aA
Investavimas - tai veikla, kurios galutinis rezultatas labai priklauso nuo investuotojo psichologijos, emocijų. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad investuotojo mintys nulemia net iki 90 proc. investavimo sėkmės ir tik 10 proc. lemia realybė, t. y. objektyvi situacija rinkose, bendros tendencijos ir pan. – žodžiu, viskas, apie ką rašoma žurnale.
Kokius pokštus mums krečia psichologija?
© Corbis

Tad kas gi yra ta investuotojo psichologija? Kuo vadovaujasi investuotojai, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus?

Neapibrėžtumo toleravimas

„OVC Consulting“ paslaugų grupės vadovas Paulius Avižinis mano, jog pagrindinis psichologinis kriterijus, pagal kurį būtų galima suskirstyti visus investuotojus, tai rizikos tolerancija, arba, psichologijos terminais, neapibrėžtumų toleravimas. Kuo didesnė tolerancija neapibrėžtoms situacijoms, nežiniai dėl rytojaus, tuo žmogus laisviau investuoja pinigus į rizikingus produktus. Ir, atvirkščiai, kuo tolerancija neapibrėžtumui mažesnė, tuo investuotojas pasirenka dažniau nuspėjamus ir su santykinai maža grąža produktus. Pasak P. Avižinio, šis skirstymas yra svarbiausias, praktiškiausias ir nemažai tyrinėtas.

VU Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros docentas, psichologijos mokslų daktaras Žygimantas Grakauskas papildo, jog svarbiausios asmeninės savybės, darančios įtaką investuotojų elgesiui, be jau minėtosios, yra: nerimastingumas, pasitikėjimas savimi, optimizmas, impulsyvumas, emocingumas. Kiekviena šių savybių susijusi su skirtingu elgesiu priimant investicinius sprendimus. Pavyzdžiui, polinkis rizikuoti ir nerimo nejutimas susiję su rizikingesnių investavimo būdų pasirinkimu.

Pasitikėjimas savimi, savo investavimo įgūdžiais būdingas aktyviems investuotojams. Impulsyvumas, ypač jei kartu būdingas ir didelis emocingumas, skatina blaškymąsi tarp investavimo priemonių, fondų valdytojų, tokiems žmonėms sunkiau laikytis investavimo plano. Investuotojų, ypač aktyvių, elgesiui didelę įtaką turi ir pažintinės veiklos ypatumai. Vieni sprendimus priima vadovaudamiesi skaičiais, analize, grafikais, kiti labiau pasikliauja patirtimi, intuicija.

Emocinės reakcijos

„Viskas priklauso nuo to, kiek aktyviai investuotojas dalyvauja priimant sprendimus“, – tvirtina VU Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros docentas. Jei investuotojas savo turtą patiki valdyti profesionalams, pakanka pasitikėjimo jais, o jeigu ne, tada psichologinės žinios labai svarbios.

Svarbiausias dalykas, kurį turi išmokti siekiantysis investuoti sėkmingai, anot Ž. Grakausko, yra gebėjimas tvarkytis su savo emocijomis ir nuolat ugdomas emocinis intelektas. Emocinis intelektas – tai savęs pažinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas kontroliuoti skirtingas emocines reakcijas: euforiją, džiaugsmą, pasididžiavimą, nerimą, baimę, pyktį, liūdesį, viltį, paniką, kaltę ir kt., kurios veikia mūsų sprendimus ir elgesį. Užvaldyti emocijų ir nesuprasdami, kas su mumis darosi, mes galime tapti pernelyg godūs, pasitikintys savimi, arba, priešingai – pernelyg pesimistiškai žiūrintys į ateitį, kupini nerimo, nevilties.

Emocinės reakcijos žmones verčia elgtis impulsyviai, nesilaikyti nusistatyto investavimo plano, pasiduoti masinei euforijai rinkoms kylant arba panikai joms krentant. Viso to pasekmės – sumenkusi investicinė sąskaita, sugriuvusios ateities svajonės.

Būdingi elgsenos modeliai

„Investuotojams būdingų elgesio modelių yra labai įvairių. Juos žinoti yra tikrai naudinga, tačiau net ir juos žinant investuojant retai pavyksta jų išvengti ir investuoti efektyviai“, – tvirtina „SEB investicijų valdymo“ Verslo plėtros ir pardavimo departamento vadovė Vaiva Tylienė. Anot jos, kiekviena situacija yra unikali. Todėl, net ir žinant tuos psichologinius dėsnius, kartais yra sudėtinga juos panaudoti. Be to, tai ne visada garantuoja efektyvų investavimą. Pavyzdžiui, dauguma žino apie vadinamąjį „bandos efektą“, tačiau dažnai jo vis tiek nepavyksta išvengti. Kaip pavyzdį V. Tylienė pateikia socialinio psichologo Solomono E. Ascho atlikto eksperimento rezultatus.

Eksperimento dalyviams buvo pateiktos dvi kortos. Užduotis – nurodyti antroje kortoje liniją, identišką linijai pirmoje kortoje. Atsakydami po vieną, visi nurodė liniją nr. 2.

Tačiau kai mokslininkas eksperimentus organizavo taip, jog iš septynių žmonių grupės šeši būdavo pasamdyti ir turėdavo nurodyti neteisingą liniją anksčiau negu septintasis (tikrasis eksperimento dalyvis), buvo gaunami stebinantys rezultatai. Socialinis spaudimas, arba „bandos efektas“, dažnai priversdavo dalyvius pasirinkti neteisingą sprendimą, net jei jie ir suprasdavo, jog atsakymas neteisingas. Šis pavyzdys, pasak V. Tylienės, parodo, kad priimant sprendimus visgi vertėtų vadovautis asmenine logika ir kad daugumos nuomonė dar nereiškia, jog ji teisinga.

Optimistas / pesimistas

Pasak P. Avižinio, baimė ir godumas yra gan mėgstama tema, ja ganėtinai plačiai diskutuota kalbant apie investavimą. Pašnekovas siūlo paanalizuoti kitą šio klausimo aspektą: kaip žmogus tampa per didelis optimistas / pesimistas?

Vienas iš paaiškinimų yra tai, kad žmogus sau užduoda šališkus klausimus ir atitinkamai ieško šališkų atsakymų. Kodėl žmogus tampa per didelis optimistas? Nes kažkuriuo momentu jis užmiršta gerą klausimą: „Kas gali nutikti su mano investicija?“, ir užduoda kitą: „Kaip gerai visa tai gali baigtis?“ Kitaip sakant, jis neieško įvairių atsakymų į tai, kas gali atsitikti, bet ieško atsakymo tik į klausimą, kaip gerai tai gali baigtis. Žinoma, toks žmogus jų randa ir net labai daug. Tokiu būdu jis save „užprogramuoja“, nes tiki tik tomis pozityviomis pasekmėmis ir tik todėl, kad jis sau nebeužduoda būtent to kito klausimo.

Kai investuotoją po truputį užvaldo pesimizmas, galvoje ima nuolat suktis jau visai kitas klausimas: „Kaip blogai tai gali baigtis?“ Gimsta blogos versijos, jos žmogų veda į emocinį „dugną“ ir jis priima neracionalius sprendimus. Kitaip sakant, žmonės patys sau sukelia optimizmą ar pesimizmą, užduodami labai šališkus klausimus. Taip vyksta emocijų bangavimas.

„OVC Consulting“ paslaugų grupės vadovas P. Avižinis atkreipia dėmesį į autoritetų nurodytas psichologines priežastis, lemiančias blogus investavimo rezultatus.

Netiksli tikimybė

Finansų elgsenos klasikų Danielio Kahnemanpo ir Amoso Tviersly praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje parašytas straipsnis davė didelį postūmį kitokiam žvilgsniui į investavimą. Viena iš jų tiesų buvo ta, jog žmogus labai dažnai netiksliai (dėl neracionalių minčių) nustato įvykio tikimybę ir dažnai subjektyviai nustato įvykio naudą, todėl jo priimami sprendimai lengvai gali prasilenkti su matematiniais modeliais.

Vienas gerų pavyzdžių yra „loterijos žaidimas“. Įsivaizduokite, kad jums siūloma dalyvauti nedidelėje loterijoje iš 10 bilietų. Devynis išdalinam skirtingiems žmonėms, o vieną duodame jums. Savo tikimybę žmogus vertina labai objektyviai, nes nesunku suskaičiuoti, kad visi dalyviai turi lygų šansą laimėti – 1 su 10. Tačiau užtenka pakeisti vieną faktą ir situacijos suvokimas keičiasi. Įsivaizduokite, kad visus devynis bilietus atidavėm vienam žmogui, o dešimtą jums. Keista, bet daugelis žmonių šiuo atveju jaučia, jog jų šansai laimėti yra labai maži, nors faktiškai jie išliko tokie patys. Žmogui labai nesunku įsivaizduoti, kaip tas žmogus, turintis devynis bilietus, laimi. Ir tai kardinaliai keičia norą dalyvauti tokioje loterijoje. Tai visiškai subjektyvus sprendimas, neturintis loginio pagrindo

Labiau rizikuoja bijodamas netekti

Tie patys autoriai moksliškai pagrindė ir įrodė, jog investuotojai skirtingai vertina laimėjimą ir netektį. Jų išvada buvo tokia, kad investuotojas išgyvena kur kas stipresnes emocijas netekdamas nei uždirbdamas tokią pačią sumą. Kitaip sakant, investuotojas bus linkęs kur kas labiau rizikuoti ir imtis kraštutinių neracionalių veiksmų, kai matys, jog gali prarasti 1000 Lt, ir mažiau rizikuos, kai matys galimybę tokią pat sumą uždirbti.

V. Tylienė šią mintį papildo pavydžiu iš savo praktikos – eksperimentų seminaruose. Eksperimento dalyviams buvo pateiktos dvi situacijos, o jie turėjo pasirinkti labiausiai priimtiną variantą.

I situacija

1000 Lt. Turite pasirinkti vieną iš dviejų būdų juos investuoti (neinvestuoti negalite). Ką renkatės?
100 % tikimybė uždirbti 500 Lt pelną. (Pasiimsite 1500 Lt.)
50 % tikimybė uždirbti 1000 Lt, (50 % tikimybė, jog nieko neuždirbsite). (Pasiimsite arba 1000 Lt, arba 2000 Lt.)

Šiuo atveju didžioji dalis dalyvių rinkosi pirmąjį variantą, t. y pasitenkino mažesniu, bet garantuotu pelnu.

II situacija

2000 Lt. Turite pasirinkti vieną iš dviejų būdų juos investuoti (neinvestuoti negalite). Ką renkatės?
100 % tikimybė prarasti 500 Lt. (Pasiimsite 1500 Lt.)

50 % tikimybė prarasti 1000 Lt. (Pasiimsite 1000 Lt arba 2000 Lt.)
Antroje situacijoje didžioji dalyvių dalis rinkosi antrąjį variantą – 50 % tikimybę prarasti 1000 Lt arba išlaikyti 2000 Lt.

Taigi, nors abiem atvejais pirmojo ir antrojo pasirinkimo galutinis rezultatas buvo toks pat (arba garantuoti 1500 Lt, arba 50 % tikimybė turėti 1000 Lt ar 2000 Lt), praradimo rizikos akivaizdoje eksperimento dalyviai priėmė gerokai rizikingesnius sprendimus.

Perdėtas pasitikėjimas

Kuo žmogus labiau pasitiki savimi, tuo siauresnes tikėtinas kainų kitimo ribas jis prognozuoja, t. y. investuotojas sąmoningai tiki, kad gali numatyti judėjimo kryptį ar būsimą investicijos kainą. Kuo daugiau šis pasitikėjimas grįstas tikėjimu, o ne patirtimi, tuo didesnės galimos paklaidos. Tokiu būdu šie investuotojai dažnai būna nustebinti rezultatų ir tada elgiasi labai neracionaliai. Neracionalumas ir drastiški veiksmai kyla dėl to, jog investuotojas emociškai nebuvo pasiruošęs tokiems kainos pokyčiams. Daug apklausų parodė, kad žmonių įsitikinimas savo sėkme būna pernelyg didelis. Pavyzdžiui, net 74 % vienos konkrečios apklausos dalyvių tikėjosi uždirbti daugiau nei rinkos vidurkis, o tai realiai neįmanoma.

Klaidingos prielaidos

Anksčiau minėtame straipsnyje mokslininkai tvirtino, jog investuotojai dažnai sprendimus priima remdamiesi klaidingomis prielaidomis. Labai dažnai priimdami sprendimą pirkti ar parduoti, tarkime, fondus mažiau patyrę investuotojai koncentruojasi į fondo istoriją. Jie mano, kad jei fondas kilo penkerius metus iš eilės, tai šiais metais jis turės kristi. Tačiau faktas yra tas, kad fondo perspektyvos labiau priklauso nuo kitų fundamentalių kriterijų, o ne nuo jo kilimo ar kritimo pastaruosius kelerius metus.

Investicinis portfelis turi būti valdomas atsižvelgiant į šios dienos situaciją, ateities lūkesčius ir investavimo tikslus.

Elgsenos tipai

Investuotojų elgsena priklauso nuo jų asmenybės, mąstymo ypatumų, taip pat nuo jų patirties, investavimo motyvacijos. Ž. Grakauskas akcentuoja du investavimo rezultatams didelės įtakos turinčius elgsenos tipus: pirma, kryptingas ir racionalus, antra, impulsyvus ir vyraujančių emocijų nulemtas elgesys. Pirmuoju atveju investuotojas žino savo investavimo tikslus, turi aiškų investavimo planą, naudojasi tam tikromis investavimo strategijomis. Jis žino, ką darys rinkoms kylant ar krintant, ir geba drausmingai laikytis nusistatytų taisyklių. Antru atveju investuotojas elgiasi chaotiškai, impulsyviai. Jis vadovaujasi savo emocijomis, aplinkoje vyraujančiomis nuotaikomis, todėl dažnai perka tada, kai rinką valdo euforija ir kainos būna aukščiausiame taške, o parduoda panikos metu, rinkoms artėjant prie „dugno“. Toks elgesys negali užtikrinti ilgalaikės sėkmės ir anksčiau ar vėliau tenka pasitraukti iš rinkos arba išmokti racionalaus investavimo.

Svarbiausia – patirtis ir logika

V. Tylienė norintiesiems sėkmingiau tvarkytis su investicijomis pataria ne tik gilintis ir analizuoti anksčiau padarytas klaidas. Anot ekspertės, priimant sprendimus, reikia vadovautis savo patirtimi, logika bei nuojauta. Tačiau svarbiausia – nusistatyti strategiją ir nuosekliai jos laikytis. O tai reiškia, kad investavimas yra „nuobodus“ ir reikalaujantis kantrybės bei nuoseklumo.

Stiprinti emocinį intelektą

„Vienas iš svarbiausių dalykų investuojant yra savo emocinio intelekto stiprinimas“, – tvirtina Ž. Grakauskas. Jo teigimu, išmokus suprasti bei valdyti savo emocijas ir žinant kai kuriuos socialinės psichologijos dėsnius, investavimą galima paversti įdomia bei pelninga veikla.

Pasak VU Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros docento ir psichologo, psichologijos dėsnių, vienaip ar kitaip veikiančių investuotojų elgesį, yra daug, todėl svarbiausia yra neturėti iliuzijų, kad aktyvus investavimas yra lengvi pinigai. Iš tiesų, tai sudėtinga, daug darbo reikalaujanti ir įtampos kupina veikla, kurios sėkmė priklauso ne tik nuo ekonomikos dėsnių išmanymo bei gebėjimo „skaityti“ įmonių ataskaitas (arba naudotis techninės analizės priemonėmis), bet ir gilaus savęs pažinimo, socialinės psichologijos žinių, gebėjimo planuoti, disciplinos.

Žurnalas „Investuok
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Biržos laikmatis“: įpusėjus savaitei brango nafta ir auksas, JAV akcijų biržose tęsiasi išpardavimas

Didėjant geopolitinei rizikai, pinga Rusijos rublis ir šalies vyriausybės obligacijos.

„Biržos laikmatis“: po ilgojo savaitgalio JAV akcijų indeksai smigo žemyn

Obligacijų pajamingumai toliau kyla investuotojams laukiant pinigų politikos griežtinimo.

„Goldman Sachs“ pelnas 2021-aisiais daugiau nei padvigubėjo (1)

Vienas didžiausių JAV bankų „ Goldman Sachs Group“ pelną 2021-aisias padidino 2,4 karto,...

Rusijos akcijų rinkoje – didžiausia per beveik dvejus metus kainų grūtis (3)

Rusijos akcijų rinkoje antradienį užfiksuota didžiausia nuo 2020-ųjų pavasario pradžios...

„Biržos laikmatis“: „Brent“ tipo nafta pabrango iki aukščiausio lygio nuo 2014 metų

„ Brent “ tipo nafta vakar pabrango 0,49 proc., šįryt dar 1,53 proc. ir pakilo iki nuo 2014 m....

Top naujienos

„New York Times“: JAV svarsto Rytų Europoje dislokuoti dešimtis tūkstančių karių

JAV prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pasitarime su karine vadovybe aptarė galimybę Rytų...

D+ Tomas Janonis

Didžiulius pinigus už sklypus soduose sumokėję pirkėjai pašiurpę: nuo šiol nieko neleidžia statyti (11)

Vilniuje esančiuose soduose sklypus nusipirkę gyventojai susidūrė su netikėta kliūtimi. Iki tol...

Taivano planus Lietuvoje ekspertai vertina atsargiai: patys galime būti nepasiruošę investicijoms (100)

Lietuvos konfliktas su Kinija dėl Taivano gali tapti netikėta galimybe – investicijomis į...

Pateikė 10 punktų, kurie atsako į Putino grasinimus (1)

Europos Parlamento (EP) narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD)...

D+Eglė Šiugždinytė

Teisininkas atsako: ar galima atleisti nėščią darbuotoją per bandomąjį laikotarpį?

Naujiena apie naują šeimos narį įprastai yra džiuginanti, tačiau kartais sukelianti ir...

JAV nurodė amerikiečių diplomatų šeimoms palikti Kijevą amerikiečiams – perspėjimas nevykti į Rusiją (75)

Jungtinės Valstijos nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos...

Vandenyno dugne prie Antarktidos – stulbinantis reginys: žuvų elgseną tyrinėję mokslininkai iki šiol nebuvo matę nieko panašaus

Giliavandenius gyvūnus tyrinėjantys biologai kaip reikiant nustebo praėjusiais metais netoli...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Morozovas – apie vyrų supergalią, kuri atsiskleidžia tik susilaukus vaikų

7 minutės. Tiek vidutiniškas tėtis vidutiniškai skiria laiko vaikui per dieną sočioje,...

VSAT: neteisėti migrantai į Lietuvą patekti nebandė, Latvijos ataka tęsiasi (1)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad sekmadienį pasieniečiai nefiksavo nė vieno...

Pritrūkus darbuotojų svarbiose srityse leidžiama dirbti sergantiesiems COVID-19 (31)

Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams,...