„Rusija įžengė į COVID-19 krizę su lėtu augimu, tačiau su stipriomis politikos ir reikšmingomis apsaugos priemonėmis“, – sakoma TVF ataskaitoje.
Tačiau joje priduriama, kad keletas veiksnių, įskaitant žemas naftos kainas ir sankcijas, lėmė „vangų“ augimą, kurio „nepakako“ pasivyti išsivysčiusias ekonomikas.
Rusijos mokesčių politika nuo 2014 metų „lėmė mažą viešąją skolą ir atsargų kaupimąsi“, sakė TVF, pridurdamas, kad šalies centrinis bankas „sumažino infliaciją ir prisidėjo prie reikšmingos dedolerizacijos“, kuri sustiprino šalies ekonomiką.
Rusijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 3,1 proc. – susitraukimas buvo mažesnis nei TVF prognozuotas 3,6 proc. traukimasis. Pasak fondo, taip šalies ekonomika „parodė, kad yra atsparesnė“ už kitas besivystančias ekonomikas dėl, be kita ko, savo nedidelio paslaugų sektoriaus.
TVF prognozuoja, kad nuslūgus antrajai pandemijos bangai, padidėjus vakcinų pasiekiamumui ir apribojus naftos gavybos apimčių mažinimą, Rusijos atsigavimas turėtų „pagreitėti iki 2021 metų vidurio“.
Tačiau šią prognozę dėl įvairių priežasčių, įskaitant „geopolitines rizikas“, supa neapibrėžtumas.
TVF taip pat pažymėjo, kad Rusijos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ pasiekiamumas sumažino pandemijos užsitęsimo riziką ir gali lemti „stipresnį nei tikėtasi“ atsigavimą, jei skiepijimo programa bus sėkminga.
Po vangaus 1,3 proc. augimo 2019 m. Rusija buvo užsibrėžusi kitąmet paaugti stipriau ir įgyvendino didžiulio masto investicijų projektą, turėjusį atgaivinti ekonomiką.
Tačiau pernai kovą prasidėjęs naftos kainų kritimas ir pandemijos padariniai ekonomikai šiuos siekius sunaikino.
