„Tikėtina, kad šįmet matysime didesnį svyravimą ir Baltijos šalių, ir pasaulio finansų rinkose, ir tai turėtų paskatinti apyvartą toliau didėti. Jei praėjusiais metais Baltijos biržoms nedaug pritrūko iki vieno milijardo eurų ribos, per šiuos metus ji turėtų būti pasiekta, ir tai būtų pirmas kartas per pastaruosius 14 metų“, – sako „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.
Talino birža išlieka lyderiu
„Swedbank“ duomenys rodo, kad sparčiausiai iš trijų Baltijos biržų apyvarta didėjo Taline – čia augimas siekė daugiau nei 80 proc., palyginti su pirmais trimis 2021 m. mėnesiais, ir sudarė 62 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.
„Tokiam augimui reikšmingos įtakos turėjo naujų bendrovių atėjimas į Talino biržą praėjusių metų antroje pusėje. Vien tik „Enefit Green“, kuri įgyvendino pirminį akcijų platinimą 2021 m. spalį, sudarė daugiau nei pusę Talino biržos apyvartos prieaugio“, – pastebi „Swedbank“ ekspertas.
Vilniaus biržos apyvarta augo trečdaliu ir sudarė 37 proc. bendros trijų Baltijos biržų apyvartos. Pasak V. Lapės, tai labai spartus augimo tempas, turint omenyje, kad Vilniaus birža praėjusiais metais nepasipildė nė viena nauja bendrove.
Rygos biržos apyvarta, nepaisant kelių smulkių bendrovių atėjimo, išliko nereikšminga bendrame Baltijos šalių kontekste, sudarydama 2 proc. bendro rodiklio.
Po pirminio šoko – greitas atsistatymas
Įprastai neramumai finansų rinkose, vedantys prie akcijų kainų kritimų, tuo pačiu išaugina investuotojų aktyvumą, nes vieni skuba kuo greičiau parduoti turimas pozicijas, o kiti – įsigyti reikšmingai atpigusių priemonių. Tokią tendenciją buvo galima stebėti COVID-19 pandemijos pradžioje 2020 m. pavasarį, kai Baltijos biržų apyvarta padidėjo daugiau nei keturis kartus.
V. Lapės teigimu, tikėtina, kad investuotojų reakcijos į karą Ukrainoje buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Baltijos akcijų biržų apyvartų augimų šiais metais. Tačiau „Nasdaq“ Baltijos biržų apyvarta buvo šiek tiek didesnė sausį, o ne vasarį ir kovą, kai vyko karinė invazija.
„Sukrėtimas vietos finansų rinkose buvo itin trumpas. Tai patvirtina ir gana greitai po karo pradžios Ukrainoje atsistatę Baltijos biržų indeksai. Balandžio viduryje Talino ir Vilniaus biržų indeksai buvo panašiame ar šiek tiek aukštesniame lygyje, kaip ir prasidedant karui, nors Rygos indeksas išliko apie 15 proc. žemesniame lygyje“, – pastebi „Swedbank“ ekspertas.
Atitinka Vakarų rinkų tendencijas
Pirmą metų ketvirtį „OMX Baltic Benchmark“ – pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas – susitraukė 7 proc. ir pernelyg neišsiskyrė iš Europos ar JAV pagrindinių indeksų. Per minėtą laikotarpį indeksas „STOXX Europe 600“ sumažėjo 7 proc., o JAV „S&P 500“ indeksas nukrito 5 proc.
„Atrodytų, kad dėl Baltijos šalių geografinės padėties bei istorinės patirties karas Ukrainoje turėjo kur kas labiau padidinti riziką Baltijos finansų rinkose nei Vakarų Europoje ar JAV. Tačiau bent jau stebint akcijų kainų pokyčius, to nebuvo matyti. Investuotojai kol kas mano, kad pasikeitusi geopolitinė padėtis Baltijos šalims turės panašios ekonominės įtakos, kaip ir mūsų Vakarų partneriams“, – komentuoja V. Lapė.
Pasak „Swedbank“ eksperto, jau nuo metų pradžios tiek vietinėse, tiek užsienio akcijų rinkose vyravo neigiamos nuotaikos. Jas lėmė pašokusi infliacija, centrinių bankų planai sugriežtinti pinigų politiką ir po ilgos pertraukos pradėjusios augti palūkanų normos skolos kapitalo rinkose.
Šiaulių banko akcijos – vėl likvidžiausios
Šiaulių bankas susigrąžino „Nasdaq Baltic“ aktyviausiai prekiautų akcijų vardą, kurį praėjusiais metais buvo atidavęs bendrovei „Ignitis grupė“. Palyginus su 2021 m. pirmu ketvirčiu, Šiaulių banko akcijų apyvarta padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 45 mln. eurų. Kiti Baltijos biržose listinguoti bankai LHV ir „Coop“ taip pat išliko investuotojų dėmesio centre – jų akcijos buvo trečioje ir penktoje vietose.
Likusias dvi vietas likvidžiausių bendrovių penketuke užėmė energetikos milžinės. „Enefit Green“ iš Estijos pasiekė antrą didžiausią akcijų apyvartą ir tik 1 mln. eurų atsiliko nuo Šiaulių banko. „Ignitis grupė“ šį ketvirtį liko ketvirtoje vietoje, užfiksuodama šiek tiek sumažėjusią apyvartą, palyginti su 2021 m.
„Penkios likvidžiausios bendrovės sudarė beveik du trečdalius bendros trijų Baltijos biržų apyvartos. Palyginus su praėjusių metų pirmais trimis mėnesiais, šis rodiklis padidėjo. Tai parodo, kad, nors bendras investuotojų aktyvumas mūsų biržose auga, skirtumas tarp kelių aktyviausiai prekiaujamų ir visų likusių pozicijų didėja. Nelikvidžioms akcijoms ir toliau sunku pritraukti investuotojų susidomėjimą“, – teigia V. Lapė.
Išaugusi mažų bendrovių rizika
Iš 70 įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos šalių biržose, tik penktadalis užfiksavo teigiamus akcijų pokyčius pirmą šių metų ketvirtį. Tarp šių bendrovių – „Novaturas“ (+8 proc.), „Vilkyškių pieninė“ (+6 proc.), „Apranga“ (+4 proc.) ir „Merko Ehitus“ (+3 proc.).
Didžiausią akcijų kainos kritimą Baltijos šalių biržose patyrė „Silvano Fashion Group“ – ji smuko 52 proc. To priežastis – šios bendrovės sąsajos su Rytų rinkomis. 2021 m. Rusija ir Baltarusija sudarė net 84 proc. įmonės pardavimų. Geopolitinė įtampa, sankcijos Rusijai bei Baltarusijai ir laukiamas ekonominis nuosmukis šiose šalyse kelia rimtų klausimų apie bendrovės ateities perspektyvas.
Tarp silpniausiai pasirodžiusių akcijų taip pat randama dauguma praėjusiais metais nereguliuojamoje rinkoje „First North“ debiutavusių jaunų Estijos įmonių: „Elmo Rent“ (–29 proc.), „Hagen Bikes“ (–26 proc.), „Modera“ (–25 proc.), „Bercman Technologies“ (–15 proc.) ir „TextMagic“ (–12 proc.). Tai jaunos, mažos, aukštos rizikos įmonės, kurių vertė paremta dideliais augimo lūkesčiais ateityje. Augant neužtikrintumui finansų rinkose, įprastai tokių akcijų kainos nukenčia labiausiai.
Stabiliausias – telekomunikacijų sektorius
Kovo pabaigoje Baltijos biržos turėjo keturias bendroves, kurių rinkos kapitalizacija viršijo 1 mlrd. eurų, tai „Ignitis grupė“ ir „Telia“ iš Lietuvos bei LHV ir „Enefit Green“ iš Estijos.
Per praėjusį ketvirtį iš jų geriausiai pasirodė „Telia Lietuva“ akcijos, kurių kaina keitėsi tik 2 proc. Tai atitiko bendras tendencijas Europoje – „STOXX Europe 600“ telekomunikacijų sektoriaus akcijų indeksas per tą patį laikotarpį paaugo 1 proc. Pasak „Swedbank“ atstovo, investuotojai telekomunikacijas laiko vienu iš saugiausių sektorių, į kurį renkasi nukreipti investicijas augant įtampai rinkose.
V. Lapė pastebi, kad sunkiausiai iš didžiausių Baltijos įmonių sekėsi „Ignitis grupė“ akcijoms, kurių kaina per pirmuosius 3 mėn. sumažėjo 10 proc. Kitos energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų kaina susitraukė kiek nuosaikiau – apie 6 proc. Tai atitiko bendras tendencijas, nes „STOXX Europe 600“ energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus indeksas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 proc.
„Nors karas Ukrainoje nepadarė tokios reikšmingos įtakos Baltijos biržų augimui, kaip buvo galima prognozuoti, visgi energetikos sektorius paveiktas neigiamai. Tikėtina, kad ateityje dėl likvidžiausios įmonės statuso Baltijos biržose konkuruos bankai ir telekomunikacijų sektorius“, − prognozuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas V. Lapė.
