Po kelias dienas trukusios sumaišties akcijos Volstrite ir Azijoje smarkiai pašoko, reaguodamos į D. Trumpo pareiškimą, kad jis 90 dienų sustabdo muitų didinimą beveik visoms valstybėms.
Kita vertus, D. Trumpas pareiškė pakelsiąs muitus Kinijai iki 125 proc. – dėl „pagarbos stokos“.
Pekinas smogė 84 proc. atsakomaisiais muitais JAV importui, kurie įsigaliojo ketvirtadienį tuoj po vidurdienio (07.01 val. Lietuvos laiku). Ši naujausia salvė dar labiau pagilino dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų konfliktą.
D. Trumpas neigė, kad tarifai bus apskritai atšaukti, žurnalistams sakydamas, jog „reikia būti lanksčiam“.
„Žmonės pradėjo blaškytis, nervintis, mažumėlę nusigando, – sakė jis ir pridūrė, kad prieš priimdamas sprendimą stebėjo „labai keblią“ padėtį JAV obligacijų rinkoje. – Aną vakarą mačiau, kaip žmonės praranda pusiausvyrą.“
Dėl akcijų išpardavimo padidėjo JAV obligacijų pajamingumas – raudona šviesa ekonomikoje, nes Amerikos vyriausybės skola paprastai laikoma saugiu prieglobsčiu investuotojams.
D. Trumpas taip pat prognozavo, kad bus pasiekti prekybos susitarimai su visomis šalimis, įskaitant Kiniją, kuri kol kas atsisako atšaukti atsakomuosius tarifus JAV prekėms.
„Su Kinija irgi susitarsime. Susitarsime su kiekviena iš jų“, – sakė D. Trumpas, tačiau pridūrė, jog Kinijos lyderiai „nelabai žino, kaip tai padaryti“.
D. Trumpas taip pat pridūrė, kad „neįsivaizduoja“, jog galėtų padidinti Kinijos tarifus dar labiau.
Pekinui svarstant tolesnio eskalavimo kaštus, „Bloomberg“ pranešė, kad ketvirtadienį aukščiausioji Kinijos vadovybė susitiks aptarti papildomų paskatų planų, siekdama paskatinti gležną ekonomiką, kuri buvo nusilpusi dar prieš prekybos karą.
SEB: didžiausias vienos dienos augimas nuo pat 2008 metų finansų krizės
SEB analitikai „Biržos laikmatyje“ rašo, kad investuotojai bando pamiršti paskutinę savaitę, o prekybos karas nesibaigia, tik tęsiasi kitu frontu.
„Iš esmės meškų rinkoje buvusios JAV akcijos vakar didėjo apie 10 proc., tai buvo didžiausias vienos dienos augimas nuo pat 2008 metų finansų krizės. Rinkoms beveik pavyko išlyginti paskutinės savaitės rezultatą, S&P 500 indeksas per šį laiką krito tik 4 procentus. Rinkų kritimą ir baimę sukėlė Trumpo paskelbti tarifai, tad Trumpui paskelbus 90 dienų pauzę didžiajai daliai tarifų, investuotojams gerokai palengvėjo.
Daugiausiai kilo akcijos kurių vertė nukentėjo labiausiai – „Didžiojo septyneto“ akcijų krepšelis vakar didėjo net 14 proc., o „Tesla“ akcija brango net 23 procentus. Europos akcijos šiandien taip pat seka paskui JAV, Vokietijos DAX ateities sandoriai brangsta 7,6 proc., STOXX 600 vertė kyla 7 procentus. Japonijos NIKKEI 225 šįryt Azijos prekybos sesijoje brangsta daugiausiai, net 8,5 procento. Baimė ženkliai atslūgo, VIX indeksas krito daugiau nei trečdaliu, nuo tik 52 iki 33.
Trumpas paliko tarifus tik Kinijai, dėl jos spartaus atsakymo tarifais į tarifus. Šiuo metu JAV skelbia taikysianti 125 proc., o Kinija ankščiau padidino tarifus iki 84 procentų. Kinijos akcijos šįryt atsilieka nuo kaimynių, tačiau vis tiek brangsta apie 2 procentus. Investuotojai tikisi valdžios skatinamųjų veiksmų padėti šalies verslams, taip pat neatmetama galimybė ir tam tikram susitarimui tarp didžiausių pasaulio valstybių.
Toks kintamumas rinkose – nauja realybė? Įprastas investuotojų režimas keičiasi – į naujausius skelbiamus duomenis galima beveik nekreipti dėmesio, šiais metais rinkas stumdo politikų pareiškimai. Rinkų paniką ir euforiją gali pakeisti vienas Trumpo „tweetas“ ar jo kabineto žmonių pasisakymas. Nors šiandien nuotaikos geresnės, politinė situacija yra vis dar nenuspėjama, o iš dabartinės JAV vyriausybės konvencinių sprendimų nereiktų tikėtis, tad rinkų dalyviai privalo ruoštis besitęsiančiam politiniam chaosui“, – rašoma SEB analitikų apžvalgoje.
Dvikova su Kinija
Rinkos kratosi amerikietiškais kalneliais nuo tada, kai D. Trumpas prieš savaitę paskelbė plataus masto pasaulinius tarifus, kuriuos pavadino „išlaisvinimo diena“.
Jis nustatė 10 proc. bazinius tarifus visoms šalims (jie įsigaliojo šeštadienį) ir didesnius tarifus pagrindinėms prekybos partnerėms, tarp jų – Kinijai ir Europos Sąjungai, kurias jis apkaltino apgaudinėjant Jungtines Valstijas (jie įsigaliojo trečiadienį).
Tačiau rinkoms vėl pradėjus svyruoti, D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netikėtai paskelbė autorizavęs „90 dienų PAUZĘ“ didesniems tarifams, nors baziniai 10 proc. niekur nedings.
Jis teigė, kad tokį sprendimą priėmė po to, kai daugiau nei 75 šalys kreipėsi dėl derybų ir nesiėmė atsakomųjų veiksmų.
Japonija – kuriai buvo pritaikytas 24 proc. tarifas pagal vadinamuosius „abipusius muitus“ – pranešė, jog šią naujieną sveikina, tačiau vis tiek „griežtai“ reikalauja Vašingtono peržiūrėti kitus mokesčius, taikomus jos plieno ir automobilių eksportui.
Europos Sąjunga jau anksčiau buvo pradėjusi savo kontrataką, pranešdama, kad nuo kitos savaitės taikys atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, reaguodama į Amerikos muitus pasauliniam plieno ir aliuminio eksportui.
27 šalių blokas įves muitus daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškoms prekėms, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką.
Kita vertus, ES niekaip neatsakė į atskirus „išlaisvinimo dienos“ 20 proc. muitus, kurie įsigaliojo trečiadienį.
„BŪKIT RAMŪS!“
D. Trumpui paskelbus pauzę, Volstrito akcijos ėmė sparčiai kilti.
„S&P 500“ išaugo 9,5 proc. iki 5 456,90, nutraukdamas negailestingų nuostolių grandinę.
Ketvirtadienį Azijos rinkos šoktelėjo – ypač Honkongas, Tokijas, Taipėjus, Australija, Indonezija ir Singapūras.
Kinijos ekonominio centro Šanchajaus akcijos taip pat pakilo, nepaisant D. Trumpo sprendimo toliau didinti tarifus.
Prieš pakeisdamas savo poziciją D. Trumpas teigė, kad pasaulio lyderiai vienas per kitą veržiasi derėtis dėl „individualiai pritaikytų“ susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis, tarp jų – Japonija ir Pietų Korėja, jau siunčiančios delegacijas į Vašingtoną.
„Sakau jums, šitos šalys veržiasi bučiuoti man subinę“, – gyrėsi D. Trumpas antradienį vakarieniaudamas su kitais respublikonais.
D. Trumpas tiki, kad jo politika atgaivins prarastą Amerikos gamybos bazę, priversdama įmones persikelti į Jungtines Valstijas.
Buvęs milijardierius nekilnojamojo turto magnatas ypač pyko ant Kinijos, kaltindamas ją pertekline produkcija ir kitų ekonomikų „užvertimu“ pigiomis prekėmis.
Kadangi prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų nerodo atoslūgio ženklų, Kinija trečiadienį paragino turistus „visapusiškai įvertinti riziką“ prieš keliaujant į Jungtines Valstijas.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, lankydamasis Panamoje, įspėjo dėl Kinijos „grėsmių“. Panamos kanalas šiuo metu yra atsidūręs nesutarimų tarp Pekino ir Vašingtono centre.