„Kai kompanijos vadovai perka akcijų – tai tikrai teigiamas signalas smulkiesiems investuotojams. Tai reiškia, kad vadovybė tiki bendrovės šviesia ateitimi ir akcijų kainos augimu. Juk nesvarbu, ar akcijų perka vadovas, ar eilinis investuotojas, jų tikslas vienas – uždirbti. Tačiau pasitaiko, kai pagrindiniai akcininkai tiesiog neinvestuodavo į savo kompanijas. Tiesa, investuotojams tai gali sukelti abejonių, tačiau tuomet reikia žvelgti plačiau. Taip pat ir į dalykus, kurie, rodos, visai nesusiję su investavimu. Jie gali būti be galo svarbūs“, – Pensilvanijos universiteto profesorių Jeremy Siegelą cituoja žurnalas „Investuok“.
Savos įmonės akcijos nedomino
Pasak investuotojų žurnalo vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip vadovai ilgą laiką nepirko savo kompanijos akcijų, yra investavimo legenda ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių Warrenas Buffettas. Jis nuo pat 1965 m., kai įkūrė vieną didžiausių JAV investicinių kompanijų „Berkshire Hathaway“, iki 2011 m. niekada papildomai nepirko įmonės akcijų. Žinoma, mažų mažiausiai keista, kad toks investuotojas kaip W. Buffettas, šimtus milijonų uždirbantis iš sandorių, sunkiai suprantamų biržos ekspertams, net 46 metus neinvestavo į savo kompaniją. Tačiau šis faktas viso pasaulio investuotojams nekėlė abejonių dėl „Berkshire Hathaway“ patikimumo – susidomėjimas jos akcijomis išlikdavo ir pakilimo, ir nuosmukio laikotarpiais.
Tačiau 2000 m. JAV įsisiautėjus visuotiniam akcijų rinkos nuosmukiui „Berkshire Hathaway“ akcijos per keletą metų nusmuko iki žemiausio lygio (27 JAV dolerių už akciją). Tuomet W. Buffettas viešai pareiškė, kad jei kompanijos akcijų kaina ir toliau išliks tokia žema, jis pradės supirkinėti akcijas. Visiems tai buvo didžiulė staigmena. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šie jo žodžiai ir liko tik žodžiais, o per devynis mėnesius „Berkshire Hathaway“ akcijos pabrango net 70 proc.
Įspūdinga žodžių galia
Dar kartą apie ketinimus pirkti savos kompanijos akcijų W. Buffettas prakalbo 2011 m., kai „Berkshire Hathaway“ akcijos atpigo iki 65 JAV dolerių. Į pagalbą pasitelkęs puikią retoriką ir daugeliui jau žinomą frazę „akcijų kaina neatitinka tikrosios vertės“, garsusis investuotojas pranešė, kad jei kompanijos akcijų kaina nebus aukštesnė nei 73 JAV doleriai, jis pradės pirkti akcijų. Kaip tik tais metais JAV akcijų rinką drebino visuotinis savų akcijų supirkimas, per jį bendrovės išleido beveik 500 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau visi skeptikai, prisimindami 11 metų senumo įvykius, teigė, kad W. Buffettas vėl siekia tik pakelti „Berkshire Hathaway“ akcijų kainą, o pats tikrai nepirks savo kompanijos akcijų. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, jie klydo. Jau kitą dieną po W. Buffetto pareiškimo jo kompanijos akcijos pakilo beveik 7 proc., o kadangi kaina dar vis nepasiekė 73 JAV dolerių už akciją, garsusis investuotojas pradėjo savų akcijų supirkimo kampaniją ir skyrė jai nei daug, nei mažai – apie 800 mln. JAV dolerių.
Paprašytas pakomentuoti tokius savo veiksmus ir net apkaltintas tuo, kad siekia sukelti dirbtinį ažiotažą, W. Buffettas pabrėžė, kad jei akcijų kaina ir toliau bus tokia žema, jis ir toliau supirkinės savo kompanijos akcijas.
„Pirmiausia pranešiau ką darysiu, jei niekas nesusidomėjo, teko pirkti man“
„Smulkieji akcininkai – tai mano partneriai, ir nieku gyvu nenoriu jų aplenkti. Todėl jiems noriu iš anksto pranešti, kad tai, ką aš ketinu daryti, gali daryti ir jie. Matau aiškų akcijos kainos ir vertės neatitikimą. Jeigu mūsų nuomonė skiriasi dėl kainos ir jie vis tiek nenori pirkti daugiau akcijų, tuomet jas pirkti beliks man. Ir aš tai darysiu“, – teigė garsusis investuotojas.
Ir jis neklydo. Neklydo ir tie, kurie pasirinko W. Buffetto pasiūlytą kelią. Nuo 2011 m., kai šis magnatas pradėjo savo portfelį pildyti „Berkshire Hathaway“ akcijomis, jų kaina per dvejus metus šoktelėjo beveik 80 proc.
Garantas, kad greit nebankrutuos
Knygoje „Žingsniu toliau nei Volstritas“ vienas garsiausių visų laikų fondų valdytojas Peter Lynch rašo, kad „nėra geresnės užuominos apie galimą akcijų sėkmę negu faktas, kad kompanijoje dirbantys žmonės investuoja į ją savo pinigų. Kai saviškiai perka kaip išprotėję, galime būti tikri, kad mažų mažiausiai kompanija nebankrutuos ateinančius šešis mėnesius. Galiu garantuoti, kad nerastume ir trijų kompanijų, kurios būtų greitai bankrutavusios po to, kai saviškiai dar ramiai pirko akcijų“.
Prioritetu tampa išmokos akcininkams
„Kai kompanijos vadovybė yra įsigijusi savų akcijų, išmokos akcininkams tampa svarbiausiu prioritetu, o jeigu vadovybė tiktai atsiima atlyginimo čekius, prioritetas yra atlyginimų didinimas. Kadangi didesnės kompanijos paprastai moka vadovams didesnius atlyginimus, tik atlyginimą gaunantys vadovai linkę plėsti verslą bet kokia kaina, dažnai darydami nuostolį akcininkams. Taip atsitinka rečiau, kai vadovybė būna daug investavusi į savas akcijas.
Žinoma, gražu, kai kompanijos vadovas, gaunantis milijono dolerių metinį atlyginimą, įsigyja savų akcijų už kelis tūkstančius, tačiau daug svarbiau, kad akcijų perka žemesnio lygmens darbuotojai. Matydamas, kaip kas nors, gaunantis 45 000 JAV dolerių per metus, perka kompanijos akcijų už 10 000 JAV dolerių, aš neabejoju, kad kompanija patikima. Štai kodėl man labiau patinka rasti septynis viceprezidentus, perkančius po 1 000 akcijų, nei vieną prezidentą, perkantį 5 000.
Jei akcijų kainos krinta po to, kai jų įsigijo kompanijos darbuotojai, o jūs turite galimybę nusipirkti pigiau nei jie, tik geriau jums“, - teigia žurnale „Investuok“ cituojamas Peter Lynch.
Kai parduoda – reaguoti būtų kvaila
P.Lych tikina, kad kai kompanijos darbuotojas parduoda turimas kompanijos akcijas, paprastai tai nieko nereiškia, net būtų kvaila į tai reaguoti. Įprastose situacijose tokios operacijos anaiptol nerodo, kad kompanija turi bėdų. Galbūt žmonėms reikia pinigų sumokėti už vaikų mokslą, gal jie rengiasi pirkti namą ar padengti skolas. O galbūt jie nusprendė išskaidyti savo investicijas ir įsigyti kitų akcijų. Tačiau kai kompanijos darbuotojai perka savų akcijų, tam yra vienintelė priežastis: jie mano, kad akcijų kaina yra nuvertinta ir galiausiai ims augti.
Latvių pavyzdys
Žurnalo „Investuok“ kalbintas analitikas T. Povilauskas sutikdamas su investavimo autoritetu antrina, kad investuotojai neretai per jautriai reaguoja į tokias naujienas. Tačiau atkreipė dėmesį, kad neigiamos emocijos akcijų rinkoje prasideda tada, kai bendrovių vadovai šykščiai dalijasi informacija su kitais rinkos dalyviais apie priimtų sprendimų priežastis.
Kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių T. Povilauskas pateikė Latvijos farmacijos bendrovę „Olainfarm“. Pasak jo, 2013 m. pradžioje vienas valdybos narys pardavė didžiulį kiekį bendrovės akcijų. Vienos jų kaina tuo metu siekė 3,5 lato, o po poros mėnesių akcija jau kainavo 5 latus.
„Tuomet visiems buvo paaiškinta, kad šis sandoris niekaip nesusijęs su įmonės veikla ar jos rezultatais. Jis buvo įvykdytas dėl asmeninių priežasčių, tiesiog dėl lėšų trūkumo asmeninėms reikmėms. Pateikus šią informaciją investuotojai nusiramino ir, kaip pamatėme vėliau, šios bendrovės akcijų kaina augo. Tad, jei vadovai nori, kad investuotojai pasitikėtų įmone, jie visada privalo išsklaidyti bet kokias natūraliai kylančias abejones“, – žurnale tikino T. Poviliauskas.
Situacija Lietuvoje gerėja
Tačiau ir investuotojai, ir analitikai džiaugiasi, kad įmonių vadovai pastaruoju metu vis skaidriau atlieka operacijas savo įmonių akcijomis. Anksčiau, kol nebuvo atitinkamų įstatymų, įmonių vadovai pirkdavo įmonių akcijų vadinamuoju jautriu laikotarpiu – pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet dar nepaskelbus jų rezultatų viešai. Dar 2009 m. bendrovių vadovai net 48 % visų sandorių sudarydavo jautriuoju laikotarpiu.
„Situacija pasikeitė radikaliai, nes bendrovių vadovai galiausiai suprato, kad skaidrumas būtinas. Nes per kurį laiką investuotojai įgyja pasitikėjimo įmonės skelbiama informacija bei elgsena ir drąsiau priima sprendimą įsigyti tokios įmonės akcijų. Blogiausia, jei investuotojai pradėtų galvoti, kad jiems neprieinama pagrindinė informacija, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės padėtį, kad kai kurie sprendimai priimami už uždarų durų ir neskelbiami. Tačiau laimė, kad tokių apraiškų matome gana retai, ir kasmet jų mažėja“, – žurnale „Investuok“ teigė T. Povilauskas.
Daugiau informacijos : www.investuok.eu
