Maskva gegužės mėnesį buvo padidinusi savo investicijas į JAV vertybinius popierius 4,1 mlrd. JAV dolerių. Balandį šios investicijos buvo kritusios 3,4 mlrd. JAV dolerių, nors dar kovą pirmą kartą po pusės metų pertraukos padidėjo 300 mln. JAV dolerių.
Visgi birželio pabaigoje didžiausia JAV kreditore ir toliau išlieka Kinija, įsigijusi šalies obligacijų už daugiau kaip 1,27 trln. JAV dolerių. Per mėnesį Pekinas padidino savo investicijas į Jungtinių Valstijų įsiskolinimą 900 mln. JAV dolerių.
Antrąją vietą užima Japonija, šiuo metu sumažinusi savo indėlį į JAV vertybinius popierius 17,8 mlrd. JAV dolerių - iki 1,197 trln. JAV dolerių. Trečiojoje vietoje Karibų baseino šalių bankininkystės centrai (jiems priklauso obligacijų už 318,5 mlrd. JAV dolerių, o birželio mėnesį susidaręs prieaugis siekė 7 mlrd. JAV dolerių. Ketvirtoje vietoje OPEC šalys (joms priklauso 296,7 mlrd. JAV dolerių, birželį jokių investicijų pokyčių registruota nebuvo).
Prie dešimties stambiausių investuotojų į JAV obligacijas taip pat priskiriamos Brazilija, Airija, Šveicarija, Didžioji Britanija ir Belgija.
