Šįryt teigiamos pagrindinių Europos akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada šviesesnę prekybos sesiją (penktadienį EURO STOXX -0,71 proc., Vokietijos DAX -0,27proc., Prancūzijos CAC 40 -0,61 proc.). Penktadienį paaiškėjo, kad euro zonos BVP antrąjį metų ketvirtį augo atsilikdamas nuo lūkesčių – 0,3 proc. per ketvirtį ir 1,2 proc., palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai. Kaip ir tikėtasi, kainos regione neskuba taisytis – metinė infliacija liepą siekė vos 0,2 procento. EUR/USD kursas penktadienį smuktelėjo 0,36 proc. – iki 1,1109 JAV dolerio už eurą, o šįryt laikosi dar žemiau (1 EUR: 1,1088 USD).
Praėjusį penktadienį euro zonos šalių finansų ministrai patvirtino trečiosios Graikijos finansinės paramos programos, pagal kurią per artimiausius trejus metus šaliai bus paskirstyti 86 mlrd. eurų, sąlygas. Po Euro grupės posėdžio išplatintame pranešime informuota, kad pirmoji išmoka iš naujosios programos sieks 26 mlrd. eurų, iš kurių 10 mlrd. eurų, skirti Graikijos bankams rekapitalizuoti, bus išmokėti nedelsiant, o kiti 16 mlrd. eurų bus paskirstyti per kelis kartus iki rudens. Tiesa, pirmuosius 13 mlrd. eurų numatyta skirti iki rugpjūčio 20 dienos, kai Graikija turi grąžinti skolą Europos centriniam bankui (3,2 mlrd. eurų). Trečiadienį dėl naujosios Graikijos finansinės paramos programos turi balsuoti Vokietijos parlamentas. Vokietijos kanclerė A. Merkel išreiškė tikėjimą, kad Tarptautinis valiutos fondas prisijungs prie programos jau spalį, ir pakartojo, jog galimybės restruktūrizuoti Gra! ikijos turimą skolą išlieka.
Šįryt paaiškėjo, kad, kad ir tikėtasi, Japonijos (09:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,49 proc.) ekonomika balandžio-birželio mėnesiais traukėsi 0,4 (laukta -0,5 proc.), o, perskaičiavus į metinį tempą, 1,6 procento (laukta -1,8 proc.). Pirmąjį ketvirtį augęs 4,5 proc. (metiniu) tempu, antrąjį šalies ūkis sulėtėjo dėl nusilpusios vidaus paklausos ir sustingusio eksporto. Pakilų ūpą šįryt išlaiko Kinijos akcijų rinkos dalyviai (Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,11 proc.). Pirmadienio rytą Kinijos centrinis bankas JAV dolerio ir nacionalinės valiutos kurso (USD/CNY) centrinį paritetą sumažino antrą dieną iš eilės (0,01 proc. – iki 6,3969 Kinijos juanio už 1 JAV dolerį).
Baltijos šalių biržose visų indeksų reikšmės išaugo (OMXV +0,29 proc., OMXR +0,42 proc., OMXT +0,84 procento). Nors aktyvumas išliko vasariškai mažas, stambieji užsienio investuotojai vis dar pirko „Šiaulių banko“ (+0,69 proc.) akcijas, o dideli tiesioginiai sandoriai taip pat sudaryti „Linas Agro Group“ (-0,29 proc.) ir „Tallinna Kaubamaja“ (+0,33 proc.) akcijomis. Puikūs „Tallink Grupp“ (+1,92 proc.) antrojo ketvirčio rezultato vis dar išliko dėmesio centre, o investuotojai vertindami toliau sumažėjančią naftos kainą, kėlė bendroves akcijų kainą į vasario mėnesį buvusias aukštumas.
Šiandien investuotojai turės progą įvertinti Lietuvos energetikų preliminarius pusmečio veiklos rezultatus. Jau po prekybos buvo pranešta, kad „Lietuvos energijos gamybos“ pajamos išaugo 13,7 proc. – iki 105 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką padarė padidėjusios elektros gamybos apimtys, tuo tarpu EBITDA buvo 35,2 mln. eurų, arba 2,8 proc. didesnė nei pernai. „Lietuvos dujos“ pajamas padidino 5 proc. – iki 29,9 mln. eurų, o EBITDA buvo net 12 proc. didesnė ir siekė 13,4 mln. eurų. Pasak bendrovės vadovo, rezultatą pagerino bendrovėje įgyvendinamos efektyvumo priemonės, o pilnas jų potencialas atsiskleis 2016 metų rezultatuose. LESTO pajamos pirmąjį pusmetį sumažėjo 10 proc. – iki 292 mln. eurų, EBITDA išaugo 2 proc. – iki 71 mln. eurų, o grynasis pelnas buvo net 43 mln. eurų, arba 2,9 karto didesnis dėl mažesnių nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų.
