P. Boreika. Lietuvių taupymo įpročiai - infliacijos gniaužtuose

Šiuo metu namų ūkių indėliai Lietuvoje sudaro apie 48 milijardus litų, belieka tik įsivaizduoti kokia įtaka Lietuvos ekonomikai, rinkos likvidumui ir patrauklumui, pačių namų ūkių kapitalo augimui, turėtų dalies šių lėšų patekimas į kapitalo rinkas.

Namų ūkių finansinė padėtis ir elgsena daro svarbią įtaką šalies finansų stabilumui. Lietuvos ekonomika auga tvariai ir pakankamai stabiliai, namų ūkių elgsena yra veikiama didėjančių realiųjų darbo pajamų. Pagal Lietuvos banko atliktą namų ūkių finansinės elgsenos apžvalga beveik dviem trečdaliams apklaustų namų ūkių kas mėnesį pavyksta sutaupyti.

© Lietuvos bankas

Lietuvoje populiariausi likvidūs taupymo būdai – indėliai ir grynieji pinigai. Įvertinus prognozuojama metine infliacija (0,9 proc. 2014 metams) namų ūkių santaupos ne tik, kad nesukuria papildomos vertės, bet ją praranda dėl perkamosios galios sumažėjimo (infliacijos). Kyla klausimas kodėl neefektyvų taupymo būdą renkasi didžioji dauguma visų taupančiųjų. Išskirti galima dvi priežastis, nors individualiais atvejais priežasčių gali ir dar daugiau.

Pirmoji priežastis praėjusi finansų krizė, kuri daugeliui įtakojo investicijų praradimus, ženklius santaupų nuvertėjimus. Ir nors taip atsitiko ir dėl pačių investuotojų rizikos valdymo, bei investicinio plano nesilaikymo įtakos, bloga patirtis ilgam atgrasė nuo naujų investicinių sprendimų. Antroji priežastis ir dažniau pasitaikanti yra įprotis. Lietuvoje susiformavusi taupymo kultūra kitaip nei vakarų valstybėse, teikia pirmenybę gryniesiems pinigams ir indeliams. Lietuvoje nėra susiformavusi taupymo tradicija, sukuriant šeimos investicinį portfelį.

Žvelgiant filosofiškai tai kas uždirbama nėra mūsų pajamos, mūsų pajamos yra tai kas sutaupoma ir sukuria papildomą grąžą. Investuodami periodiškai į aukštesnio pajamingumo produktus mes ilgainiui pajaučiam ilgalaikio investavimo naudą. Šią naudą tinkamai iliustruoja sudėtinių palūkanų efektas. Jo esmė yra tai, kad gaunamos palūkanos vėl investuojamos, taigi didėja kapitalas nuo kurio vėl gaunama grąža. Analizuojant Lietuvos ūkių taupymo tikslus tik maža dalis taupo dėl palankios turto grąžos galimybės, kuri iš esmės ir reiškia investicinio portfelio valdymą, siekiant gauti papildomas pajamas.

© Lietuvos bankas

Beveik absoliuti dauguma taupančiųjų, lėšų poreikio pagrindimui, turi aiškias priežastis, tačiau palankios turto grąžos galimybės domina tik minimalų respondentų skaičių. Šios tendencijos optimizmu nepasižymi, nes papildomų, pasyviųjų pajamų sukūrimas ilguoju laikotarpiu radikaliai keičia namų ūkio finansinę padėtį, tad pradėjus taupyti ir lėšas investuoti ilguoju laikotarpiu pajamos iš kapitalo gali sudaryti reikšmingą šeimos įplaukų dalį. Visuomenėje investicinio portfelio sąvoka dar labai tampriai siejama su išskirtinai turtingų žmonių privilegija.

Ar tokia nuomonė teisinga? Tikrai ne. Finansų rinkos šiandieniniame pasaulyje yra atviros visiems, o galimybes investuoti turi visi, o ne tik išskirtinai turtingi žmonės. Rinkoje egzistuojantys finansiniai instrumentai vertinat jų grąžą, riziką, likvidumą – atitinka individualius investuotojų poreikius. Dauguma fondų netaiko aukšto minimalios kainos barjero. Tokiu būdų įsigyti investicinius produktus kurių sandara pasižymi diversifikacija ir kurie yra valdomi specialistų, yra itin paprasta.

Žmonėms kurie tik pradeda domėtis savo investicinio portfelio kūrimu galima pasiūlyti pirmiausia apsižvalgyti savo namų rinkoje, Baltijos šalyse. Sėkmingai krizę įveikusios bei stabiliai dirbančios Baltijos šalių kotiruojamos įmonės - galimybė kiekvienam namų ūkiui ne tik likviduot infliacijos daroma įtaką santaupoms, bet ir uždirbti papildomą grąžą iš kapitalo, kas ne tik suteikia finansinį pagrindą, bet ir rodo šalies stabilumą, bei investuotojų pasitikėjimą verslu.

© Lietuvos bankas

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų taupymo priemonių pasirinkimą išryškėja aiškūs gyventojų taupymo įpročiai. Šalyje dominuojanti grynųjų pinigų taupymo tradicija parodo du esminius faktus. Pirmasis tai pakankamai didelio kapitalo srautai namų ūkių biudžetuose, antrasis tai mažai išnaudojamos lėšų investavimo galimybės. Taupymo ir investavimo kultūra Lietuvoje dar ieško savo krypties tad mūsų investicijų specialistai turi daug galimybių, o kartu ir daug darbo sietino su atsakomybę kurti brandžias investavimo tradicijas, kurios ateityje įtakos stabilų ir aprūpinta visuomenės gyvenimą.