Prekyba pastaruoju metu daugiausiai spekuliantų dėmesio pritraukiančios "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJU R) akcijomis šiandien vyko gana ramiai. "Lisco" akcijų kaina sumažėjo 0,26% iki 3,9 Lt, o apyvarta siekė 31 tūkst. Lt.
Vyriausybė šiandien pritarė "Lisco" privatizavimo sutarčiai bei paskelbė , jog akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tikimasi pasirašyti per tris dienas. Seimas šiandien pritarė Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pataisai, kuria siekiama apginti privatizuojamų įmonių smulkiųjų akcininkų interesus. Jei įstatymą pasirašys Prezidentas, nuo šiol oficialusis pasiūlymas likusioms akcijoms supirkti turės būti skelbiamas net ir tuo atveju, kai daugiau nei 50% akcijų įsigyjama iš valstybės.
Tai lyg ir leistų tikėtis oficialaus pasiūlymo "Lisco" akcijoms supirkti artima 4,75 Lt kaina. Nors "DFDS Tor Line" valstybei už akcijas turėtų sumokėti būtent tiek, apie 0,5% akcijų danai yra įsigiję anksčiau, todėl vidutinė svertinė paskutiniųjų 12 mėnesių "Lisco" akcijų įsigijimo kaina (tai yra minimali kaina, kuria turėtų būti skelbiamas oficialus pasiūlymas) turėtų būti kiek mažesnė.
Žinoma, išlieka nedidelė galimybė, jog akcijų nuosavybė danams (jei jie labai greitai perves pinigus) bus perrašyta anksčiau nei smulkiesiems akcininkams palankios pataisos bus paskelbtos "Valstybės žiniose". Taip pat dar išlieka gana galimybės, jog vežėjų automobiliais asociacijai "Linava" pavyks teisiniais būdais nutraukti "Lisco" privatizavimą.
Nepaisant visų šių galimybių, rytoj "Lisco" akcijos turi gana geras galimybes brangti.
Daugiausia sandorių sudaryta prekiaujant "Vilniaus Vingio" (VI NG) akcijomis, kurių kaina padidėjo 3,57% iki 5,8 Lt, o apyvarta siekė 102 tūkst. Lt.
Rinka teigiamai įvertino siūlymą mažinti akcijos nominalią vertę nuo 5 Lt iki 4 Lt, o likusį 1 Lt išmokėti akcininkams. Nepaisant to, kad trumpu laikotarpiu akcijos pabrango, ilgesniu laikotarpiu šio sprendimo nauda akcininkams išlieka abejotina. Bendrovei neišvengiamai teks skolintis tiek šiai išmokai, tiek planuojamoms investicijoms, o augančios skolos padidins veiklos riziką.
Nors sprendimą išmokėti "laisvas" lėšas akcininkams galima aiškinti ir tuo, kad įmonė ieško optimalios kapitalo struktūros, greičiausiai tikrieji motyvai yra kiti. Gali būti, kad pagrindiniams įmonės akcininkams tiesiog pritrūko lėšų kitiems projektams finansuoti, taip pat nėra aišku ar už iš "Vilniaus Vingio" įsigytus beveik 10% akcijų jau visus pinigus sumokėjo bendrovės vadovybė.
"Lifosos" (LIF O) akcijų apyvarta siekė 112 tūkst. Lt, o kaina smuko 2,49% iki 8,99 Lt. Nors apyvarta buvo rekordinė, ją iš esmės nulėmė vienas labai į tiesioginį panašus sandoris.
Rytinės prekybos metu susikotiravus "Panevėžio pieno" (PAN P) akcijų kainai, šiandien akcijos pabrango 12,82% iki 2,2 Lt, o apyvarta siekė 27 tūkst. Lt. Nors iš 24,01% PANP akcijų įsigijusios bendrovės "Pieno žvaigždės" (P ZVG) pranešimų aišku, kad bent jau artimiausiu metu oficialus pasiūlymas likusioms akcijoms supirkti skelbiamas nebus (Konkurencijos tarybos prašoma leidimo įsigyti tik iki 50% PANP akcijų), investuotojai naują stambų akcininką įvertino teigiamai.
Pačių "Pieno žvaigždžių" akcijų kaina nesikeitė ir išliko 1,65 Lt, o apyvarta siekė 19 tūkst. Lt. "Pieno žvaigždės" šiandien paskelbė, kad per tris mėnesius pardavimai išaugo 17,8% iki 62,8 mln. Lt. Gauto pelno bendrovė kol kas neskelbia.
"Stumbro" (STU M) akcijų kaina šiandien nesikeitė ir išliko 2,6 Lt, o apyvarta siekė 13 tūkst. Lt. Šiandien paskelbt a, kad bendrovės valdyba iš praeitų metų pelno beviltiškų skolų nurašymui siūlo skirti 1,5 mln. Lt. Kol kas nėra aišku, per kokį laikotarpį susidarė tos beviltiškos skolos, tačiau nesuprantama, kodėl skolų nurašymą turės atlikti akcininkai. Paprastai bendrovės, nurašydamos beviltiškas skolas, paprasčiausiai susimažina pelną.
"Lietuvos telekomo" (LTE L) akcijos atpigo 2,11% iki 1,86 Lt, o apyvarta siekė 86 tūkst. Lt. Jei penktadienį atrodė, kad pardavėjai su savo akcijomis skiriasi labai nenoriai ir kaina netrukus turėtų pradėti didėti, tai šiandien pardavėjai vėl suaktyvėjo.
Jau beveik mėnesį galioja naujos Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklės, tačiau net ir po tokio trumpo jų galiojimo laikotarpio akivaizdu, kad emitentai jų laikosi nenoriai. Atrodo, kad prasižengiančių emitentų neskuba bausti ir rinkos priežiūros institucijos.
Viena iš pagrindinių naujųjų taisyklių nuostatų yra ta, kad jei emitento vertybiniai popieriai yra listinguojami biržoje, pranešimas apie esminį įvykį turi būti pateikiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas.Taisyklėse taip pat sakoma, kad pranešimas apie esminį įvykį biržai turi būti pateikiamas bent valanda anksčiau, nei naujienų agentūroms.
Tokia tvarka turėtų užtikrinti, kad visi investuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie perka naujienų agentūrų platinamą informaciją, turėtų lygias galimybes susipažinti su svarbiausiais įvykiais, galinčiais ženkliai paveikti akcijų kainą. Deja, nemažai įmonių, gana lanksčiai interpretuodamos esminio įvykio sąvoką (nepripažindamos to, jog įvykis gali būti esminis, jei jo dar nesvarstė įmonės valdyba), preliminarius rezultatus praneša naujienų agentūroms anksčiau nei biržai. Pasitaiko net atvejų, kai birža išvis užmirštama.
Vien per dvi paskutines darbo dienas galima suskaičiuoti nemažai pažeidėjų.
|
Įmonė
|
Žinutės
atsiradimo BNS laikas
|
Esminio
įvykio paskelbimo per NVPB laikas
|
Pranešimo
pobūdis
|
| "Lifosa" |
04.13
9:57
|
-
|
I ketv. preliminarus rezultatas |
| "Akmenės cementas" |
04.17
9:16
|
-
|
I ketv. preliminarus rezultatas |
| "Panevėžio pienas" |
04.17
13:02
|
04.17
14:42
|
I ketv. preliminarus rezultatas |
| "Linas" |
04.17
13:27
|
04.17
15:16
|
I ketv. preliminarus rezultatas |
| "Grigiškės" |
04.17
18:13
|
-
|
Valdybos patvirtintas praeitų metų audituotas pelnas |
Pasitaiko ir atvejų, kai įmonės, teikdamos pranešimus biržai, daro tai aiškiai per vėlai. Pavyzdžiui, bendrovės "Utenos trikotažas" (UTRI) bei "Klaipėdos baldai" (KBAL) apie planuojamą pelno paskirstymą paskelbė tik tada, kai apie tai jau buvo paskelbta tiek JT tinklapyje, tiek naujienų agentūrų.
Tų, kurie laukia, kad pažeidėjai būtų nubausti, žvilgsniai turėtų krypti į Vertybinių popierių komisiją (VPK), kuri teoriškai ir turėtų prižiūrėti kaip įmonės laikosi pačios VPK kuriamų taisyklių. Deja, VPK finansavimas turbūt yra per menkas ir žmogaus, nuolat stebinčio tai, kaip atskleidžiama informacija apie esminius įvykius, Komisijoje tikriausiai nėra.
Svajonėmis tikriausiai reiktų laikyti ir tai, kad VPK kada nors pasinaudotų savo teise pareikalauti emitento patvirtinti ar paneigti gandus.
JT finansų analitikas Vytautas Plunksnis
