Lėtas pasaulio ekonomikos augimas ir agresyvūs centrinių bankų veiksmai po 2008 m. finansų krizės, siekiant gaivinti ekonomikas, lėmė palūkanų normų smukimą iki tol neregėtų žemumų. Atsirado ir nauja sąvoka – neigiamos palūkanų normos.
© AFP / Scanpix

Nuo Europos centrinio banko sprendimo pirmą kartą pradėti taikyti neigiamas palūkanas už perviršinius rezervus praėjo jau treji metai. Be to, neigiamos palūkanos pakilo (arba tiksliau nukrito) nuo -0.1% iki -0.4%. Taigi „taupytojai” yra baudžiami dar labiau, o skolintojai skatinami dar labiau skolintis.

Žemas palūkanų normas palaiko ir Europos centrinio banko vykdoma obligacijų supirkimo programa. Ji buvo pradėta vykdyti 2015 m. pavasarį ir savo didžiausias apsukas pasiekė 2016 m. pradžioje, kuomet buvo nuspręsta rinkoje supirkinėti 80 mlrd. EUR vertės valstybių ir įmonių obligacijų per mėnesį. Pagerėjus ekonominei situacijai ir padidėjus bankų skolinimui namų ūkiams bei įmonėms, obligacijų supirkimo apimtys 2016 m. gruodį buvo sumažintos iki 60 mlrd. EUR per mėnesį sumos.

Pasak „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojo Vaido Paukščio, žemos palūkanos leido padidinti skolinimosi apimtis ir euro zonos ekonomika įgauna stabilų augimą, defliacijos grėsmė atsitraukė, o užimtumas nuosekliai auga.

„Tačiau obligacijų supirkimo programa ir neigiamos tarpbankinės palūkanų normos turėjo ne tik teigiamo efekto ekonomikai, bet ir šalutinio poveikio finansų rinkoms – tai smarkiai padidėjusios finansinio turto kainos. Trumpuoju laikotarpiu galime džiaugtis investavimo rezultatais, tačiau ilgesnėje perspektyvoje yra padidėjusi kainų korekcijos tikimybė. Ypač didelius disbalansus matome obligacijų rinkose“, – sako V. Paukštys.

Dėl jau minėtų Europos centrinio banko veiksmų net apie 40% euro zonos valstybių obligacijų prekiaujamos su neigiamais pajamingumais. Tai reiškia, kad investuotojas, nusipirkęs tokią obligaciją ir išlaikęs ją iki termino galo, atgaus mažiau pinigų nei išleido jos pirkimui.
Vokietijos, kuri laikoma kaip saugi investicija dėl savo aukšto kredito reitingo ilguoju laikotarpiu, obligacijų dalis su neigiamomis palūkanomis sudaro net 66%. Tam, kad investuotojas išvengtų neigiamų palūkanų, reikia pirkti bent 7 metų laikotarpio Vokietijos obligacijas.

„Tokios sąlygos stumia investuotojus pirkti žemesnio kredito reitingo arba ilgesnio termino obligacijas tam, kad jie gautų nors minimalias teigiamas palūkanas. Kitas sprendimas – pirkti obligacijas su neigiamomis palūkanomis ir tikėtis, kad rinkoje atsiras pirkėjas, kuris jas nupirks su dar didesnio minuso palūkanomis. Šiuo metu tokie pirkėjai dažniausiai būna Europos šalių centriniai bankai, vykdantys obligacijų supirkimo programą“, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Pasak jo, susidariusia situacija noriai naudojasi skolininkai-valstybės. Jos šiuo metu drąsiai leidžia ilgesnio termino, tai yra, 10, 20, 30 ar net 50 arba 100 metų termino obligacijas. Lietuva su Latvija taip pat pirmą kartą pristatė rinkoms 30 metų obligacijas, pasiūlydamos kiek didesnes nei 2% metines palūkanas. Buvo pasinaudota susidariusia situacija ilgesniam terminui fiksuoti paskolas žemomis palūkanomis. Dėl to rinkoje smarkiai padidėjo ilgesnio termino obligacijų, kurių rizika yra daug didesnė nei trumpo termino obligacijų, nes jų kaina daug smarkiau svyruoja kintant palūkanų normoms rinkoje.

„Toks rinkos funkcionavimas yra tvarus tol, kol bus vykdoma obligacijų supirkimo programa ir taikomos neigiamos palūkanos už likvidumo perviršį. Tačiau rinkoje balansas keičiasi ir Europos centrinio banko taikomos priemonės, atrodo, daro daugiau žalos, nei duoda naudos, todėl jau dabar reiktų vengti investicijų į ilgesnio termino obligacijas, nes artimiausiu metu palūkanos rinkoje turi kilti“, – sako V. Paukštys.

Šiuo metu pagal iki 2017 m. pabaigos vykdomą obligacijų supirkimo programą superkama 60 mlrd. EUR vertės obligacijų kas mėnesį. Neabejojama, kad supirkimo programa bus pratęsta ir 2018 m., tačiau pripažįstama, kad supirkimo sumos mažės. Taip pat labai tikėtinas variantas, kad mažės ir supirkimo apimtys. Europos centrinis bankas gali pradėti atsisakyti ir neigiamų palūkanų. Tai, kaip jautriai rinkos pastaruoju metu reaguoja į kiekvieną M. Draghi pasisakymą, tik įrodo, kad investuotojų nervai dėl sukilusių obligacijų kainų yra įtempti, ir šios kainos gali neatitikti realios situacijos.

Klausimas, kiek smarkiai gali kilti palūkanos. „Swedbank“ vertinimu, metų bėgyje jos turi grįžti į 2012-2013 m. lygį, kuomet Europos centrinis bankas netaikė neigiamų palūkanų bei nesupirkinėjo obligacijų antrinėje rinkoje. Tai reiškia, kad 10 metų termino obligacijų pajamingumai turėtų išaugti 0.8-1.2%. Taip pat neatmestina, kad neigiamą įtaką obligacijoms gali turėti ir augančios infliacijos prognozės. Trumpuoju laikotarpiu faktinis infliacijos tempas dėl atpigusių naftos kainų kiek sumažėjo, tačiau ilguoju laikotarpiu išlieka daugiau faktorių infliacijos stabiliam augimui, nei tolesniam jos mažėjimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Biržos laikmatis“: Vokietijoje laimėjo A. Merkel, bet rinkimų rezultatai nedžiugina (12)

Angela Merkel laimėjo ketvirtąją kanclerės kadenciją, bet rinkimus aptemdė stiprus radikalų...

Prognozuoja didesnę pasaulinę prekybą

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) padidino pasaulinės prekybos prieaugio 2017 metų prognozę...

„Biržos laikmatis“: FED mažins balansą, planuoja dar kartą kelti palūkanas

Po FED posėdžio šoktelėjo JAV dolerio kursas. Bazinių palūkanų normų intervalas (1-1,25...

Šaltiniai: ECB gali išsaugoti teisę pratęsti aktyvų pirkimo programą 2018 metais (1)

Europos centrinio banko ( ECB ) vadovų nuomonės skiriasi dėl to, ar vertėtų nustatyti aktyvų...

Europos akcijų rinka šoktelėjo, bet „Ryanair“ atpigo

Pirmadienį prekybos pradžioje Europos akcijų indeksai išaugo iki aukščiausio lygio per...

Top naujienos

Ką parodė pratybos „Zapad“: po dūmų uždanga – trys iškalbingos Kremliaus žinutės (330)

Spragsint žurnalistų ir stebėtojų fotoaparatams po priešų atakos riaumojantys tankai ir...

Ekonomistai meta iššūkį skurdui: nustatys sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties (123)

Universalių bazinių pajamų modelio entuziastai iš Vilniaus universiteto ketina nustatyti...

Po įtarimų partijai Liberalų sąjūdį paliko jau 20 narių (62)

Penktadienį įtarimų dėl korupcijos sulaukusį Liberalų sąjūdį (LS) per dvi dienas paliko...

S. Skvernelis: tai nepatogi vyriausybė, bet turiu nuraminti

Socialdemokratų pasitraukimas iš valdančiosios daugumos yra skirtis tarp partijos ir frakcijos,...

Gera nuotaika kanadiečius užkrėtęs J. Valančiūnas pažadėjo: bus ir tritaškių, ir kitokia gynyba (1)

Pastarąją vasarą Lietuvos krepšinio sirgalius įvairiais pokštais stebinęs Jonas...

Išvardino, kam Z karta naudoja telefonus: kuo jie kitokie? (17)

„ Tūkstantmečio karta “, „ Z karta “ yra vos keli iš daugelio terminų, kuriais bandoma...

Švedija savo vandenyse aptiko povandeninį laivą: palikti atspaudai ekspertams nebuvo žinomi (1)

Užsienio povandeninis aparatas pažeidė Švedijos jūrinę sieną ir pasirodė Jevlės uoste...

Viena aliuminio folijos pusė yra blizgi, o kita - matinė: kodėl taip yra (25)

Viena aliuminio folijos pusė yra blizgi, tarsi gerai nupoliruota, o kita - matinė. Kodėl taip...

Orai: į Lietuvą iš lėto atsėlina vėsesnės permainos (8)

Nors artimiausiomis dienomis vyraus gražūs orai, visgi šiluma pamažu trauksis. Savaitei baigiantis...

Abejotinas lemiamas įvartis temdo teisėjo „išleistuves“ per LFF taurės finalą (27)

Kol Kauno „Stumbras“ švenčia istorinį pasiekimą, futbolo gerbėjai internete diskutuoja, ar...