2020-aisiais lietuviškų prekių eksportas turėtų augti 6,8 proc. iki 15,4 mlrd. eurų, paslaugų – 6 proc. iki 10,8 mlrd. eurų, o reeksportas – 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.
Pasak „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo, labiausiai sulėtėjimas bus jaučiamas būtent paslaugų sektoriuje, kuris pernai demonstravo labai gerus augimo rezultatus.
„Su paslaugų sektoriumi esame konservatyvūs ir manome, kad jis turėtų augti lėčiau. Paslaugų sektoriaus sulėtėjimo pagrindiniai veiksniai susiję su transporto sektoriumi ir šiek tiek su „Brexit'u“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Ivanovas.
Tarp pagrindinių galimybių Lietuvai V. Ivanovas įvardija ratifikuotą ES prekybos sutartį su Japonija bei prekybos sutartį su Vietnamu, kurią planuojama ratifikuoti. Tačiau jis pabrėžia, kad ES sutarties su Kanada pavyzdys rodo, jog eksporto rezultatai pagerėja ne iškart – įmonėms reikia laiko persiorientuoti.
Tarp pagrindinių grėsmių išskiriamas galimas JAV ir ES prekybos santykių paaštrėjimas, „Brexit'as“ bei tai, kad Lietuvos eksporto sistema yra jautri išorės šokui.
Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis, 2018 metais lietuviškos kilmės prekių eksportas paaugo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų, paslaugų – 17,4 proc. iki 9,9 mlrd. eurų, o reeksportas pernai ūgtelėjo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.
Daugiausiai, net 169 proc., pernai augo eksportas į Japoniją. Pasak V. Ivanovo, pagrindinė tokio augimo priežastis – sparčiai augęs tabako gaminių ir chemijos produktų eksportas. Tuo metu eksportas į valiutos krizę pernai išgyvenusią Turkiją pernai sumažėjo 44 procentais.