Prekybos sesija ir vėl buvo nesėkminga energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijoms
(sektoriaus pokytis indeksuose atitinkamai -3,26 proc. ir -4,57 proc.). Naftos kaina smuko antrą dieną iš eilės. WTI rūšies naftos barelis atpigo 5,5 proc. – iki 29,88 JAV dolerio („Brent“ rūšies -4,44 proc. – iki 32,72 JAV dolerio už barelį).

Trečiadienis apniukęs ir Azijos akcijų rinkose (09:55 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -3,15 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,38 proc.).

Iki pat savaitės pabaigos investuotojų dėmesį išlaikys JAV makroekonominė informacija. Šiandien bus skelbiama nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ apskaičiuojama JAV užimtųjų pokyčio prognozė – tikimasi, kad sausį šalies privačiajame sektoriuje sukurta 193 tūkst. naujų darbo vietų, arba 25 proc. mažiau negu praėjusių metų gruodį.

Prognozuojama, kad ISM tyrimų instituto skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis
smuktelėjo trečią mėnesį iš eilės ir sausį siekė 55,1 punkto (2015-ųjų rodiklio vidurkis – 57,15 punkto).

Rinkos dalyvių vertinimu, centrinio banko atidžiai stebima pasaulio ekonomikos ir finansų raida turės įtakos ir JAV ūkio plėtrai. Nuo metų pradžios JAV 10 m. trukmės iždo obligacijų pajamingumas susitraukęs 0,41 proc. punkto – iki lygio, paskutinį kartą matyto praėjusių metų balandį (šįryt 1,8585 proc.).

Atsižvelgiant į FED bazinių palūkanų ateities sandorių vertę, tikimybė, kad JAV palūkanų norma bus dar kartą padidinta iki šių metų pabaigos, nesiekia 50 procentų. Nors Europos centrinis bankas skelbia esąs pasirengęs ir pajėgus dar plėsti skatinamąją pinigų politikos poziciją, EUR/USD kursas per pastarąjį mėnesį pasistiebė 0,50 proc. (šįryt 1 EUR: 1,0914 USD).

Vakar Europos Sąjungos (ES) Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) pristatė projektą pasiūlymų, kurie, jei jiems būtų pritarta vasario 18-19 d. vyksiančiame ES lyderių susitikime, galėtų padėti įtikinti Didžiąją Britaniją pasilikti bloke.

Projekte aptariamos visos Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono (David Cameron) siūlytos reformos – lengvatų migrantams iš kitų ES šalių ribojimas, priemonės
konkurencingumui kelti, didesnės sprendimo galios suteikimas nacionaliniams parlamentams ir apsaugos priemonių taikymas šalims, nepriklausančioms euro zonai. Naujausių apklausų duomenimis, referendume, kuris gali vykti jau birželį, 42 proc. respondentų balsuotų už išstojimą iš ES.

Baltijos šalių biržos atsilaikė prieš pasaulio rinkose įsivyravusias neigiamas tendencijas, o bendra sudarytų sandorių apyvarta viršijo 1,5 mln. eurų (OMXV -0,13 proc., OMXT +0,22 proc., OMXBB +0,15 proc.). Daugiau nei pusė visos apyvartos teko tiesioginiam sandoriui, kurio metu buvo perleista 2,234 mln. „Vilniaus degtinės“ (- 2,78 proc.) akcijų po 0,35 euro už vieną.

Tokį akcijų kiekį turėjo Švedijos investicijų valdymo bendrovė „East Capital“, o iš bendrovės atstovės pasisakymų žiniasklaidoje galima susidaryti nuomonę, kad akcijas pirko
pagrindinis akcininkas – Prancūzijos koncernas „Belvedere“, per Lenkijos įmonę „Sobieski“ valdantis kontrolinį 68,29 proc. „Vilniaus degtinės“ akcijų paketą.

Į rinką sugrįžus „Agrowill Group“ (+2,76 proc.) pirkėjams, akcijų kainą vėl šovė į viršų, tačiau nebe taip staigiai kaip penktadienį, tiesa, apyvarta nebuvo didelė – 15 tūkst. eurų. Pardavėjų gretose vėl pasirodė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (+0,12 proc.) akcininkas, kuris jau beveik visą mėnesį aktyviai išparduoda turimą akcijų paketą rinkoje. Vis dėlto šį kartą pasiūlyto kiekio neužteko numušti kainos biržoje.

Neseniai „Klaipėdos naftai“ (+0,26 proc.) pranešus apie ketinimą pasitvirtinti dividendų politiką, kuri numato ne mažiau kaip 50 proc. grynojo pelno skirti dividendams, panašaus scenarijaus tikisi ir investuojantieji į ESO akcijas.

Šiuos lūkesčius dar labiau sustiprina vakarykštis D. Misiūno, „Lietuvos Energijos“ generalinio direktoriaus, komentaras žiniasklaidoje, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kaip ir privačios, turi nuolatos kelti ambicingus tikslus, susijusius su grąža ir veiklos efektyvumu, būti skaidrios ir atviros, turėti aiškią ir nuoseklią dividendų politiką.

Be to, D. Misiūno nuomone, VVĮ dividendai gali ir turi sudaryti svarią į valstybės biudžetą surenkamų lėšų dalį.