Vakar sulaukėme gerų pasaulio ūkio duomenų. Gruodį JAV ISM gamybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo šiek tiek labiau, negu laukta. Tai patvirtina, kad metų pabaigoje JAV ūkis ir toliau augo, nepaisant Europos problemų. Nepalankioms tendencijoms iš Vakarų ir toliau sėkmingai atsispiria Azijos šalys. Indijos paslaugų sektoriaus užsakymo rodiklis gruodį padidėjo iki 54,2 nuo 53,2 lapkritį ir buvo didžiausias nuo pernai liepos. Ne tokia bloga buvo metų pabaiga ir D. Britanijai. Šalies gamybos pasitikėjimo rodiklis gruodį netikėtai pagerėjo, nors matyta, kad pasitikėjimas prastės. Gruodį D. Britanijos gamybos pasitikėjimo rodiklis buvo 49,6. Priminsime, didesnė negu 50 pasitikėjimo rodiklio reikšmė rodo, kad sektorius plečiasi, mažesnė už 50 – smunka. Nepaisant Europos problemų neblogėja ir kaimyninės Latvijos rodikliai. Lapkritį Latvijos gamybos produkcija padidėjo 8,5 proc., palyginti spalį metinis augimas buvo tik 5,1 procento.

Portugalija šiandien bandys pasiskolinti 1 mlrd. eurų (12:30), o Vokietija skolinsis 5 mlrd. eurų (12:15). Aukcionai turėtų parodyti, kokios metų pradžioje yra kreditorių nuotaikos. Tai itin svarbu, nes šiemet Europos šalys ketina skolintis itin daug. Vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę, nerimas dėl skolų šiek tiek prislopo.

Šiandien lauksime tikėtina padidėjusių JAV gamyklų užsakymų (17:00). Taip pat Eurostatas skelbs euro zonos infliacijos prognozę. Manoma, kad gruodį infliacija regione pagaliau pradėjo mažėti ir buvo 2,8 proc. (lapkritį metinė infliacija buvo 3,0 procento).

Baltijos šalių biržų indeksai kilo antrą dieną iš eilės

Antradienį investuotojų optimizmas Baltijos šalių biržose padidėjo dar labiau, likvidumas ir bendra apyvarta taip pat išaugo. Vilniaus biržos OMXV indekso vertė padidėjo 1,15 proc. (brango 21 akcija, pigo tik 3), Talino biržos OMXT pasistiebė 1,52 proc., o likvidžiausių dešimties Baltijos biržų akcijų indekso OMXB10 vertė pakilo 1,57 procento. Verta pastebėti, kad Talino OMXT per dvi pirmąsias šių metų prekybos sesijas jau yra paaugęs 4,19 proc., o tai labai primena praėjusių metų ralį, kada per pirmąsias dvi sausio mėnesio savaites šio indekso vertė pašoko net 11 procentų. Tuo tarpu vakar Taline bendrą apyvartą didino tiesioginiai sandoriai „Tallink Grupp“ (+1,01 proc.) akcijomis, o Vilniuje investuotojai daugiausiai dėmesio skyrė bankų akcijoms, kurios pasižymėjo kainų prieaugiu ir didžiausiomis apyvartomis. Ūkio banko (+4,60 proc.) ir Šiaulių banko (+2,87 proc.) akcijų kainos viršijo paskutinių 3 savaičių aukščiausius lygmenis, nes investuotojų pasitikėjimas bankų sektoriaus akcijomis, smukęs po banko „Snoras“ akcijų nacionalizavimo, vėl pradeda augti.

Vakar svarbesnių naujienų iš bendrovių nesulaukėme, neplanuojame jų sulaukti ir šiandien, todėl Baltijos biržų dalyvių veiksmus didžiąja dalimi nulems nuotaikos pasaulinėse rinkose – panašu, kad po kelių dienų kilimo neišvengiamai turėsime sulaukti kainų