Didžiausio dėmesio sulaukė energetikos sektoriaus vertybiniai popieriai, o pagrindinė to priežastis buvo Ūkio ministerijos per biržą oficialiai išplatintas patvirtinimas, kad į būsimąją nacionalinio investuotojo bendrovę LEO LT ketinamų jungti bendrovių "Lietuvos energija", Rytų skirstomieji tinklai ir VST nustatyta ir suderėta vertė yra atitinkamai 2,547 mlrd., 2,733 mlrd. ir 2,816 mlrd. litų.
Po šio pranešimo biržoje pirmuoju smuiku griežė likvidžiausios Rytų skirstomųjų tinklų (RST1L) akcijos, jų apyvarta sudarė 1,1 mln. litų. Bendrovės akcijų kursas šoktelėjo į viršų net 9,78 proc. iki 5,05 lito, o ūgtelėjimą lėmė tai, kad LEO LT šios akcijos bus perleistos po 5,55 lito už vieną. Ne mažesne kaina LEO LT turėtų skelbti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, taigi biržoje, skaičiuojant pagal antradienio uždarymo kainą, prasidėjus sesijai buvo atsiradęs galimas arbitražinis investicijų į šias akcijas 20,6 proc. grąžos potencialas.
„Lietuvos energijos“ (LEN1L) akcijų kursas trečiadienį pasižymėjo didžiausia svyravimų amplitude, kuri siekė net 13,3 proc. Sesijos pradžioje akcijų kaina buvo sumenkusi iki 3,9 lito, tačiau įpusėjus prekybai pagrinde vieno užtikrinto pirkėjo pastangomis kaina atsitiesė į pradinį tašką ir „užsidarė“ 2,27 proc. aukštesniame taške lyginant su ankstesne uždarymo kaina.
„Lietuvos energijos“ atveju oficialus pasiūlymas išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas turėtų būti skelbiamas po 3,69 lito, nes bendrovė jungiama į LEO LT sudėtį neatsižvelgiant į pinigų srautų kol kas negeneruojančių Kruonio HAE ir Kauno HE vertę, kuri skaičiuojama 1 – 2 mlrd. litų. Anksčiau viešai buvo skelbiama, kad šios elektrinės per 24 mėnesius nuo LEO LT suformavimo bus perleistos valstybei už 1 litą.
Trečiadienį rinkoje pasigirdo valdžios atstovų kalbos, kad valstybė valdytų 96,4 proc., o smulkieji akcininkai, tuo atveju, jei neparduotų akcijų per oficialų pasiūlymą, - 3,6 proc. elektrinių pagrindu suformuotos įmonės akcijų. Kol kas lieka neaišku, ar atskirtos elektros gamybos įmonės būtų listinguojamos biržoje, tačiau tai gana realu, atsižvelgiant į ankstesnę energetikos ūkio reorganizavimo praktiką bei tai, kad priešingu atveju smulkieji akcininkai galėtų jaustis nuskriausti gaudami nelikvidžias akcijas.
Kiek mažiau susidomėjimo sulaukė VST (VST1L) vertybiniai popieriai, jų kaina pakilo 3,57 proc. iki 725 lito, o akcijų suprekiauta už 216 tūkst. litų. Atsižvelgiant į pasklebtą akcijų vertinimą „NDX energija“ turėtų perleisti savo valdomas VST akcijas LEO LT po 757,4 lito už vieną, tokia pat kaina turėtų būti skelbiamas oficialus pasiūlymas išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas. Galima pažymėti, kad VST, kaip ir „Lietuvos energijos“ akcijas jau kurį laiką aktyviai ir užtikrintai supirkinėja to paties Lietuvos tarpininko atstovaujami stambūs pirkėjai.
Milijoninės apyvartos sulaukė ir „Klaipėdos naftos“ (KNF1L) akcijos, jų perleista už 1 mln. litų, o kaina ūgtelėjo 0,99 proc. iki 1,02 lito. Pastaruoju metu šias akcijas perka instituciniai investuotojai, tačiau pirkėjų motyvus nuspėti nėra lengva. Viena vertus, bendrovė sėkmingai didina krovos apimtis, yra valstybinė, todėl turėtų mokėti dividendus, nes pernai dirbo pelningai. Kita vertus, pernai per pirmus tris ketvirčius „Klaipdėdos naftos“ veiklos rezultatai buvo gerokai prastesni lyginant su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu.
Gali būti, jog įmonės akcijomis domimasi ir dėl to, kad "Klaipėdos nafta" dalyvauja strategiškai svarbiame naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekte, pagal kurį Europą pasiektų Kaspijos regiono nafta. Ir nors bendrovė kol kas valdys viso labo 1 proc. naftotiekio "Sarmatia" akcijų, tačiau, jei ekonominis ir techninis projekto vertinimas bus palankus, ji turės teisę didinti savo akcijų dalį. Kadangi visiems projekto dalyviams tokiu atveju galėtų priklausyti vienodas akcijų skaičius, tai kartu su keturiais užsienio partneriais projekte dalyvaujanti „Klaipėdos nafta“ teoriškai galėtų pretenduoti į 20 proc. naftotiekio "Sarmatia" akcijų.
Maksimaliai brango „Lino“ (LNS1) akcijos, jų kaina šovė į viršų 13,64 proc. iki 0,5 lito, o visa pasiūla buvo šluote iššluota. Akcijų buvo nupirkta už 167 tūkst. litų. Postūmį tam greičiausiai suteikė tarp biržos spekuliantų pasigirdusios kalbos, jog Lionė Lenčiauskienė nepasinaudojo turėtu 14 dienų terminu apskųsti Vertybinių popierių komisijos (VPK) sprendimo administraciniame teisme.
Daugiau nei 40 proc. „Lino“ akcijų turinti L. Lenčiauskienė oficialaus pasiūlymo metu smulkiesiems akcininkams ketino mokėti po 28 centus už akciją. Tačiau VPK nutarė netvirtinti pateikto privalomojo oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias „Lino“ akcijas, o VPK komisijos pirmininko pavaduotojo Vaido Cibo viešai išsakyta nuomone akcijos kaina supirkimo metu turėtų siekti apie 70 centų. Šį VPK sprendimą L. Lenčiauskienė buvo apskundusi administraciniam teismui, tačiau teismas gruodžio 20 dieną atmetė ieškovės skundą .
Pagal Vertybinių popierių įstatymo nuostatas jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su susijusiais asmenimis, įgyja akcijas, peržengiant 40 procentų bendrovės balsų akcininkų susirinkime, jis netenka visų savo balsų bendrovės akcininkų susirinkime ir privalo skelbti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas arba perleisti akcijas, viršijančias šią ribą. Priešingu atveju neatgauna savo balsų bendrovės akcininkų susirinkime.
JT finansų makleris Andrius Adomkus
