aA
Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos įtaka pasaulio ekonomikai gerokai išaugo. Skaičiuojama, kad šiame verslo cikle Kinijos plėtra sukūrė pusę viso pasaulio augimo ir buvo vienas svarbiausių kintamųjų, lemiančių globalias ekonomines tendencijas. Žurnalas „Investuok“ analizavo kaip keičiasi nuotaikos Kinijoje ir kodėl vis daugiau ženklų sufleruoja šalies ekonomines problemas, kurios, tikėtina, palies visą pasaulį.
Azijos rinkos
© AP / Scanpix

Nepastebėti didėjančių neramumų Kinijos ekonomikoje tampa vis sunkiau. Pagrindinis akcijų indeksas „Shanghai Composite“ visus 2018-uosius nuosekliai nuvertėjo ir nuo metų pradžios yra nukritęs 20 %, dabar svyruoja žemiausiame taške nuo pat 2014 m. gruodžio. Įdomu, kad „Shanghai Composite“ šiemet yra užfiksavęs penktą blogiausią rezultatą tarp 90 pagrindinių pasaulio akcijų indeksų.

Taip pat daug investuotojų dėmesio sulaukia šalies valiutos juanio kursas, palyginti su JAV doleriu. Praėjusį mėnesį ši pora pasiekė 6,97 lygį, kuris reiškia, kad Kinijos juanis yra silpniausias, palyginti su JAV doleriu, nuo pat 2008 m. Nuo balandžio valiutos kursas nuvertėjo 10 % ir toks staigus vertės kritimas prisidėjo prie rinkos dalyvių nerimo dėl antros pagal dydį pasaulio ekonomikos ir prastėjančio sentimento šalies viduje.

Ekonominiai rodikliai

Kinijos statistikos departamentas neseniai paskelbė 2018 m. trečiojo ketvirčio šalies ekonomikos augimo rezultatus. Metinis plėtros tempas siekė 6,5 %, nukrito nuo 6,7 % praėjusį ketvirtį ir buvo lėčiausias nuo pat 2008 m. Nors nominalus skaičius atrodo įspūdingas ir gerokai didesnis nei bet kokios kitos tokio dydžio ekonomikos, turint omenyje, kaip preciziškai valdoma šalies ekonomika ir statistiniai rodikliai, tai buvo svarbus ženklas rinkos dalyviams, kad bendras klimatas šalyje sufleruoja augimo lėtėjimą.

Tarp pirmaujančių ekonominių rodiklių paprasčiausia stebėti pramonės sektoriaus vadybininkių pirkimo indeksą, kuris skelbiamas kiekvieno mėnesio pirmą savaitę. Lapkričio duomenimis, šis Kinijos indeksas buvo 50,2 punkto ir nukrito iki žemiausio taško nuo pat 2016 m. vidurio.

Atsižvelgiant į tai, kad neutrali indekso reikšmė yra 50 punktų ir kritimas žemiau rodytų galimą ekonomikos traukimąsi arba, turint omeny Kiniją, augimo lėtėjimą, investuotojams svarbu išlikti itin atidiems dėl šalyje besiklostančių tendencijų ir jų įtakos šalims, palaikančioms aktyvius prekybos santykius su Kinija.

Paskutinį kartą šis indeksas pasiekė 50 punktų ribą 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje, kai pasaulio ekonomika balansavo ant krizės slenksčio ir pagrindiniai akcijų indeksai per kelis mėnesius buvo pasikoregavę daugiau nei –10 %. Turint omenyje Kinijos įtaką pasaulio ekonomikai ir jos augimui, investuotojai turi aktyviai sekti šalies duomenis ir, jiems rodant didesnio lėtėjimo grėsmę, mažinti bendrą portfelio riziką ir įvertinti galimą Kinijos įtaką kitų šalių rinkoms.

Kitas labai svarbus signalas yra Kinijos einamosios sąskaitos (angl. current account) rezultatas, tai yra kiek pinigų pasiekė ir paliko šalį už prekes bei paslaugas. Jeigu šis rodiklis neigiamas – daugiau pinigų paliko šalį, jeigu teigiamas – šalis gauna daugiau, nei duoda. Šalys, palaikančios einamosios sąskaitos perteklių, dažnai pasižymi labai stipria valiuta, nes jos poreikis išauga dėl šalies intensyvaus eksporto. Kinija buvo ne išimtis ir kelis paskutinius dešimtmečius juanio vertė augo.

Labai ilgai, beveik 20 metų, Kinija nuosekliai išlaikė einamosios sąskaitos perteklių, o tai iš esmės lėmė intensyvi ir konkurencinga prekių gamyba ir eksportas į išsivysčiusias šalis. Turbūt daugelis investuotojų būtent taip įsivaizduoja Kiniją, kuri dideliais kiekiais ir pigiai parduoda produktus, o gautą pelną kaupia šalies viduje. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys: 2007 m. perteklius sudarė 10 % BVP, tačiau vėliau šis skaičius nuosekliai mažėjo – 2014 m. tesiekė 2,2 %, 2017 m. – 1,4 %. Ekonomistai mano, kad 2020 m. Kinija gyvens jau su sistemišku deficitu, kuris pasikartos kasmet.

Tačiau einamoji sąskaita neutralią ribą pasiekė jau šiais metais ir Kinija 2018 m. pirmą pusmetį užfiksavo deficitą. Nors prekių balansas išliko perteklinis, paslaugų importas taip stipriai išaugo, kad nulėmė bendrą einamosios sąskaitos deficitą. Prie to daugiausiai prisidėjo gyventojų kelionės į užsienio šalis – Kinijos valdžiai siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, vis daugiau šalies gyventojų gauna pakankamas pajamas, kad galėtų pamatyti pasaulį, ir keliaudami išveža iš prekių gamybos uždirbtą kapitalą. Įsibėgėjant Kinijos ekonomikos lėtėjimui, nebūtų staigmena, jeigu gyventojų kelionės būtų įvairiai apribotos arba leidžiamos tik šalies viduje, kad būtų sustiprinta kapitalo kontrolė.

Nors daug šalių turi deficitą, apskritai šis bruožas yra pavojingas. Sumažėjus rizikos apetitui rinkoje, šalys, turinčios einamosios sąskaitos deficitą, dažniausiai susiduria su nemažu valiutos kurso nuvertėjimu. Tą visai neseniai matėme Turkijoje, Argentinoje, Brazilijoje. Kad padengtų deficitą, šalis turi skolintis kapitalo rinkose arba pritraukti užsienio investicijų. Pastarųjų pritraukti itin sunku dėl konflikto su JAV ir nežinomybės, kokiomis sąlygomis bus vykdoma prekyba.

Einamosios sąskaitos deficito tendencija ilgesniu laikotarpiu, tikėtina, išsilaikys, nes šalies valdžia sistemingai stengiasi persiorientuoti nuo pramoninės ekonomikos į paslaugų, o paslaugas eksportuoti yra kur kas sudėtingiau nei prekes. Dėl šios priežasties Kinijos pinigų srautai, tikėtina, išliks įtempti ir neatvėrus kapitalo rinkos, kuri šiuo metu yra iš esmės nepasiekiama, šalis bus priverta laipsniškai mažinti valiutos vertę, kad išliktų konkurencija.

Apibendrinant naujausius ekonominius duomenis iš Kinijos, investuotojai ne veltui mažina rizikingus aktyvus. Pagrindiniai rodikliai rodo augimo lėtėjimą, kurį dar labiau skatina neigiamos politinės tendencijos bei brangstantis JAV doleris. Kadangi Kinijos plėtra buvo vienas pagrindinių augimo šaltinių tokioms šalims kaip Vokietija, Australija, Japonija, Pietų Korėja, labai tikėtina, kad jų duomenys rodys signalus apie krintantį eksportą ar bendrą aktyvumą, o tai bus prognozuojamą situaciją Kinijoje patvirtinantys ženklai. Jeigu duomenys išsilaikys esamo lygio ar toliau silpnės, labai tikėtina sulaukti investuotojų rizikos mažinimo ir didesnės korekcijos pasaulio rinkose.

Politinės rizikos

Neabejotinai didelę reikšmę ekonominiams indikatoriams turi ir politinis konfliktas tarp Kinijos ir JAV dėl tarptautinės prekybos sąlygų. Trečiajame ketvirtyje abiem šalims įvedus importo tarifus pagrindinėms prekėms, rugsėjį ir spalį diskusijos buvo nurimusios ir abi šalys vertino jų įtaką.

Svarbus kintamasis yra JAV importo tarifai, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. išaugs nuo 10 % iki 25 % ir dar labiau apsunkins Kinijos situaciją eksportuojant prekes savo didžiausiam klientui, kuriam kasmet parduodama už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau JAV taip paprastai neatsisakys kiniškų prekių, nes Kinija yra svarbiausia ir didžiausia JAV tiekėja, bet tikėtina, kad laipsniškai dalis gamybos bus perkelta į kitas Azijos šalis, o dalis sugrįš atgal į JAV, kas ir buvo pagrindinis Donaldo Trumpo tikslas.

Remiantis apklausų duomenimis, didelė dalis Kinijos pramonės šiuo metu nesiima naujų investicijų ar veiklos plėtros, nes visiškai neaišku, kokios prekybos sąlygos laukia 2019 m. Toks vangus sentimentas šalies verslo pasaulyje prisideda apie bendros ekonomikos tendencijos ir, vertinant JAV prezidento Donaldo Trumpo tvirtą poziciją tarptautinės prekybos klausimu, nelabai realu sulaukti optimizmo proveržio artimiausiu metu.

Tačiau svarbiausia, jog rinkos dalyviai pradeda įvertinti, kad Kinija bando tapti konkuruojančia ekonomine ir karine jėga pasaulio mastu. Palankios prekybos sąlygos leido šalies ekonomikai augti ir investuoti į šį tikslą, kuris tampa vis didesne grėsme pasaulyje nusistovėjusiai tvarkai. Todėl labai tikėtina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas išlaikys įtampą šiame prekybos konflikte, siekdamas ne tik susitarti dėl palankesnių prekybos sąlygų, bet ir sulėtinti Kinijos strateginės įtakos augimą. Laukti tokio greito susitarimo kaip su Meksika ir Kanada greičiausiai neverta.

Nekilnojamojo turto rinka

Kaip jau ne kartą rašyta žurnale „Investuok“, kitas labai svarbus rodiklis yra šalies nekilnojamojo turto rinka ir ypač jos kainos. Analitikai skaičiuoja, kad apie 75 % Kinijos gyventojų turto yra sukaupta nekilnojamojo turto sektoriuje, dažniausiai objekte, kuriame jie gyvena. Kadangi turto kainos pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo, daugelis gyventojų vien dėl šios tendencijos tapo kur kas turtingesni.

Šis fenomenas vadinamas turto efektu (angl. wealth effect) ir yra susijęs su žmonių psichologija. Auganti žmonių turto (nekilnojamojo turto arba turimų akcijų) vertė skatina papildomą vartojimą, nors visas vertės prieaugis yra tik „popierinis“.

Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais spartus Kinijos nekilnojamojo turto kainų augimas, kuris pagrindiniuose miestuose siekė iki 10 % per metus, daug prisidėjo prie vidaus vartojimo skatinimo, nes turto vertės pokytis kelis kartus viršijo gyventojų pajamas.

Tačiau šis efektas veikia ir priešinga kryptimi. Jeigu nekilnojamojo turto kainos ima kristi, žmonės atideda sprendimą pirkti turtą arba, jeigu jau yra savininkai, mažina išlaidas, nes turto efektas mažėja. Tai ir yra didžiausias Kinijos politikų iššūkis – suvaldyti nekilnojamojo turto kainas ir neleisti joms kristi, nes tai paskatintų neigiamo sentimento bangą per visą ekonomiką.

Jau šiandien pagrindiniuose Kinijos miestuose nekilnojamojo turto kainos yra pasiekusios aukštą lygį, turto įperkamumas ganėtinai ribotas. Kinijos sostinėje Pekine ar viename iš verslo centrų Šanchajuje vidutinė vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 6 iki 8 tūkst. JAV dolerių, o centre ir brangesnėse vietose – apie 15–20 tūkst. Atsižvelgiant į gyventojų vidutines pajamas, pagrindiniai miestai turi ribotas galimybes toliau brangti, nebent būtų labai palengvintos skolinimosi sąlygos gyventojams.

Kita vertus, nekilnojamojo turto statytojai susiduria su brangstančio kapitalo problema. Tai ateityje lems mažesnį jų aktyvumą. Pastarąjį pusmetį paklausa Kinijos verslo obligacijoms yra gerokai sumažėjusi dėl investuotojų baimės pamatyti spartesnį ekonomikos lėtėjimą bei galimą didesnį valiutos nuvertėjimą. Vienas didžiausių šalies statytojų „China Evergrande Group“, pagal pajamas užimantis antrą vietą, spalio pabaigoje leido 1,8 mlrd. JAV dolerių obligacijų, kurių pajamingumas siekė 13,75 %. Ta pati bendrovė prieš metus išleido tokios pat rizikos priemones, kurių pajamingumas tuomet buvo 8,75 %. Kitaip tariant, bendrovei vos per metus kapitalo išlaidos padidėjo 50 %.

Šias tendencijas gerai apibendrina spalio mėnesį šalyje nutikęs įdomus įvykis, kai išaugusios kredito palūkanos privertė nekilnojamojo turto statytoją greičiau nei įprastai likviduoti turimą inventorių sumažinant kainas net iki 30 %. Žmonės, kurie buvo jau nusipirkę butus, sukėlė pasipiktinimo bangą, ji virto riaušėmis, bijant, kad tokios akcijos sumažins viso regiono ir jame esančio turto kainas ir paveiks esamų gyventojų finansinę situaciją. Tai gerai parodo, kokia tai socialiai jautri tema šalyje.

Taip pat įdomu, kad nekilnojamojo turto sektorius yra vienas pagrindinių žaliavų vartotojų šalyje, todėl, lėtėjimui šiame segmente suaktyvėjus, labai tikėtina, kad geležies rūdos, vario kainos patirs nemažas korekcijas.

Žaliavų rinkos signalai

Kitų ženklų, jog Kinijos ekonomika lėtėja, galima pastebėti žaliavų rinkoje. Kinija yra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje ir kasdien įsiveža 9,6 mln. barelių. Šis skaičius išaugo daugiau nei 30 % per metus ir rodo sparčiai didėjančią Kinijos įtaką energinių išteklių srityje.

O naftos kaina rodo niūrias tendencijas. Pastarąjį pusmetį kaina, stabiliai svyravusi aplink 70 JAV dolerių už barelį, spalio pabaigoje krito ir per kelias savaites nuvertėjo daugiau nei 20 %. Tai sutapo su išaugusiomis rinkos dalyvių abejonėmis dėl pasaulio ekonomikos augimo ir nepateisintų lūkesčių, ypač iš Kinijos ekonomikos.

Kitos svarbios žaliavos taip pat rodo konsolidacijos tendencijas. Kinijos auganti pramonė ir statybų sektorius sunaudoja apie 50 % daugelio pagrindinių metalų. Kitaip tariant, metalų kainos labai gerai parodo Kinijos ekonomikos sentimentą ir šalies vidaus paklausą.

Turėdami tai omenyje, galime peržvelgti metalų kainų tendencijas. Vario, kuris intensyviai naudojamas statybose, kaina nuo metų pradžios yra nukritusi –15 %, aliuminio – 14 %, o geležies rūdos – 5 %. Įdomu, kad geležies rūdos ateities sandoriai sufleruoja rinkos dalyvių lūkesčius matyti mažesnę paklausą ateityje: jeigu rūdos tona būtų perkama šiandien, jos kaina siektų 75 JAV dolerius, jeigu 2019 m. viduryje – 65 JAV dolerius, jeigu 2020 m. viduryje – 63 JAV dolerius. Tai rodo, jog investuotojai yra linkę sudaryti sandorius ateityje žemesnėmis kainomis, nes mano, kad šiandien tai geras pasiūlymas esamomis aplinkybėmis ir kainos ateityje, tikėtina, bus prastesnės.

Tokius pačius signalus siunčia ir didžiausios žaliavos bendrovės. BHP ir „Rio Tinto“ akcijų kainos nuo metų pradžios yra atitinkamai nuvertėjusios 3 % ir 9 %. Tai rodo, kad investuotojų rizikos sentimentas šiemet gerokai pasikeitė ir rinkos dalyviai nebesitiki pamatyti didelio pelno augimo šiose įmonėse. Tai daugiausia lemia mažesnė žaliavų paklausa iš Kinijos, kuri yra didžiausia jų klientė.

Kas laukia ateityje?

Kinijos ekonominiai duomenys pastarąjį pusmetį rodo augimo lėtėjimą. Tai lemia nežinomybė dėl tarptautinės prekybos ir kokiomis sąlygomis vyks prekyba su JAV, kuri yra pati didžiausia Kinijos prekių pirkėja, taip pat šalies valdžios bandymai stabilizuoti didelę skolos naštą – tai kenkia rinkos likvidumui.

Labai tikėtina, kad didžiausią įtaką pajus pagrindinės prekybos partnerės, kurios eksportuoja žaliavas ir prekes į Kiniją. Tarp didžiausią įtaką turinčių Azijoje yra Pietų Korėja ir Japonija, kurios sudaro net po 10 % viso Kinijos importo, Europoje pirmauja Vokietija su 7 % dalimi, taip pat dideles dalis turi Australija (5 %) ir Brazilija (3 %). Sulėtėjus Kinijos mastams, tikėtina, kad šios partnerės užfiksuos lėtesnį ekonomikos augimą. Pirmieji ženklai matyti iš Pietų Korėjos, Vokietijos, Brazilijos ekonomikos rodiklių.

Kinijos kapitalo rinkos yra ganėtinai uždaros ir jų nuvertėjimas gali tik ribotai paveikti Vakarų pasaulio investuotojus. Tačiau jie labiausiai stebės Kinijos vidaus ekonomikos aktyvumą, nes jis lemia šalies prekybos mastą su likusiu pasauliu, ir tai turi didelę įtaką pagrindiniams akcijų indeksams ir investuotojų aktyvams.

Nors daugelis skaitytojų tikriausiai kol kas neinvestuoja Kinijoje, turėtų sekti šalies ekonomikos rodiklius, nes jie turi didelę įtaką viso pasaulio rizikos apetitui ir akcijų kursams. Labai tikėtina, kad kaip praeitą dešimtmetį verslo ciklą užbaigė JAV nekilnojamojo turto krizė, taip šį verslo ciklą užbaigs per didelės Kinijos ambicijos.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK".

Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Tendencijų rubrikoje: Aptariame 2018 metus ir vertiname kiek buvo teisios ekspertų, tame tarpe ir mūsų pačių prognozės, situacijos vertinimas, bei kaip viskas vyko iš tiesų.

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Ar Šiaulių bankas ant prekystalio? Vertiname ir analizuojame Šiaulių banką. Nagrinėjame ir Europos bankų situaciją – atrodo jų sveikata prastesnė nei Šiaulių banko... Straipsnyje „Europos bankai pavojuje?“ analizuojame su kokiomis problemomis susiduria Europos bankai.

Tema: Kai visi kalba apie korekciją, dažnai tai būna geras laikas apsipirkti. Kaip yra šią žiemą?
Rinkos: Nagrinėjame kaip savo portfelius III ketvirtį pakeitė garsiausi pasaulio investuotojai - ką galime įžvengti, ką jie mąsto ir kokios jų investavimo idėjos? „Netflix“ – Ar viskas taip puiku? Ar tik netapo tai kas neįprasta nauja norma? Kur tai nuves? Kinija – ar tik ne Kiniją šį kartą sugriaus pasaulio ekonomiką? Kodėl visi su dideliu nerimu stebi situaciją šioje šalyje? Vertiname realia situaciją.

Nekilnojamasis turtas: NT kainas regionuose augina lūkesčiai – kai kur kainos užaugo net 50 %, ar tai gali būti racionali investicija? Įžvalgose – apie namo renovaciją – kaip padidinti NT vertę.
Ir dar: Komentarai, patarimai, „laisvalaikio rubrika“ , įžvalgos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Brazilijos „Natura Cosmeticos“ perka „Avon“ už 2 mlrd. JAV dolerių

Brazilijos „ Natura Cosmeticos “ pasiekė susitarimą dėl tiesioginių pardavimų rinkoje...

Verslo pasitikėjimas Vokietijos ekonomika – silpniausias per daugiau kaip ketverius metus

Dar suprastėjus didžiausio Europos ūkio įmonių vadovų nuotaikoms, atidžiai stebimas Vokietijos...

„Paysera“ atšaukia vertybinių popierių išleidimą: nepasiekė minimalių tikslų

Mokėjimų sistema „ Paysera ” praneša atšaukianti vertybinių popierių platinimą, nes per...

„NEO Finance“ pradeda viešą savo akcijų platinimą

Lietuvos finansinių paslaugų startuolis „ NEO Finance “ trečiadienį pranešė pradedąs...

„Achemos grupės“ pelnas pernai mažėjo (3)

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos įmonių grupės pelnas pernai siekė 46 mln. eurų ir buvo 28...

Top naujienos

Emigruoti gydytojo nepaskatino net 11 tūkstančių alga: kodėl ne kartą atmetė pasiūlymus ir liko Lietuvoje (7)

Save grynakrauju kauniečiu pristatantis 45 metų šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas sako, kad yra...

Tyrimas parodė neįtikėtiną juodosios organų prekybos mastą: turtuoliai donorus rinkosi iš katalogų (69)

„ Al Jazeera “ kanalo atliktas tyrimas atskleidė, kad viena Egipto ligoninė ir Jemeno...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (28)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Jubiliejinis Birutės Petrikytės koncertas baigėsi skandalu: scenos grandai jaučia kartėlį (72)

Penktadienio vakarą Palangos koncertų salėje įvykęs jubiliejinis dainininkės Birutės...

„Žalgirio“ akiratyje – ryškiausios žvaigždės: kaip Romanovas prašė pasidomėti Bryanto ir Gasolio kaina (6)

Kobe Bryantas , Pau Gasolis , Kevinas Durantas , Dwightas Howardas . Ryškiausios NBA žvaigždės...

Vilniuje mylimajam amžiną meilę prisieks garsus modelis Justina Kazlauskytė (7)

Iš Biržų kilęs modelis Justina Kazlauskytė gyvena pakiliausiomis nuotaikomis. Šiandien ji su...

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (177)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Dešimt faktų, kurie rodo, kad jūsų vaikas – gabus (3)

Daugelis mamų ir tėčių savo atžalą laiko talentinga, tačiau dauguma vaikų – genijai tik savo...

Įvykiai, pakeitę pasaulį: SSRS griūtis. Laukiniai, laukiniai rytai ir lūžio taškas, po kurio Rusijai nebebuvo kelio atgal (0)

Krentanti, besiblaškanti ir beviltiškai pasimetusi. Tokios būklės Rusija pasitiko paskutinį...

Gyvai / Tarptautinės dronų lenktynės Kaune

Artėjant vasarai vis daugiau bepiločių išlenda į dienos šviesą – ir ne tik tam, kad...