JAV darbo rinkos duomenys buvo itin geri. Dirbančiųjų, išskyrus žemės ūkio ir viešąjį sektorių, gruodį JAV padaugėjo net 200 tūkst., nors laukta tik 155 tūkstančių. Nedarbas JAV sumažėjo nuo 8,6 iki 8,5 proc., nors manyta, kad jis išaugs iki 8,7 procento. Nedarbas mažėjo ir dėl gausiau kurtų darbo vietų, ir dėl prislopusio atleidimų masto. Panašu, kad JAV darbo rinka pamažu sveiksta, o kartu, sprendžiant iš naujausių duomenų, sveiksta ir visas JAV ūkis.
Tačiau investuotojų optimizmo JAV duomenys nesukėlė. Nerimauti verčia Europos problemos. Nerimaujama, kad Europos politikai vėl įstrigs nesutarimų liūne, o nesuvaldyta krizė padarys žalą viso pasaulio ūkiui. Šiandien Europos politikai pradeda 2012-ųjų metų susitikimų maratoną. Pirmadienį Vokietijos ir Prancūzijos vadovai susitinka tartis dėl tolesnių Europos krizės sprendimo kelių. Vėliau bus kalbama su dabartinės krizės epicentro – Italijos premjeru M. Mončiu. O sausio 30 d. Europos vadovai renkasi į pirmąjį metų regiono viršūnių susitikimą. Europai reikia sutarti dėl fiskalinės sąjungos kūrimo detalių, nuspręsti, kaip pritraukti papildomų pinigų GIIPS šalims gelbėti. Vokietija griežtai nesutinka didinti įnašą į Europos gelbėjimo fondą (EFSF), todėl reikia rasti kitų kelių krizei spręsti. Vis labiau panašu, kad politikams vienaip ar kitaip padės Europos centrinis bankas (ECB), kurio valdyboje nuo šių metų pradžios yra daugiau su politikais susijusių narių. Taip pat šiandien Vokietijos ir Prancūzijos vadovai aptars finansinių operacijų mokesčio įvedimo galimybę.
Tai, kad Europos politikai sprendžia skolų krizę nepakankamai efektyviai pripažino ir Europos Sąjungos prezidentas H. Van Rompuy. Pasak jo, Europos politikai dažnai sprendimus priimdavo šiek tiek per vėlai, o patys sprendimai ne visada buvo pakankamai svarūs. Tačiau, pasak jo, daugeliu atveju Europa lėtai bet užtikrintai judėjo teisinga linkme. Dėl nuogąstavimų dėl Europos ateities euras atpigo iki 1,272 dolerio atžvilgiu. Techninės analizės požiūriu, jei kursas nukristų žemiau 1,26 (žemiausio lygmens per 1,5 metų), būtų mažai „pasipriešinimo“ eurui smukti iki 1,19–1,2 lygmens.
Pirmąją naujų metų savaitę Baltijos biržų indeksai kilo sparčiau už pagrindinius Vakarų Europos biržų indeksus
Kaip ir tikėtasi, penktadienį prekyba Baltijos šalių biržose buvo ypač neaktyvi, o to priežastis – nedirbusios Stokholmo, Helsinkio ir Varšuvos biržos. Nepaisant to, akcijų indeksų vertės padidėjo: OMXV – 0,59 proc., OMXT – 0,32 proc., o OMXB10 – 0,57 procento. Vilniuje brango 14 akcijų, pigo tik 2, o aktyviausiai buvo prekiauta 2,75 proc. pabrangusiomis Ūkio banko akcijomis. Iš viso per pirmąją naujųjų metų savaitę akcijų kainos labiausiai kilo Taline, o OMXT vertė padidėjo net 4,5 procento. Vilniaus biržos indekso OMXV prieaugis buvo kuklesnis – 1,70 procento. Tuo tarpu OMXB10 vertė per pirmąsias 5 dienas padidėjo 3,57 procento.
Nors investuotojų aktyvumas buvo menkas, tačiau tai iš dalies galima paaiškinti užsienio investuotojų pasyvumu. Paprastai pirma naujų metų savaitė yra priskiriama prie švenčių laikotarpio, kurio metu fondų valdytojai yra linkę nepriimti investicinių sprendimų, o seklioje rinkoje trumpalaikiai investuotojai taip pat suranda mažiau alternatyvų. Tuo tarpu nuo šios savaitės situacija turėtų pradėti keistis, todėl reikia laukti didėjančio likvidumo ir apyvartos. Iš bendrovių svarbesnių naujienų neplanuojama sulaukti, dėl to vietos rinkų investuotojų veiksmus labiausiai lems nuotaikos pasaulinėse rinkose, kurios yra gana permainingos.
