Žurnalo „Investuok“ seminarų dalyviams Vilniuje ir Klaipėdoje A. Milevskis pasakojo, jog, nors manoma, kad Didžiąją depresiją lėmė akcijų rinkų žlugimas 1929 metais, iš tiesų recesija JAV buvo prasidėjusi jau anksčiau.
Visgi rinkos žlugimas atliko svarbų vaidmenį: staigus akcijų kainų nuosmukis ne tik sumažino vartotojų turtą, bet ir sustiprino jų abejones dėl ateities. Akcijų kainos nuo 1929 m. pasiekto jų piko iki 1932 metų, kai buvo pasiektas rinkos dugnas, smuko maždaug 90 proc.
1929 m. JAV nedarbas buvo 3,2 proc. 1933 metais kas ketvirtas amerikietis ieškojo darbo. Ekonomika atsigavo, galima sakyti, tik Antrojo pasaulinio karo metu, 1942 metais. Rinkos buvusią vertę pasiekė dar vėliau.
Japonijos nuosmukis
Svarbiausias momentas, šnekant apie Japonijos ekonomikos nuosmukį, anot A. Milevskio, yra tai, jog nuo 1955 m. iki 1990 m. žemės kaina Japonijoje padidėjo 70 kartų, akcijų kaina paaugo apie 100 kartų.
Ekspertas „Investuok“ seminaro dalyviams pasakojo, jog nuo 1950 m. iki 1973 m. Japonijos ekonomikos vidutinis metinis augimo tempas buvo lygus 7,4 %. Vėliau augimas siekė apie 4 proc., o 1993 m. ekonomika praktiškai sustojo.
Prastėjanti makroekonominė situacija paskatino stipriai pabrangusių akcijų išpardavimą. NIKKEY 225 akcijų indeksas nuo 1990 m. iki 1992 m. smuko 55 %. Vėliau indeksas nepaliaujamai krito iki 2003 m. Nuo 1990 metų lygio jo reikšmė smuko daugiau nei 70 proc. Teigti, jog nuosmukis baigėsi, negali ir šiandien. Šiuo metu didžioji dalis ekonomistų yra nusiteikę optimistiškai. Vis dėlto, net ir geriausiu atveju, prireiks dar daugybės metų, kol Japonijos ekonomika grįš į normalią būseną.
Azijos krizė
Pasaulis susirūpinimą Azijos šalimis parodė jau 1995 m., kai buvo atkreiptas dėmesys į didelį einamosios sąskaitos deficitą ir didžiules investicijas į spekuliatyvias nekilnojamojo turto bendroves, tačiau manyta, jog situacija nėra beviltiška.
Todėl, anot A. Milevskio, Azijos krizė pasaulį užklupo netikėtai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad krizės priežastis buvo ne makroekonominiai veiksniai, bet panika, išprovokuota finansų rinkų dalyvių nepasitikėjimo padidėjimo ir valiutų rinkų lūkesčių pokyčių. Kaip dažniausiai būna, finansų rinkos į artėjančią krizę praktiškai nereagavo iki pat paskutinio momento. Ypatingas regiono augimas tarsi sumažino investuotojų budrumą.
Žingsnis į tikrąją krizę prasidėjo nuo regiono eksporto smukimo. Smukus eksportui, nekilnojamojo turto rinkoje susidarė perteklius. Smunkančios nekilnojamojo turto kainos iš paskos „nusitempė“ akcijų kainas ir sukėlė nemažai daliai finansinių institucijų mokumo problemų. Pradėta šnekėti, kad, siekiant atgaivinti ekonomiką, šalių valiutos gali būti devalvuotos, dėl to finansinių sunkumų kamuojamoms regiono įmonėms tapo dar sunkiau pasiskolinti.
Neigiamų naujienų srautas išprovokavo spekuliacijas regiono šalių valiutomis. Neilgai trukus, dėl spekuliacinio spaudimo valiutas devalvavo Malaizija, Indonezija ir Filipinai. Tuo metu Honkongo doleris išliko stabilus, tačiau šalis jo gynybai vieną liepos dieną per dvi valandas išleido virš 1 mlrd. JAV dolerių. Vėliau valiutą devalvavo Taivanis. Devalvacijų banga triuškino investuotojų pasitikėjimą. Taivanis ir Singapūras, norėdami sėkmingai konkuruoti, buvo priversti devalvuoti savo valiutas.
Valiutų rinkų problemos atitinkamai susijusios su akcijų rinkomis. Per 1997 m. spalio 20–24 dienas, baiminantis spaudimo valiutai ir palūkanų normų didinimo, Honkongo akcijų rinka smuko ~ 23 %. Vėliau iš paskos riedėjo ne tik regiono rinkos, bet ir pasaulio indeksai, daug kur fiksuodami didžiausius vienos dienos kritimus.
Nuo 1997 m. liepos 2 dienos, kai buvo devalvuotas Tailando batas, praėjus šešiems mėnesiams, Tailando akcijų rinka JAV dolerių išraiška buvo smukusi 65 %, Pietų Korėjos – 72 %, Indonezijos – 71 %, Filipinų – 58 %, Malaizijos – 57 %, Honkongo – 33 %, o Singapūro – 24 %.
1998 m. viduryje krizė nuslopo, tačiau kai kurių regiono šalių akcijų indeksai neatsistatė ir iki šios dienos.
„Dotcom“ burbulas
„Istorija prasidėjo, kai JAV karinės pajėgos sukūrė internetą, kuris vėliau tapo prieinamas plačiajai visuomenei. Pakankamai plačiai internetas paplito dar 1995 m. – juo naudojosi apie 18 mln. žmonių. Pradėta kalbėti apie „naująją ekonomiką“, absoliutų perversmą reklamos, duomenų perdavimo, komunikacijos ir kitose srityse.
Naujos ir niekam nežinomos IT bendrovės viena po kitos organizavo pirminius viešus akcijų platinimus, investuotojai, į nieką nesigilindami ir paveikti rinkos euforijos, stengėsi įsigyti kiekvienos iš jų akcijas. 1999 m. buvo suorganizuoti 457 pirminiai vieši akcijų platinimai, iš kurių 117 bendrovių akcijų kainos padvigubėjo per pirmąją prekybos dieną.
Per 5 metus IT bendrovių akcijų indeksas NASDAQ išaugo 5 kartus, t. y. 400 %, vėliau prireikė tik 2 metų grįžti į pradinį tašką.
Trumpai „Dotcom“ burbulą būtų galima pavadinti „Per daug, per greitai“. Investuotojai ką tik susikūrusioms bendrovėms, neturinčioms net aiškaus verslo plano, patikėdavo milijonus dolerių ir tikėjosi, kad iš visų jų per metus užaugs dar viena „Microsoft“ – taip prieš aštuonerius metus vykusios krizės priežastis žurnalo „Investuok“ seminaro dalyviams apibūdino „Orion Securities“ portfelių valdytojas.
Rizikingų būsto paskolų krizė
A. Milevskis „Investuok“ seminaro dalyviams teigė, jog šiandieninės JAV krizės priežastys gali būti šios:
- „Dotcom“ akcijų kainų burbulas paskatino investuotojus ieškoti paprastesnių investicijų.
- Po akcijų krizės JAV bazinės palūkanos buvo sumažintos iki 1 % lygmens – buvo labai lengva gauti pigių paskolų.
- JAV įstatymų spragos, leidusios būsto paskolas išduoti mažoms ir neturinčioms kredito istorijos bendrovėms.
- Per didelis gyventojų pasitikėjimas šalies finansų institucijomis, t. y. dažnai sprendimai būdavo priimami neapgalvotai, neįvertinus savo finansinių galimybių.
Prireikė pusantrų metų, kol krizė pasiekė akcijų rinkas
„Ypač žema bazinė palūkanų norma, per silpna finansinių institucijų kontrolė išpūtė nekilnojamojo turto kainas. Be abejo, tai negalėjo tęstis amžinai ir nekilnojamojo turto burbulas sprogo, tačiau turėjo praeiti maždaug pusantrų metų, kol nuosmukis būsto rinkoje persimetė į akcijų rinką“, – „Investuok“ seminaro dalyviams teigė A. Milevskis.
Anot jo, didžiausius nuostolius, susijusius su rizikingų būsto paskolų krize, patirs investiciniai bankai, kurie platino su šiomis paskolomis susietas finansines priemones. Jų nuostoliai įvairiais paskaičiavimais šiuo metu siekia 195 mlrd. JAV dolerių. UBS banko analitikų paskaičiavimais, bendri nuostoliai, susiję su šia krize, gali pasiekti 600 mlrd. JAV dolerių. Kiek kitaip mano „Standard & Poor’s“ agentūra – ji prognozuoja, jog nuostoliai sieks 285 mlrd. JAV dolerių.
Akcijų pelningumas didžiausias
„Pastarąjį šimtmetį, t. y. praktiškai nuo akcijų biržos gyvavimo pradžios, metinis investicijų į akcijas pelningumas siekė 13 % ir dažniausiai būdavo didesnis nei visų kitų finansinių priemonių. Praktiškai po visų finansinių krizių rinkos atsigaudavo, tik klausimas per kiek laiko! O visą situaciją geriausiai apibūdina viena garsi frazė: „BIJOKITE, kai visi rinkoje yra godūs, ir būkite GODŪS, kai visi rinkoje bijo!!!“, – „Investuok“ seminaro dalyviams patarė portfelių valdytojas.
Artimiausi seminarai
Balandžio mėnesį žurnalo „Investuok“ seminarai Vilniuje vyks balandžio 29 d., Kaune balandžio 24 d. Seminarų temos: „Rusijos ir Ukrainos rinkos“ bei „Instrumentas: Obligacijos“. Registracija www.kurinvestuoti.lt.
