Didžiausių JAV bankų akcijos tarp labiausiai kilusių pozicijų. „Bank of America“ ir „Citigroup“ akcijos brango virš 15 proc., kai „JPMorgan Chase“ akcijos ūgtelėjo beveik 14 procentų.
Nežymiai, 1,28 proc., pakilusi naftos kaina iki beveik 102 dolerių už barelį, pabrangino kartu su bankais kritusių naftos kompanijų akcijas.
Antradienį Europos akcijų rinkos tikėdamos JAV vyriausybės 700 mlrd. dolerių finansų sektoriaus gelbėjimo plano patvirtinimu atsitiesė. Rinkų dalyviams optimizmo davė ir netikėtai geras JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas.
Pagrindinis Europos „FTSEurofirst 300“ atšoko 1,6 procento. Tuo tarpu, Londono „FTSE 100“ ir Paryžiaus „CAC 40“ indeksai pasistiebė atitinkamai 1,74 ir 1,99 proc., kai Frankfurto „DAX“ ūgtelėjo 0,41 procento.
Kaip jau tapo įprasta didžiausią įtaką indeksų pokyčiams davė finansų sektorius, kurio smarkiai atpigusios tvirtesnės pozicijos kilo. Didžiausio Europos banko „HSBC“ akcijos brango 4,2 proc., kai „Standard Chartered“ kilo 8 procentais.
Antradienį Azijos akcijų rinkos, nors ir mažais nuostoliais, nusidažė raudona spalva. JAV valdžiai atmetus 700 mlrd. dolerių finansų sektoriaus bendrovių gelbėjimo planą, Azijos rinkų dalyviai nusmukdė indeksus iki rekordinių žemumų, per paskutinį mėnesį fiksuotas didžiausias kritimas 10 metų laikotarpyje.
Japonijos „Nikkei 225 Average“ ir Australijos „ASX 200“ indeksai leidosi virš 4 proc., kai Kinijos „Shanghai Composite“ ir Pietų Korėjos „KOSPI“ nusmuko atitinkamai 0,16 ir 0,57 procento.
Dėl galimų JAV ekonomikos nuosmukio padarinių, investuotojai išpardavinėjo visų pagrindinių eksportuotojų akcijas. „Canon“, „Honda Motor“, „Sony“ ir „Toyota Motor“ bendrovių akcijos krito labiausiai. Australijoje, toliau pingant žaliavoms, labiausiai didžiausių kalnakasybos bendrovių akcijos, „BHP Billiton“ ir „Rio Tinto“ prarado atitinkamai 10 ir 11,5 proc. vertės.
