei pajamos.
Iš veiklos sąnaudų labiau mažėjo paskirstymo ir administracinės sąnaudos. Be to, gauta pelno iš teigiamų valiutų pokyčių. Tad džiugu matyti, kad bendrovė sugebėjo sumažinti savo sąnaudas tiek, kad jau sugebėta dirbti pelningai. Visgi akivaizdu, kad įmonei reikia atnaujinti investicijas, nes per I pusm. „Baltika“ realiai vėl nieko investavo į parduotuvių tinklo atnaujinimą. Įmones akcijos artimiausiu metu išliks investuotojų dėmesio centre.