Kitų vertybinių popierių dienos apyvarta neviršijo nė 10 tūkst. eurų. „Klaipėdos baldų“ akcijos brango labiausiai – 2,68 proc., tačiau šiomis akcijomis tebuvo sudaryti du sandoriai. „Vilniaus baldų“, „Agrowill Group“ ir „Lietuvos dujų“ akcijos brango iki 1 proc. Labiausiai pigo „Kauno energijos“ akcijos – 10 proc. Daugiau nei 2 proc. pigo „Lietuvos
jūrų laivininkystės“ ir „Linas Agro Group“ akcijos. Visų trijų
labiausiai pigusių akcijų dienos apyvartos atitinkamai neviršijo nė
1 tūkst. eurų.
Taline, iš visų trijų Baltijos šalių akcijų biržų, vyko aktyviausia prekyba. Talino akcijų biržos indeksas krito 0,34 proc., nors brangusių akcijų buvo tris kartus daugiau nei pigusių akcijų. Tokią situaciją lėmė, kad tarp tų dviejų pigusių akcijų buvo „Tallinna Kaubamaja“ ir „Tallink Grupp“, kurios turi didelį svorį pagrindiniame biržos indekse.
Didžiausia dienos apyvarta išsiskyrė „Silvano Fashion Group“ akcijos, kurių buvo perleista už daugiau nei 348 tūkst. eurų, o akcijų kaina liko nepakitusi – 3,6 euro. 10 tūkst. eurų apyvartą taip pat viršijo prekyba „Tallinna Vesi“ ir „Tallinna Kaubamaja“ akcijos, kurių buvo perleista už 49 ir 28,5 tūkst. eurų. Labiausiai brango „Jarvevana“ ir „Arco vara“ akcijos – 8,44 ir 4,76 proc. Abejomis akcijomis prekyba vyko vangiai.
Rygoje akcijų buvo perleista už 29,6 tūkst. latų, o pagrindinio indekso reikšmė išaugo 0,47 proc. Šiandien prekyba vyko tik 8 bendrovių akcijomis, iš kurių 4 brango, o 2 pigo. Apie du trečdalius šios dienos apyvartos sudarė prekyba „Olainfarm“ akcijomis, kurių buvo perleista už 17,5 tūkst. latų. Labiausiai brango „Latvijas kugnieciba“ akcijos – 1,89 proc., o labiausiai pigo „Ventspils nafta“ akcijos – 0,94 proc. Į naujieną, kad „LHV Varahaldus“ įsigijo 20 tūkst. „Grindeks“ akcijų, investuotojai nereagavo. Prekyboje šiomis akcijomis nebuvo sudaryta nė vieno sandorio.
Šiandien Vyriausybė priėmė nutarimą, kaip Klaipėdos jūrų uosto direkcijai bus kompensuojamos investicijos į Suskystintų gamtinių dujų krantinės ir kitos susijusios infrastruktūros sukūrimą. Nutarta, kad uostas atgaus investuotas lėšas iš rinkliavų ir mokesčio už naudojimąsi krantine iš „Klaipėdos naftos“ (KNF1L) per 20 metų su 5 proc. grąža. Taip pat aišku, kad „Klaipėdos nafta“ investuos savo lėšas į uosto infrastruktūrą, o iškart po darbų pabaigos uosto direkcija grąžins bendrovės investuotojus pinigus. Šis punktas palankus uosto direkcijai, o ne „Klaipėdos naftai“, nes būtent ji turės skolintis laikinai lėšas, nors tą galėtų padaryti ir pati Klaipėdos jūrų uosto direkcija.
Panašu, kad Vyriausybė nori, kad viskas vyktų kuo greičiai ir optimaliau, tad visi terminalo projekto darbai yra uždedami ant „Klaipėdos naftos“ pečių.