Ataskaita taip pat atskleidė, kad praėjusį mėnesį priimtam priemonių paketui, apimančiam pirmiausia ECB nustatomų palūkanų normos sumažinimą bei turto supirkimo programos masto ir struktūros pokyčius, pritarė didžioji dauguma teisę balsuoti turinčių Valdančiosios
tarybos narių.
Kad, jei prireiktų, ECB yra pajėgus ir pasirengęs pinigų politikos skatinamąją poziciją dar labiau didinti, ketvirtadienį patikino trys ECB vadovai – pats ECB prezidentas Marijus Dragis bei Vykdomosios valdybos narys Peter Praet ir ECB viceprezidentas Vítor Constâncio. EUR/USD kursas vakar smuko 0,18 proc. – iki 1,1378 JAV dolerio už eurą ir šįryt laikosi tos pačios krypties.
Smarkesnį euro pigimą JAV dolerio atžvilgiu pristabdė JAV centrinio banko vadovės Dženet Jelen
komentarai. Jos nuomone, nors šalies darbo rinkoje pasiektas milžiniškas progresas ir artėjama prie visiško užimtumo, darbo išteklių panaudojimas vis dar nepakankamas.
Rinkos dalyviai dar apkarpė lūkesčius dėl tolesnio JAV pinigų politikos normalizavimo – jų vertinimu, tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema nuspręs padidinti palūkanų normą 0,25 proc. punkto (iki 0,75 proc.) gruodį vyksiančiame posėdyje, nesiekia nė 50 procentų.
Investuotojai didžiųjų centrinių bankų vadovų komentarus, panašu, suprato kaip priminimą apie
išliekantį susirūpinimą dėl pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvų. Dar savaitės viduryje aukštyn stiebęsi pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai ketvirtadienį pasuko atgal (S&P 500 -1,20 proc. ir EURO STOXX 50 -1,30 proc.).
Finansų sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos atpigo labiausiai abiejose Atlanto pusėse (sektoriaus pokytis indeksuose siekė -2 proc.). Investuotojai Senajame žemyne skubėjo perleisti ir energetikų akcijas (sektoriaus pokytis EURO STOXX 50 indekse -1,08 proc.).
„Brent“ rūšies naftos barelio kaina vakar sumenko 1 proc., tačiau šįryt vėl perkopė 40 JAV dolerių ribą. Rinkos dalyvių kitapus Atlanto dėmesys netruks nukrypti į bendrovių ketvirčio
rezultatus. Kaip įprasta, pirmoji sausio-kovo mėnesių rezultatus jau pirmadienį paskelbs JAV aliuminio milžinė „Alcoa Inc.“.
Baltijos šalių biržose prekybos aktyvumas smuktelėjo, o investuotojai toliau sekė dividendų pėdsakais (OMXV +0,24 proc., OMXR +1,17 proc., OMXT -0,48 procento).
Nors 0,046 euro dividendus planuojančios „Klaipėdos naftos“ (+1,16 proc.) žvaigždė vis dar neblėsta, vakar ryškumu ją užgožė „Grigeo Grigiškės“ (+3,74 proc.) – sudaryti 76 sandoriai, o apyvarta siekė 60 tūkst. eurų. Kaip ir tikėjomės, investuotojai tiesiog graibstė akcijas, bendrovės valdybai pranešus apie planus nuo kitų metų smarkiai padidinti išmokamų dividendų dydį (šiais metais siūloma mokėti 0,02 euro) ir suformuoti 1 mln. eurų rezervą, siekiant supirkti iki 1,2 proc. savų akcijų.
Be to, šiemet, grupės bendrovėms bebaigiant įgyvendinti visus užsibrėžtus investicinius projektus, galima tikėtis geresnio veiklos rezultato, kas nutiestų kelią tolimesniam akcijų kainos augimui.
Primename, kad šiandien yra paskutinė diena paskelbti apie šaukiamus akcininkų susirinkimus to dar nepadariusioms bendrovėms, tad naujienų srautas ir investuotojų aktyvumas turėtų išaugti.
Taip pat šiandien yra paskutinė diena, kada „Energijos skirstymo operatoriaus“ (+0,11 proc.) akcijų pardavėjai gali parduoti akcijas prieš teisės į tarpinius dividendus užsitikrinimą ir atvirkščiai – pirkėjams yra paskutinė diena, kada jie įsigydami akcijas kartu įgis ir teisę į išmokamus tarpinius 0,0342 euro dividendus.
Kita vertus, pirmadienis bus paskutinė diena, kada įsigijus Šiaulių banko (+0,60 proc.) akcijų vis dar priklausys teisė į 0,002 euro dividendus ir naujas nemokamas akcijas (už 100 senų akcijų bus priskiriama 20 naujų).
