„Kai važiavome ir siūlėme dalyvauti IPO, buvo du dalykai, ką turėjome pasiekti. Pirma, parduoti savo „equity story“ (angl. įmonės viziją), kad ateitų ESG (environmental, social, governance – angl. aplinkos, socialiniai ir valdymo) investuotojai į šį regioną. Antra, išaiškinti, kad esame ne Rytų Europa, o „Nordic state“ (angl. šiaurės valstybės)“, – interviu „Delfi“ sakė jis.
Pokalbyje iškart po varpo dūžio ceremonijos D. Maikštėnas „Ignitis“ IPO vadino sėkmingu ir ragino nesureikšminti pirmosios dienos biržoje rezultatų.
Apie tai, kas yra IPO ir kodėl jis vadinamas dešimtmečio sandoriu, skaitykite čia.
– Šiandien istorinė diena – „Ignitis grupės“ akcijos pradėtos listinguoti „Nasdaq“ Baltijos rinkoje. Kokios emocijos?
– Yra didelis pakilimas, bet ir žinojimas, kad iki galo visos apimties, ką padarėme, dar nesuvokėme. Pastarieji metai, o ypač pastarieji 3 mėnesiai buvo didžiulis maratonas labai intensyvaus darbo, kai žmonės dirbo vos ne po 15 val. per parą. Tik dabar išeiname ir užbaigiame šią sėkmingą transakciją. Grįžtame ir koncentruojamės į visos strategijos įgyvendinimą. Yra džiaugsmas ir kartu atsitokėjimas, ėjimas toliau į priekį.
– Turbūt sunku iškart įvertinti, kaip viskas pavyko, tačiau, kaip manote, kaip pavyko įgyvendinti pradinį viešą akcijų platinimą?
– Vertinu ypač gerai. Turime suprasti, kad mums pavyko tai, kas nepavyko niekam visame regione. Pritraukėme beveik pusę milijardo akcinio kapitalo, kuris užtikrins tvarų augimą kitiems 10 metų. Tai bus nelengvas periodas, su iššūkiais, taip pat ir rinkoms būnant jautrioms. Per tą periodą pavyko pritraukti labai stiprų kiekį ESG investuotojų, kurie mums būtini tam, kad turėtume tvarią akcininkų bazę, palaikančią mūsų strategiją kitame dešimtmetyje.
Žiūrint į visą knygos (investuotojų sąrašo –„Delfi“) kompoziciją, turime 2/3 ilgalaikių ESG investuotojų, 9 proc. „retail“ (angl. mažmeninių) ir likusią dalį hedge (angl. rizikos draudimo) fondų – tai yra ypač gerai sustyguota knyga, labai gera pradžia toliau vystyti ir auginti bendrovę.
– Prašau, paaiškinkite, kas yra ESG investuotojai.
– E, tai yra environmental – jie stebi šių rodiklių įvykdymą. S, tai social – socialinės atsakomybės rodikliai, instrumentai. Jei įmonė jų nesilaiko, tada investicijos joje mažinamos. Taip pat yra G – governance, tai korporatyvinės valdysenos standartas. Kai turime dominuojantį kiekį tokių investuotojų, tada jie išlaikydami kartelę įmonei, tuo pačiu kelia ir jos vertę.
Kadangi mūsų pačių strategija yra ESG, nukreipta į tvarią energetiką, aukštą korporatyvinę valdyseną, mums tas mišinys yra esminis. Kad būtų nedaug spekuliacinių fondų, o tų kurie įgalina ilgalaikę strategiją.
Rizikos dengimo ar hedge fondai irgi yra naudingi, jei jų yra sveikas kiekis, nes jie užtikrina tam tikrą akcijų likvidumą ir apyvartumą rinkoje. Labai blogai, jei akcijos yra užšaldytos, kokią situaciją turėjome su ESO ar „Ignitis gamyba“. Buvo dienų, kai apyvarta buvo nulis, buvo dienų, kai ESO apyvarta buvo keli tūkstančiai. Tam, kad būtų tikrasis likvidumas, santykis susidarė labai geras.
– Kaip apibūdintumėte paklausą „Ignitis“ akcijoms? Kokie pirmųjų prekybos minučių rezultatai? Kai žiūrėjau iškart po 10 val. buvo 22,7 euro.
– Pirmos dienos prekyba nebūtinai rodo tikrąją paklausą. Mums svarbiausia buvo ir kuo džiaugėmės – kad gavome stiprią ESG fondų paklausą. Tai yra tvaraus akcijų kurso ir augimo garantas.
Kaip pirmaeiviams, mums priklauso vaidmuo šiek tiek mokyti vietines rinkas, kokios yra normalios tarptautinių IPO praktikos. Normali praktika buvo, kai sindikatas per „Bloomberg“ siuntė žinutę, kad „books covered“ (angl. knyga užpildyta). Ji rodė sveiką paklausos augimą, nes „books covered“ buvo trečią „roadshow“ (angl. prisistatymų) dieną.
Taip, buvo daug klausimų, kodėl neatskleidžiamos knygos. Vėlgi, tai tipinė tarptautinio IPO praktika. Pavyzdžiui, Londone pagrindinėje biržoje, kur listinguojamas „Ignitis“, šiemet buvo devyni IPO ir nei vienas jų neatskleidė knygų kiekio. Todėl kad paklausa turi daug dimensijų – kas viduje, kokio tipo investuotojai, kokiame rėžyje susiformuoja ir kokio dydžio paklausa ir t. t.
Mes įmonę įvertinome tame rėžyje, kur susiformavo tvari ir didžiausią paklausa, ir mes ja labai džiaugiamės.
– Ar reikės stabilizavimo vykdytojo „Swedbank“ paslaugų?
– Niekada negali žinoti, kas vyks globaliose rinkose. Stabilizavimo instrumentas būtent skirtas tam, jei vyksta kažkokie rinkos šokai ir naujai bendrovei išėjus į rinką, ji gali dėl globalių sujudėjimu gana radikaliai nukentėti.
Stabilizavimas naudojamas tam. Ar jos prireiks, ar neprireiks – parodys praktika. Tačiau visa mūsų „equity story“ buvo atsparumas derinamas su augimu. Atsparumas einantis iš to, kad turime didelę veiklos dalį, kuri atspari ir tvari, ką matėme ir pirmąjį pusmetį, rezultatai buvo visiškai nepaveikti Covid-19.
Taip pat yra augimo istorija, kur turime žaliosios gamybos dalį, kuri nuosekliai toliau augins akcijų vertę. Dabar sugebėjome suderinti ir dividendinę grąžą, ir augimo istorija.
– Ar Jūs pats įsigijote akcijų?
– Taip, garantija darbuotojams buvo 200 akcijų. Aš aplikavau į 400, tiek ir įsigijau.
– Kaip vertinate IPO nustatytą akcijos kainą – 22,5 euro? Buvo kalbų, kad ji sieks iki 28 eurų.
– Galiu tik pasikartoti, kad paskelbėme rėžį ir bet kuriame jo taške išplatinti akcijų emisiją yra didelė sėkmė. Pritraukėme pusę milijardo akcinio kapitalo. Padarėme išmintingą sprendimą akcijų įkainojimą dėti ten, kur susiformavo didžiausia paklausa.
– 73 proc. akcijų lieka valstybei, o ar Jūs sutiktumėte, kad „Ignitis“ šiandien vertas 1,671 mlrd. eurų?
– Įmones vertę dabar jau nustato rinka. Tai ta vertė yra tokia, kokia yra. Ji teisinga kiekvienu esamu momentu. Iš tikrųjų, ne veltui „Ignitis grupė“ yra vertingiausia listinguojama bendrovė Baltijos šalyse. Ji ir savo apimtimi, ir ilgalaike strategija labai atitinka tai, kas vyksta visoje Europoje. Tai pasaulinio lygio bendrovė, kuri neturi senovinių veiklų (angl. legacy assets), kurios būtų nešvarios, netvarios ir t. t.
Visos verslo dalys yra išgrynintos, nukreiptos į ateitį, į tolimesnį akcininkų vertės auginimą. Nemažiau svarbus yra ir Lietuvos bei viso regiono energetinis saugumas. Vietinės gamybos poreikis yra milžiniškas ir mes galėsime jį labai gerai realizuoti veikdami per tris Baltijos šalis ir Lenkiją.
– Gal ateityje būtų galima viešai pasiūlyti dar daugiau akcijų?
– Mūsų sprendimas daryti IPO buvo tiksliai tuo metu ir toje apimtyje, kiek reikėjo tam, kad įgyvendintume strategiją. Jis nėra daromas tam, kad pasipuikuotume ar tiesiog įvykdytume IPO. Taip, jis turi ir labai teigiamų antrinių padarinių kapitalo rinkai, šalies žinomumui.
Tačiau viso IPO apimtis, „equity story“ ir akcininkų struktūra, į kurią taikėme, buvo tam, kad sėkmingai įgyvendintume strategiją. Pagal ją iki 2030 metų norime išvystyti iki 4 gigavatų žaliosios gamybos. Šis IPO, derinant su „asset rotation“ (toks turto valdymo modelis – „Delfi“) strategija, skolos kapitalu, tą užtikrina.
Jei vyktų kažkokie didesni strategijos atnaujinimai, keliami dar aukštesni tikslai, galbūt tada turėtume didinti arba skolos dydį, arba žiūrėti, ką daryti toliau. Dabartinė emisija užtikrina tvarų finansavimą visam periodui.
–Ar matote galimybių, jog pagrindinis „Ignitis“ akcininkas būtų ne valstybė?
– To nesvarstau, kadangi IPO tikslas buvo įtvirtinti tvarų strategijos finansavimą. Valstybės vaidmuo šioje įmonėje yra labai didelis. Visų pirma dėl turimo strateginio turto, kurį labai svarbu išlaikyti Lietuvos nuosavybėje. Bent iki to laikotarpio, kai šalis pereis į dar tvaresnį lygį.
Gal po sinchronizacijos (su Vakarų Europa, kuri numatoma 2025 metais – „Delfi“) ar kada nors vėliau. Iš tikrųjų, valstybės dalyvavimas kapitale duoda didžiulį privalumą kredito reitinge. Tai duoda žemus skolinimosi kaštus, kurie suteikia precendento neturintį konkurencinį pranašumą visame regione. Ne tik prieš mažuosius žaidėjus, bet ir prieš visas kitas valstybės kapitalo įmones, netgi tarptautinius žaidėjus.
–Dalius Misiūnas sako, kad monopilinis verslas parduodamas per pigiai, o taip yra nes IPO vykdomas per anksti. Kaip galėtumėte atsakyti?
– Tai vertinu, kaip buvusio vadovo pasvarstymą. Nežinau, kas jį motyvavo išsakyti. Ne tik Daliaus, bet ir kitų žmonių pasvarstymų per pastaruosius metus buvo įvairiausių. Nuo „dūmų uždangos“ iki to, kad IPO niekada nebus, kad mes norime pasinaudoti mažaisiais akcininkais. Visi tie pasvarstymai, palaukus tam tikrą laikotarpį, paaiškėdavo, kad buvo totaliai atvirkščiai.
D. Misiūno komentaro nevertinsiu. Tik noriu pastebėti, kad nebuvo parduota nė viena „Ignitis grupės“ akcija. Čia yra pirminis akcijų platinimas, kur pritraukiamas naujas kapitalas. Reiškia, kad nė viena turto dalelę, nė viena akcija ir net nė viena esminė akcininko teisė nebuvo niekam parduota.
Antriniame akcijų platinime, jei valstybė norėtų išeiti ir išsiimti pinigų – tada būtų galima sakyti, kad mes norime maksimizuoti grąžą. Šiuo atveju tikslas buvo finansuoti investicijas, pritraukti pirminį kapitalą ir būtent iš tų investuotojų, kurie užtikrins tvarią plėtrą.
– Kaip „Ignitis“ pavyks suderinti interesus, kai akcininkams reikia dividendų, o vartotojams žemų energijos kainų?
– Tai yra visiška šio žanro klasika. Iš tikrųjų, yra įmanoma ir būtina suderinti tiek didžiojo akcininko, tiek vidutinių, tiek mažųjų akcininkų interesus. Supraskime, kad Lietuvos energetinė sistema dabar jau yra tikrai vakarietiška.
Mūsų vadovų komanda atliko per šimtą susitikimų su investuotojais ir vienas pagrindinių darbų buvo išaiškinti, kokia yra reguliavimo aplinka, kokia yra Lietuvos valstybė energetinės politikos prasme. Kad tai yra tikrai vakarietiška, skandinaviško tipo sistema, kur tarifai ir reguliavimas yra atskirti nuo vyriausybės ir politinių ciklų.
Reguliavimą prižiūri reguliuotojas, kuris nustato grąžą ir tarifus, kurie yra sąžiningi, užtikrina tvarią infrastruktūros plėtrą, sąžiningas kainas vartotojui. Reguliuotojui akcininkų interesai nedaro jokios įtakos. Jis yra visiškai nepriklausomas, o tai ir užtikrina tvarumą, pasitikėjimą šalimi ir visuomene.
Kai važiavome ir siūlėme dalyvauti IPO, buvo du dalykai, ką turėjome pasiekti. Pirma, parduoti savo „equity story“, kad ateitų ESG investuotojai į šį regioną. Antra, išaiškinti, kad esame ne Rytų Europa, o „Nordic state“.
Abu šiuos dalykus pavyko sėkmingai padaryti, todėl mūsų multiplikatoriai yra tokių energetikos įmonių, kaip Ispanijos „Enel“ ar „Endesa“ lygyje. „Ignitis“ yra 8,7 per pastaruosius 12 mėnesių, o „Enel“ turi 8, „Endesa“ – 7,9. Reiškia, kad mes aplenkėme vakarietiškas, integruotas bendroves.
