Labiausiai pabrango pramonės ir energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis S&P 500 indekse +2,95 proc. ir +2,85 proc.). Praėjusio penktadienio su lūkesčiais prasilenkusią darbo rinkos informaciją investuotojai, panašu, laiko rimtu pagrindu artimiausiu metu nesitikėti pinigų politikos pokyčių, o šią savaitę savo dėmesį nukreips į įmonių naujienas.
Spalio 8 dieną, pasibaigus prekybai, aliuminio milžinė „Alcoa“ neoficialiai pradės trečiojo ketvirčio veiklos rezultatų skelbimo maratoną. „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų analitikų vertinimu, į S&P 500 įtrauktų bendrovių pajamos liepos-rugsėjo mėnesiais susitraukė 6,9 procento. Savaitę itin optimistiškai pradėję Senojo žemyno akcijų rinkos dalyviai (EURO STOXX +3,31 proc., Vokietijos DAX +2,74 proc., Prancūzijos CAC 40 +3,54 proc.) ūpą, tikėtina, ir toliau išlaikys. Nauja euro zonos makroekonominė informacija pateikė nevienareikšmių išvadų.
Galutiniu „Markit Economics“ tyrimų instituto vertinimu, bendrasis verslo pasitikėjimo rodiklis rugsėjį regione susitraukė 0,7 punkto (iki 53,6 punkto), tačiau išlieka arti metų vidurkio (53,7 punkto). Rugpjūtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, sparčiau ūgtelėjo euro zonos mažmeninės prekybos mastas (2,3 proc.), be to, 0,3 proc. punkto kilstelėtas ir liepos mėnesio įvertis (iki 3 proc.). Kita vertus, šįryt paskelbta, kad gamyklų užsakymai didžiausioje regiono ekonomikoje Vokietijoje rugpjūtį susitraukė net 1,8 proc. (laukta +0,5 proc.), o per praėjusius metus ūgtelėjo 1,9 proc. (tikėtasi +5,6 proc.).
Ore tvyrant ekonomikos skatinimo nuotaikoms, dviejų dienų posėdį šiandien pradeda Japonijos centrinis bankas (09:35 Lietuvos laiku NIKKEI 225 +1,00 proc.). Vis dėlto didžioji dalis „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų (34 iš 36) mano, kad sprendimą išplėsti skatinamąją pinigų politikos poziciją Japonijos centrinis bankas atidės iki kito, mėnesio pabaigoje suplanuoto susirinkimo, kai bus paskelbtos atnaujintos infliacijos ir bendrojo vidaus produkto prognozės.
Pozityviai rinkos dalyvius nuteikė ir žinia apie JAV, Japonijos ir dar dešimties Ramiojo vandenyno valstybių vakar pasiektą galutinį susitarimą dėl prekybos partnerystės (angl. Trans-Pacific Partnership, TPP).
Šiuo susitarimu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione siekiama sukurti didžiausią pasaulyje (regioninę) laisvos prekybos zoną. TEO LT iš motininės bendrovės „TeliaSonera“ įsigis 100 proc. bendrovės „Omnitel“ akcijų. Sandorio vertė – 220 mln. eurų, neskaičiuojant turimų grynųjų pinigų ir skolų. Bendrovės pranešime apie esminį įvykį rašoma, kad, „vertinant „Omnitel“ 2014 metų rezultatus, akcijų kaina sudaro 7,8 EBITDA rodiklius arba 5,7 EBITDA rodiklius, įskaičiavus sinergijos efektą“. TEO pranešime teigia, kad sinergijos efektas sudarys maždaug 10 mln. eurų per metus, o audito bendrovė KPMG „Omnitel“ akcijų kainą pripažino teisinga.
Kol kas yra sudėtinga vertinti, kaip šis sandoris paveiks dabartinius mažuosius bendrovės akcininkus, pastaruoju metu investavusius į jos akcijas daugiausiai dėl stabiliai mokamų dividendų, tačiau tikėtina, kad bendrovė artimiausiais metais mokės mažesnius dividendus. Primename, kad pernai TEO LT išmokėjo beveik 40 mln. eurų dividendų, o grynojo pelno buvo uždirbta šiek tiek daugiau kaip 39 mln. eurų.
Vis dėlto ilguoju laikotarpiu šį sandorį neabejotinai reikia vertinti teigiamai, o, kaip teigia TEO LT valdybos pirmininkas Robertas Anderssonas, „suvienytos TEO LT ir „Omnitel“ pajėgos sustiprins pozicijas rinkoje išnaudojant sinergiją ir sukuriant unikalų portfelį“. Vakar Baltijos šalių biržose aktyvesnė prekyba vyko Estijos bendrovių akcijomis.
„Tallinnk Group“ (+1,63 proc.) akcijų kainą padidino paskelbta pervežimo statistika. Per rugsėjo mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, keleivių srautas padidėjo 6,6 proc., o iš viso per trečiąjį ketvirtį keleivių buvo pervežta 5,5 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Turint omenyje žemas kuro kainas ir tai, kad keleivių išlaidos keltuose kelionės metu sudaro didžiąją bendrovės pajamų dalį, galima laukti ypač gerų trečiojo ketvirčio veiklos rezultatų.
„Klaipėdos naftos“ krova per 9 šių metų mėnesius padidėjo 20,3 proc. – iki 4,7 mln. tonų, o pajamos paaugo 25,6 proc. – iki 30,4 mln. eurų. Vis dėlto rugsėjis bendrovei dėl jos didžiausio kliento „Orlen Lietuva“ vykdomo planinio remonto nebuvo toks sėkmingas – naftos produktų krova sumažėjo 6,2 procento. Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 4,6 metų terminui pasiskolino 30 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 56,65 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 1,89 karto.
Šių metų gegužę išleista penkerių metų trukmės emisija papildyta jau šeštą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 161 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,937 proc., taigi buvo 0,032 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis rugsėjo 14 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
