Laiku nepasibaigusios derybos dėl Graikijos gelbėjimo tęsiasi toliau. Pagal nutylėjimą Graikija, panašu, gavo daugiau laiko deryboms, nors, atrodė, jo jau nebeliko. Šiuo metu derybos iš dvišalių (Graikijos ir privačių investuotojų) virto daugiašalėmis, kuriose derasi Graikijos politinės partijos, privatūs investuotojai, euro zona, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ir kiti. Svarbiausios derybos dabar vyksta tarp Graikijos politinių partijų dėl papildomų taupymo priemonių. Preliminariai pasiektas susitarimas taupyti, tačiau, pirma, vis dar nesutarta dėl konkrečių taupymo priemonių, antra, neaišku, ar numatytas taupymo mastas bus pakankamas, kad užsienio kreditoriai patikėtų Graikijos ateitimi. Susitarti dėl pakankamai griežto taupymo Graikijos politinėms partijoms itin sunku dėl artėjančių rinkimų balandį. Vokietijos vadovė A. Merkel pareiškė, kad atmeta Graikijos nereguliuojamo bankroto galimybę. Tiesa, ji liko nemaloniai nustebinta to, kad Graikija nesugebėjo susitarti laiku. Priminsime, derybos nepasibaigė nei, kaip planuota, praėjusį šeštadienį, nei iki atidėto galutinio termino vakar. Spaudžiamos laiko, pasaulio bendruomenės ir finansų rinkų derybos vyksta tarsi ant peilio ašmenų, o ant kortos statoma Graikijos ir iš dalies euro zonos ateitis. Tiesa, ganėtina nuosaiki investuotojų reakcija į nežinią dėl Graikijos ateities rodo, kad potenciali nereguliuojamo bankroto žala finansų rinkoms būtų didelė, tačiau ne visa griaunanti. Visgi, 70 proc. Graikijos obligacijų nuostolis rinkose jau įvertintas, todėl šalies bankroto pasekmės nebėra tokios skausmingos kaip prieš metus ar dvejus.
UBS ketvirto ketvirčio pelnas buvo 427 mln. JAV dolerių, 76 proc. mažesnis, negu pernai, ir beveik dvigubai mažesnis, negu laukta (784 mln. dolerių). Nesėkminga bankui buvo investicinės bankininkystės veikla, paskutinį metų ketvirtį buvusi nuostolinga. Vokietijos gamyklų užsakymai sausį, palyginti su pernai sausiu, nekito, nors laukta 0,4 proc. smukimo. Tai patvirtina, kad Europoje pastebimi ūkio stabilizacijos ženklai.
Baltijos biržų indeksai nežymiai padidėjo, investuotojai stebi bendrovių naujienas
Nauja savaitė Baltijos šalių akcijų rinkose prasidėjo nedideliu indeksų verčių padidėjimu – OMXV pasistiebė 0,18 proc., OMXT – 0,11 procento. Nors Vilniuje pigusių akcijų buvo dvigubai daugiau negu brangusių, tačiau bendrą teigiamą indekso vertės pokytį nulėmę net 4,96 proc. padidėjusi bendrovės „Linas Agro Group“ akcijų kaina, kurių apyvarta buvo didžiausia – 46 tūkst. eurų. Bendrovė pranešė, kad už preliminarią 90,5 mln. litų sumą parduoda 58 proc. Ukrainos trąšų įmonės „Ukragro NPK“ akcijų tarptautiniam chemijos koncernui „Ostchem“. Iš sandorio gautas lėšas bendrovė planuoja panaudoti investicijoms Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Verta pastebėti, kad pačios „Linas Agro Group“ kapitalizacija, įvertinus vakarykštį akcijų kainos brangimą, yra apie 266 mln. litų. Taline investuotojai buvo gerokai aktyvesni, o teigiamu kainos pokyčiu išsiskyrė „Silvano Fashion Group“ (+3,03 proc.) akcijos, nes rinkoje nebesimatė pastaruosius kelis mėnesius dominavusio stambiojo akcijų pardavėjo. Kol kas sunku spręsti, ar jis pasitraukė, ar tik laikinai sustabdė pardavimą. Estijos drabužių prekybos bendrovei „Baltika“ dar penktadienį pranešus, kad metų pabaigoje jos grynasis turtas nesiekė pusės kapitalo vertės, bendrovės akcijų kaina nusirito net 14,25 procento.
Nors pastaruoju metu investuotojų aktyvumas Baltijos biržose yra gerokai sumažėjęs, tačiau į bendrovių skelbiamas naujienas yra reaguojama nedelsiant ir adekvačiai. Gaila, kad kol kas didžioji dalis bendrovių neskuba skelbti savo metinių rezultatų, atidėdamos tai paskutinėms vasario dienoms. Rytoj lauksime „Vilniaus baldų“ ir „Vilkyškių pieninės“ metinių rezultatų.
