Teismas patvirtino, kad bitkoinų pirkimo ir pardavimo sandoriai už tradicines valiutas nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
Iki šiol klausimas kėlė daug ginčų – bitkoinai nelaikyti tradicine valiuta, todėl vis pasigirsdavo siūlymų tokiems sandoriams netaikyti įprasto ES reglamentavimo.
Kiek bitkoinų teisinis reglamentavimas apskritai aktualus Lietuvai?
Dėl paties bitkoinų veikimo principo apibrėžti mastą ar įvardyti bent apytikrį sandorių skaičių ar vertę praktiškai neįmanoma. Pasaulyje tokių sandorių įvyksta labai daug ir galima tik spėti, kad Lietuva ne išimtis.
Sprendime išaiškinta, kad virtuali valiuta bitkoinai nesiskiria nuo kitų teisėtų atsiskaitymo priemonių, todėl tokie sandoriai patenka į tą pačią reguliavimo sritį kaip ir operacijos su kitomis įprastinėmis valiutomis, banknotais bei monetomis, naudojamais kaip atsiskaitymo priemonė.
Atsižvelgiant į teismo sprendimą, galima daryti išvadą, kad Lietuvos jurisdikcijoje virtualios valiutos bitkoinų pirkimas ir pardavimas už įprastinę valiutą (pvz., eurus) ir atvirkščiai patektų į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį ir būtų neapmokestinami PVM.
Pagal ES galiojančius įstatymus visiems su valiutomis susijusiems sandoriams netaikomas PVM.
Bitkoinų teisinio reguliavimo ateitis išlieka neaiški – kontrolės, kokią turi įprastos atsiskaitymo priemonės, juk nėra.
Valstybės bando įvesti reguliavimą, bet kartais technologijos juda gerokai greičiau už didžiulius kontrolės mechanizmus. Prieš metus bitkoinų biržą ištikusi griūtis pademonstravo šios virtualios valiutos trapumą, bet vis dėlto jos nesugriovė.
