Kaip žinia, praėjusią savaitę įvykdyto IPO metu po 22,5 euro išplatinta 20 mln. akcijų.
Kaip skelbia SEB „Biržos laikmatis“, pirmąją prekybos dieną Vilniaus vertybinių popierių biržoje „Ignitis grupės“ akcijų perleista už 5,7 mln. eurų, uždarymo kaina – 22,30 euro, arba 0,89 proc. žemiau, negu pirminio viešo akcijų siūlymo kaina (22,50 euro).
Tuo metu tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų kaina Londono biržoje prekybos sesijos pabaigoje buvo dar mažesnė – 21,30 euro, arba 5,33 proc. žemiau IPO kainos.
„Pirmosios dvi dienos yra lengvai neigiamos. Panašu, kad dalis dalyvių IPO dalyvavo ir akcijų įsigijo tam, kad suspekuliuotų, tikėjosi greito pirmųjų dienų pelno. Tas neįvyko, tie dalyviai pasitraukė, o naujų, papildomų dalyvių, kurie nedalyvavo IPO, bet siektų įsigyti per biržą neatsirado pakankamai. Turbūt tai užtruks šiek tiek laiko“, – ketvirtadienį laidoje „Delfi tema“ komentavo V. Rūkas.
Jis paaiškino, kad IPO paprastai vyksta su šiokia tokia nuolaida nuo kainos, lyginant su tuo, kokia turėtų būti tikroji vertė.
„Įprasta, kad pirmosiomis dienomis dalis IPO pasiekia tam tikrą pelną. Pavyzdžiui, buvo Talino uostas, kuris per pirmą dieną pabrango keliolika procentų. Dalis dalyvių tikėjosi panašaus scenarijaus, bet taip neįvyko“, – sakė jis.
Didžiausia klaida
Laidoje dalyvavęs buvęs tuometinės „Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas sakė, kad vykstanti prekyba indikuoja, jog IPO metu paklausa buvo labai arti pasiūlos.
„Tą indikuoja ir kaina, kuri nepakilo nuo minimalaus taško. Netgi tas faktas, kad išplatinta mažiau, nei planuota, indikuoja tą patį. Kad EBRD (Europos rekonstrukcijos ir plėtros – „Delfi“) bankas yra didžiausias investuotojas irgi tą patį parodo – kad buvo saugiklinis investuotojas, su kuriuo santykis senas, pradedant nuo obligacijų platinimo prieš 3 metus“, – sakė jis.
Pašnekovo manymu, IPO metu buvo manipuliuota informacija.
„Paklausa buvo komentuota, su dideliu džiaugsmu dalinosi vadovai žinutėmis, „nutekėjusia“ informacija apie užpildytas knygas. Taip pasakydami A, bet B jie niekada nepasakė. Kai žmonės klausė, kokia buvo paklausa socialiniuose tinkluose, jie trynė tas žinutes su klausimais. Nebuvo tai labai profesionalu ir skaidru.
Be to, neatskleista ne tik paklausa, bet ir kas yra investuotojai. EBRD pasiskelbė patys, pirmą dieną pasakė už kiek ir ką nusipirko. Jie nupirko 15 proc. emisijos, tapo 4 proc. akcininkais, bet jie nėra naujas investuotojas.
Susidaro įspūdis, kad tame sąraše bus daug investuotojų, kurie jau yra investavę į obligacijas. Tuo pačiu tikslu, tai – ilgalaikė grąža, ne kapitalo rinkų skatinimas, o tiesiog uždarbis iš saugios monopolinės investicijos. Nes „Ignitis“ versle 70 proc. pajamų ateina iš tinklų, dar 15 proc. ateina iš kitų reguliuojamų dalių“, – teigė D. Misiūnas.
Jis nurodė, kad didžiulė nesėkmė ir klaida buvo pačioje pradžioje susigadinti reputaciją, pradedant išpirkinėti akcijas per prievertą, nepranešus netgi apie IPO.
„Didžiausia problema buvo su sugadinta reputacija pirmomis dienomis, kai buvo vykdomas delistingavimas ESO ir „Ignitis gamybos“. Nuo tų komunikacinių incidentų prasidėjo šio IPO bėdos, dėl to galų gale niekas ir nepatikėjo juo.
Dabar vietinėje rinkoje nuotaika yra slogi, neigiama, o latviai su estais, galima konstatuoti, apskritai nedalyvavo šiame procese.
Pagrindinis tikslas buvo suspėti iki rinkimų. Tiek finansų ministras, tiek įmonės vadovas turėjo ambicijų įsirašyti tokį pasiekimą. Tada padarytas kompromisas. Akivaizdu, kad procesą valdė patarėjai, ne pati įmonė. Niekas protingai elgdamasis nenustatytų kainos rėžių tokių, kad baigtų ties minimaliu tašku“, – svarstė D. Misiūnas.
Kaip žinia, IPO metu skelbta, kad vienos akcijos kaina turėtų apsistoti tarp 22,5 ir 28 eurų.
Žingsnis teigiama linkme
„Ignitis grupė“ yra sulaukusi kritikos dėl to, kad neatskleidė, kiek iš viso investuotojų norėjo dalyvauti IPO (kiek „knygų“ užpildyta). Dėl to sutiko ir ir Verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.
„Kritikuotina tai, kad nebuvo atskleista akcijų paklausa, kiek ji viršijo pasiūlą. Galbūt čia ir rastume atsakymą. Jei paklausa ir pasiūla buvo tampriai susiję, tada ir matome rinkoje, jog kaina savyje neturi parako pakilti aukštyn.
Buvau didelis skeptikas, kad jiems apskritai pavyks tą IPO padaryti, nes laikas buvo iš esmės per trumpas. Laikas buvo problema ir akivaizdu, kad tai pakenkė kainai.
Antras dalykas – buvusių akcininkų išpirkimas irgi nekvepėjo labai gerai, bet nesinori būti visiškai skeptiku ir reikia pasakyti, kad gerai, jog emisija apskritai buvo išplatinta ir biržoje turime valstybinę kompaniją, kuri galbūt parodys tam tikrą pavyzdį, visų pirma, politikams, kurie pamatys, jog yra alternatyvių finansavimo šaltinių“, – sakė jis.
Pašnekovo manymu, tai gali praversti ateityje.
„Šiandien vyksta rinkimai, palaukime, kaip jie baigsis. Bet iš esmės, vis daugėja klausimų, ką darysime kitais metais. Per 8 mėnesius valstybės biudžeto deficitas pasiekė 1,5 mlrd. eurų. Labai tikėtina, kad pramušime 2 mlrd. eurų iki metų pabaigos. Kitais metais neaišku, kokia bus situacija su pandemija ir kokių lėšų mums reikės.
Galime skolintis, o dalis politikų gali pagalvoti ir atsigręžti, kad čia buvo pritraukta per 400 mln. eurų. Galbūt reikia pažiūrėti į tai, ko mes neišnaudojame“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Savo ruožtu V. Rūkas ragino neužduoti „lietuviško tono, kad viskas ir vėl blogai“.
„Ne, nėra blogai. Yra detalių, kurios yra taisytinos, kurios nebuvo geros. Turbūt didžiausias susimovimas buvo priverstinis smulkiųjų išpirkimas. Tai buvo nesėkmė, taip nereikėjo daryti, bet nepaisant šios vienos „kliurkos“, įmonė gavo daugiau nei 400 mln. eurų plėtrai ir investicijoms.
Padarę mažą IPO žingsnelį, padarėme milžinišką šuolį Lietuvos kapitalo rinkai“, – sakė jis.
V. Rūkas pridūrė, jog jį be galo nudžiugino mažmeninių investuotojų iš Lietuvos skaičius – beveik 5 tūkst.
„Jie valingai priėmė sprendimą įsigyti akcijų. Žinau, kad mažųjų akcininkų skaičius ESO ir „Ignitis gamyboje“ buvo šiek didesnis. Tačiau ten buvo dalis „mirusių sielų“, kurie nuo devyniasdešimt-kelintų metų buvo, turėjo jas 20 metų ir dalis jų net nežinojo, kad turi.
Beje, pensijų fondai dalyvavo kartu su pensijų fondų dalyviais, ne „Invalda“ įsigijo akcijų, o pensijų fondų dalyviai, kurių yra per 1 mln. Visi jie dabar yra tapę netiesioginiais savininkais „Ignitis“ grupėje“, – sakė jis.
Per pigiai?
D. Misiūnas laidoje sakė, kad jo vertinimu, IPO kaina buvo per maža.
„Nuoširdžiai tikiu, kad per pigiai buvo parduotos akcijos, nes aš pats 7 metus dirbau įmonėje ir žinau, kiek ji yra verta. Žinomas ir faktas, kad už 2 metų ji uždirbs 30 proc. daugiau – dėl to, kas jau yra aišku, dėl esamų investicijų ir projektų. Investuotojai tai žinojo, pati įmonė tai žinojo ir atskleidinėjo, bet ne visuomenei, o izoliuotam investuotojų ratui“, – sakė jis.
„Ignitis grupės“ IPO nustatytas EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) daugiklis buvo 8,7.
Kaip laidoje paaiškino V. Rūkas ir M. Dubnikovas, EBITDA, tai – kiek pinigų lieka dienos pabaigoje.
„Jei lieka 100 eurų, tai jei verslo vertė yra 800 eurų, EBITDA yra 8. Daugiklis rodo, kiek metų reikia, kad ant stalo liekantys pinigai atsvertų sumokamą kainą“, – sakė M. Dubnikovas.
Savo ruožtu V. Rūkas dėstė, jog matuoti sėkmę arba nesėkmę pagal tai, kad kažkas kažkada pasakė daugiklį 10 EBITDA, negalima.
„Negalime matuoti vištos gerumo pagal jos gebėjimą skraidyti“, – apibendrino jis.
M. Dubnikovas dar sakė, kad šiuo metu „Ignitis grupė“ pagal savo veiklos rezultatus yra įvertinta pakankamai gerai. Paklaustas, ar verta turėti šios įmonės akcijų, pašnekovas atsakė taip:
„Kiekvienas turi savo asmeninius atsakymus. Priklauso nuo to, kokio dividendinio pajamingumo nori. Kadangi kaina nėra maksimali, tai ir šis pajamingumas bus aukštesnis.
Bendrai, tikslai yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Dalis investuotojų turi ilgalaikius tikslus, tai žmonės, kurie tiki žaliąja energetika, tiki energetikos perspektyva apskritai. Dar yra žmonės, kurie turi lėšų, bet negali jų įdarbinti už apčiuopiamą pajamingumą, jie gali išlikti ilgam. Tie, kas siekia trumpalaikių tikslų – akivaizdu, kad minimali kaina nepatenkino jų“.
Interviu su „Ignitis grupės“ generaliniu direktoriumi Dariumi Maikštėnu skaitykite čia.
Apie tai, kas yra IPO ir kodėl jis vadinamas dešimtmečio sandoriu, skaitykite čia.
