aA
Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas, paskutinį metų ketvirtį eksporto į Europos Sąjungos (ES) rinką stebėtos tendencijos sukėlė nemažai klausimų. Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES, lyginant su 2018-aisiais, augęs 8,1 proc., ketvirtąjį ketvirtį krito iki -1,8 proc., o eksportas į tokias šalis kaip Švedija mažėjo ir dviženkliu skaičiumi. Eksportuojančių įmonių atstovai teigia, kad tokio eksporto mažėjimo priežasčių – ne viena, o šiandien iš savo klientų jie jaučiantys ir tam tikrą spaudimą dėl eksportuojamų prekių kainų mažinimo.
Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas
© VSAT

Antrą pusmetį – nuosmukis

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir analitikas Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ pasakojo, kad, kalbant bendrai, 2019-ųjų lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako) eksporto rodikliai, lyginant su 2018-aisiais ir atsižvelgiant į bendrą situaciją rinkose, išties buvo įspūdingi.

„Reikia pripažinti, kad augimas yra įspūdingas. Prie tokių prastų euro zonos pramonės rodiklių, nuo kurių labai priklauso mūsų eksportuotojai, turėti bendrą 7,1 proc. eksporto augimą buvo pakankamai stipru“, – apibendrino jis, tačiau pastebėjo, kad jeigu kalbėtume apie tai, kada buvo pasiektas aukščiausias rezultatas, galėtume pažymėti tik pirmąjį 2019-ųjų pusmetį.

II-asis pusmetis, kaip rodo duomenys, buvo kiek sudėtingesnis.

Štai jeigu I-ąjį ir II-ąjį ketv. atitinkamai buvo užfiksuotas 10,5 ir 7,1 proc. bendrasis eksporto augimas, III-iąjį ir IV-ąjį eksportas augo 8,1 ir 2,9 proc. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį žymiai mažėjo ne tik bendrasis lietuviškos kilmės prekių eksporto kiekis, tačiau ir prekių eksportas būtent į ES rinką.

I-ąjį ketv. didėjęs 8,1 proc., IV-ajį ketv., lyginant su 2018 m., jis sudarė -1,8 proc. Toks nuosmukis, anot A. Izgorodino, pastebimas pirmą kartą po labai ilgo laiko.


Priežastys – trys

Analitikas, paklaustas, kas galėjo turėti didžiausios įtakos žymiems eksporto į ES rinką pokyčiams paskutinį 2019-ųjų ketv., sakė, kad tai lėmė keli aspektai, tačiau kone labiausiai prie to prisidėjo prasta situacija euro zonos ir Vokietijos pramonėje.

Jo teigimu, Lietuvos prekių eksportas labai priklauso nuo to, kaip sekasi euro zonos gamintojams gaminti ir eksportuoti prekes, mat Vokietijos gamintojai Lietuvos įmonėms duoda užsakymus, tad jei vokiečiai daugiau gamina, lietuviai daugiau eksportuoja.

„Šiuo metu kaip tik matome, kad kol kas euro zonos ir Vokietijos pramonės gamyba ir toliau krenta. Tarkime, remiantis paskutinio ketvirčio duomenimis, gruodžio mėnesį Vokietijos pramonės nuosmukis buvo 7,6 proc. ir tai buvo prasčiausias rezultatas per metus“, – sakė analitikas bei pridūrė, kad tam įtakos turėjo sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimas, taip pat, kaip teigė, pasaulio įmonės praėjusiais metais mažiau investavo į plėtrą, o kadangi Vokietija daugiausia užsiima inžinerinei pramonei skirtų prekių gamyba, tai taip pat prisidėjo tiek prie jos, tiek prie tam tikrų Lietuvoje gaminamų komponentų eksporto kritimo.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Vokietija mums – labai svarbi. Apie 12 proc. mūsų viso eksporto eina būtent į šią šalį. Ji – didžiausia Lietuvos eksporto partnerė“, – pabrėžė analitikas.

Kaip dar vieną priežastį, kodėl paskutinį praėjusių metų ketvirtį mažėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES, A. Izgorodinas nurodė mažėjusias eksporto kainas.

„Kaip pavyzdys, IV ketv. mes turėjome 2,5 proc. pramonės eksporto kainų nuosmukį“, – sakė jis ir tikino, kad tai reiškia, jog Lietuvos įmonės, bandydamos išsilaikyti eksporto rinkose, ypač ES rinkose, pradėjo taip pat masiškai mažinti eksporto kainas, o tai – signalas, kad rinkose yra problemų dėl paklausos.

„Problema ta, man atrodo, kad daliai įmonių tiesiog netiko kontraktinės gamybos įkainiai, kuriuos siūlė euro zonos gamintojai. Jeigu žiūrėtume „Eurostat“ duomenis, matytume, kad Lietuvos įmonės pernai gavo labai daug paklausimų dėl gamybos, bet problema ta, kad užsienio partneriai spaudė mūsų gamintojus mažinti eksporto įkainius ir, nors įmonės turėjo nemažai paklausimų, bet ne visų užklausų kainos tiko, nes Lietuvoje kaštai auga, tai dalis kontraktinių užsakymų tapo nerentabilūs ir jie užsakymų turėjo atsisakyti“, – aiškino jis.

Trečiąja priežastimi dėl mažėjančio eksporto į ES rinkas, anot analitiko, galima įvardyti Skandinavijos šalis ir Švedijos kronos nuvertėjimą.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2019-ųjų paskutinįjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Švediją sumažėjo 17,1 proc., nors, kaip sakė A. Izgorodinas, Švedija yra antra pagal dydį Lietuvos eksporto rinka.

„Ten mes eksportuojame medienos ir baldų gaminius, daug inžinerinės ir metalo pramonės gaminių. Problema ta, kad praėjusių metų gale stipriai krito Švedijos krona.

2019 m. sausį–spalį Švedijos krona euro atžvilgiu nuvertėjo 6 proc. Kursas pradėjo atsigauti tik praėjusių metų gale, o kuo mažesnis Švedijos kursas, tuo Lietuvos eksportui blogiau, nes mūsų prekės tampa brangesnės“, – sakė jis.

Praėjusiais metais užfiksuotas ir eksporto į Daniją mažėjimas. Štai 2019-ųjų I-ąjį ketv. eksportas lyginant su 2018-aisiais mažėjo 4,3 proc. II-ąjį – 2,1 proc., III-ąjį – 9,1 proc., o IV-ąjį- 6,5 proc. Tokiems rodikliams įtakos turėjo mažesnis iš Danijos gautų užsakymų skaičius.

Lietuvių įmonės atstovė: eksportas nemažėjo, bet spaudimas jaučiamas

UAB „ALTAS komercinis transportas“ užsiima autobusų pergaminimu ir yra atsakinga už autobusų vidaus įrengimą bei apdailą.

„Mes gauname tam tikrą rėmą su varikliu ir esame atsakingi už, tarkime, sėdynes, grindis, langus, televizorius, kavos aparatus ir panašiai“, – įmonės veiklą pristatė jos finansų vadovė Vaida Bilotė ir tikino, kad tai gali būti tiek mokyklinis autobusiukas, tiek greitoji medicinos pagalbos mašina, o kad šitai būtų įrengta, įmonei reikia įvairiausių detalių komponentų.

Anot jos, apie 80–90 proc. įmonės produkcijos šiandien iškeliauja į užsienio rinkas, daugiausia – į Skandinaviją.

„Mūsų pagrindinės rinkos – Norvegija, Švedija, Suomija. Taip pat svarbi kryptis – Vokietija, Didžioji Britanija“, – vardijo ji.

Paklausus, kokios nuotaikos praėjusiais metais buvo rinkose, ji sakė pastebėjusi tam tikrų neramumų.

„Eksportas į Švediją pas mus pernai sudarė apie 17 proc. visos apyvartos. Ir nors eksporto kiekis į šią šalį pernai nemažėjo, mes iš kliento matėme labai daug indikacijų, tarkime, spaudimą dėl mokėjimų atidėjimo, kada bus geresnis Švedijos kronos valiutos kursas, ir panašiai.

Tai gana stipri ir moki įmonė, ji Švedijoje prekę parduoda galutiniam klientui, bet nuolat indikavo apie tai, kad sulaiko mokėjimus kelioms savaitėms, kad sulauktų geresnės kurso korekcijos.

Jie taip pat sudarė spaudimą mūsų pardavimo skyriui, kad sumažintume kainą, tačiau mes nemažinome ir laikomės iš paskutiniųjų“, – apie prekių eksportą iš Lietuvos į Švediją pasakojo lietuvių įmonės atstovė ir tikino, kad dėl situacijos čia galima kaltinti Švedijos kronos korekcijas. Tiesa, jos teigimu, spaudimas mažinti kainas vis dar taikomas ir šiandien.

Didžiausia grėsmė – koronavirusas

Portalas „Delfi“ susisiekė ir su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktoriumi Dariumi Lasioniu. Jo nuomone, inžinerinės pramonės įmonių eksporto mažėjimą 2019 m. IV ketvirtį, kaip pasakojo ir A. Izgorodinas, lėmė priežastys, susijusios su Europos ir Vokietijos pramonės augimo lėtėjimu.

Automotive sektorius, kuris užima nemažą dalį Vokietijos BVP, išgyveno savotišką krizę ir gamyba 2019 m. krito. Tas pats pasakytina ir apie Švedijos automotive pramonę, kurioje šis sektorius taip pat stiprus ir didelis.

Švedijos pagrindinė eksporto rinka yra Vokietija, todėl Vokietijos pramonės lėtėjimas turėjo įtakos ir Švedijos eksportui į tą šalį. Mažėjant Švedijos eksportui į Vokietiją, natūralu, kad Lietuvos įmonės taip pat gavo mažiau užsakymų iš Švedijos įmonių gaminti ir tiekti dalis ir (ar) komponentus. Antra, silpna Švedijos krona pabrangino importuojamų produktų kainą ir tai taip pat galėjo turėti tam tikros įtakos Lietuvos eksportui“, – sakė jis, tačiau tikino, kad 2020-aisiais Lietuvos pramonės eksportas turi visas prielaidas augti.

Koronavirusas
Koronavirusas
© AFP / Scanpix

Kaip didžiausią grėsmę eksporto augimui 2020-aisiais D. Lasionis įvardijo pasaulyje vis dar sparčiai plintantį koronavirusą.

„Didžiausia grėsmė šiam augimui yra koronavirusas, jo išplitimas ir sutrikusi, išbalansuota tiekimo grandinė, ypač elektronikos ir kitų komplektuojamųjų dalių gamyba bei tiekimas iš Kinijos. Ir net jeigu Lietuvos įmonės neimportuoja produktų iš Kinijos, tai taip pat gali atsiliepti Lietuvos eksportui, nes, pvz., Švedijos ir Vokietijos galutinių produktų gamintojai (OEM), negavę laiku komplektuojamųjų dalių ar komponentų iš Kinijos, turės mažinti arba atsisakyti dalies užsakymų iš Lietuvos. Gyvename globalioje dinamiškoje rinkoje ir bet koks sukrėtimas didelėms gamybos šalims, pvz., tokioms kaip Kinija, turi įtakos ir Lietuvos verslui“, – teigė jis.

Pateikė prognozes

Paprašytas paprognozuoti, kokie metai mūsų šalies eksportui bus 2020-ieji, analitikas A. Izgorodinas teigė manantis, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet turėtų augti maždaug 2,5-3 proc., tačiau jis šiandien matantis tiek teigiamų, tiek neigiamų rizikų.

„Teigiama rizika, eliminuojant koronavirusą, tai, kad mes jau praėjusių metų gale iš pasaulio ekonomikos matėme šiokių tokių pozityvių signalų: stabilizuojasi Vokietijos pramonės lūkesčiai, sumažėjo neapibrėžtumas dėl „Brexit“, JAV ir Kinija pasirašė prekybos sutartį, tad eliminuojant koronavirusą neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos sumažėjo ir, garantuoju, kad užsieniečiai ir toliau masiškai permetinės kontraktinius gamybos užsakymus mūsų įmonėms, kas yra gerai.

Taip pat šiemet mes turėsime ir labai stiprų vidaus vartojimą visoje ES“, – prognozavo jis.

Tiesa, tarp neigiamų rizikų lietuviškos kilmės prekių eksportui – nuosmukis Vokietijos ekonomikos pramonėje bei „Brexit“.

„Jau praėjusių metų gale pradėjo mažėti mūsų eksportas į JK, tačiau viskas – tik dėl to, kad įmonės nustojo avansu eksportuoti į Britanijos rinką. Taip pat kaip riziką dar matau mažėjančias eksporto kainas, nes tai reiškia, kad užsienio partneriai mus spaudžia mažinti eksporto įkainius“, – sakė A. Izgorodinas.

Lietuvaeksporto lyderė tarp Baltijos šalių

Kaip praėjusią savaitę skelbė BNS, praėjusiais metais Lietuvoje eksportas augo labiausiai visose Baltijos šalyse.

Palyginti su 2018 metais, jis Lietuvoje padidėjo 5 proc. iki 29,6 mlrd. eurų, Latvijos – 1 proc. iki 13,8 mlrd. eurų, Estijos nesikeitė ir buvo 14,4 mlrd. eurų, rodė penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Lietuvos importas augo 3 proc. iki 31,8 mlrd. eurų, Latvijos nesikeitė ir buvo 16,7 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 1 proc. iki 16,1 mlrd. eurų.

Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.6000

JAV – daugiau, negu 3 milijonai naujų bedarbių (2)

Naujų bedarbio paraiškų skaičius JAV beveik dvigubai viršijo prognozę.

Investuotojai mintyse jau raiko 2 trilijonų dolerių paramos paketo pyragą

JAV Senatas priėmė 2 trilijonų dolerių vertės pagalbos ekonomikai paketą.

Naftos kainos pasuko žemyn (6)

Rinkos dalyviams laukiant oficialių duomenų apie JAV komercines „juodojo aukso“ atsargas...

„Dow Jones“ šuolis – didžiausias nuo 1933-iųjų (2)

JAV Kongresui artėjant prie susitarimo dėl ekonomikos gelbėjimo paketo – akcijų indeksų šuolis.

FED skaičių jau nekonkretizuoja – parama bus neribota (5)

FED paskelbė dar vieną paramos ekonomikai paketą, kuriame – neriboti obligacijų supirkimai ir...

Top naujienos

Kauno klinikinėje ligoninėje apsilankęs Veryga: dėl vienos nuotraukos negalime atleisti žmogaus (221)

Šeštadienį vidurdienį Lietuvą pasiekė medicininių apsaugos priemonių krovinys, siuntą iš...

„Farų“ operatoriaus užfiksuoti, bet taip ir nepaviešinti vaizdai sugriovė policininko karjerą (49)

Tai, ką užfiksuoja kartu su policijos pareigūnais patruliuojantys televizijos laidos „ Farai “...

Baltarusijos stadionai netuštėja: nuo COVID-19 saugo sunkus darbas ir degtinė (34)

Baltarusijos futbolas niekada nebuvo tai, į ką kryptų viso pasaulio futbolo mylėtojų akys,...

Po 50-ties metų iš scenos pasitraukiantis Vladas Bagdonas: iš Rusijos bėgau nuo koronaviruso (35)

Auksiniu scenos kryžiumi už nuopelnus teatrui dar praeitais metais apdovanotas legendinis kino ir...

Orlaivis su didžiule siunta iš Kinijos – jau Kaune žiniasklaida: priemones atskraidino rusų oligarcho įmonės orlaivis (623)

Šeštadienį į Kauno oro uostą atgabentas medicininių apsaugos priemonių krovinys.

Naujas liūdnas rekordas Ispanijoje: per parą – dar 832 aukos pasaulyje – per 600 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų (105)

Ispanijoje išaušo niūrus šeštadienis – koronaviruso aukų skaičius išaugo 832 ir šiuo metu...

Užkalnis: kuo kvepėti, kad kiti laikytųsi saugaus atstumo? (56)

Šiandienos kvepalai: Zino Davidoff by Davidoff Šiandien, kaip ir kiekvieną šeštadienį, apie...

Ekonomistai apie tai, kiek laiko karantino šalis gali atlaikyti: kokia bus krizės kaina didžiausias išbandymas nuo Didžiosios depresijos laikų (293)

Nors kiekvieną karantino savaitę šalies ekonomika smunka po 0,5 proc. punkto, Lietuva krizės...

Pristatyta ką tik į Kauno oro uostą atgabenta didžiulė siunta medikams (118)

Spaudos konferencijos metu pristatė ką tik į Kauno oro uostą atgabenta didžiulė asmens apsaugos...

Rusijos sostinėje – nerimo ženklai: Maskvoje paslapčia telkiami Putinui lojalūs kariai (1117)

Šimtai kolonomis į Maskvą judančių autobusų, pažymėti „atsargiai – vaikai“. Tokius...

|Maža didelių žinių kaina