Finansų rinkose akcijų vertės ir toliau ritosi žemyn

Praeita savaitė akcijų rinkose tęsėsi kritimo tendencijos. Daugelio išsivysčiusių ir besivystančių šalių rinkos turėjo neigiamą pokytį. Geriausiai iš išsivysčiusių šalių bendram kritimui atsispyrė JAV akcijos, kurių vertė sumažėjo nežymiai – S&P 500 indeksas nukrito 0,05 procento. Eurozonos šalių indeksų vertės mažėjo gerokai daugiau – priklausomai nuo šalies neigiamas pokytis svyravo nuo 0,9 iki 1,5 procentinio punkto. Tradiciškai tarp išsivysčiusių šalių didžiausiu pokyčiu išsiskyrė Japonija. Pagrindinis šalies akcijų indeksas Nikkei 225 sumenko beveik 4 procentais.

Iš besivystančių šalių didžiausią kritimą išgyveno Kinijos rinka – praėjusi savaitė buvo viena blogiausių per daugelį metų. Šios šalies centriniam bankui paskelbus apie tai, kad birželio mėnesį du kartus bus didinamas privalomųjų rezervų lygis komerciniams bankams, rinka į tai reagavo kaip į dar vieną įrodymą, kad centrinis bankas pasiruošęs pasitelkti visas įmanomas priemones kovojant su vis spartėjančia infliacija. Šanchajaus indeksas vien per antradienį krito 7,7 procento, o praėjusios savaitės pabaigoje indekso vertė sumažėjo maždaug per pusę lyginant su aukščiausiu lygiu, kuris buvo pasiektas 2007 metų spalio mėnesį.

Praėjusią savaitę ir toliau stipriai pigo vyriausybių obligacijos. Vokietijos 10 metų obligacijos pigo net 1,6 proc. ir jų pelningumas pasiekė 4,64 procento. Žaliavų rinkose naftos kaina pasiekusi visų laikų aukštumas kiek stabilizavosi ir savaitę jos kaina sustojo ties 135 JAV dolerių už barelį riba. Valiutų rinkose dominavo doleris, kuris kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu brango - 2,5 proc. euro ir 3,1 proc. jenos.

Svarbiausios makroekonominės naujienos atėjo iš anapus Atlanto. Daugiausia dėmesio sulaukė ketvirtadienį pasirodę mažmeninės prekybos duomenys, kurie parodo namų ūkio vartojimo, sudarančio daugiau kaip 2/3 JAV sukuriamo BVP, lygį, o taip pat – ir vartotojų optimizmo laipsnį. Buvo laukiama 0,5 proc. teigiamo pokyčio per gegužės mėnesį, tačiau rinkos dalyviai buvo teigiamai nustebinti 1 proc. kilimu. Taigi JAV bendras vartojimas vis dar atsispiria bendroms ekonomikos lėtėjimo tendencijoms. Padidėjęs vartojimas yra siejamas su JAV administracijos vykdomu ekonomikos skatinimo planu, pagal kurį gyventojai atgauna dalį savo sumokėtų mokesčių. Panašu, kad didžioji šių mokesčių dalis yra skiriama ne taupymui, o nukreipiama į vartojimą.

Penktadienį pasirodę infliacijos JAV duomenys taip pat sulaukė didelio susidomėjimo. Infliacija gegužės mėnesį buvo kiek aukštesnė nei tikėtasi, o tai rodo, kad JAV Federalinis rezervų bankas (Fed) gali susidurti su sunkumais, bandydamas kovoti su ekonomikos lėtėjimu ir tuo pačiu metu augančia infliacijos grėsme. Kita vertus, dera paminėti, kad JAV centrinis bankas labiau orientuojasi į vadinamąją bazinę infliaciją, t.y. infliaciją, į kurią neįskaičiuojamos maisto ir energijos išteklių kainos, kurioms Fed neturi galimybių daryti įtakos. Bazinė infliacija gegužės mėnesį buvo tokia, kaip ir tikėtasi – 2,3 procento.

Eurozonoje teigiamai nustebino pramonės produkcijos augimas. Daugelis ekonomistų laukė, kad pramonės produkcija per mėnesį nepaaugs, tačiau iš tikrųjų augimas siekė 0,9 proc. Labiausiai prie to prisidėjo Prancūzijos ir Italijos prieaugis, kai tuo tarpu didžiausioje ES valstybėje Vokietijoje rezultatai buvo nuviliantys. Nepaisant neblogų rodiklių, reakcija rinkose į naujieną buvo vangi – manoma, kad artimiausiais mėnesiais pramonės produkcija neišvengiamai turės mažėti. Tam prielaidas sudaro stiprus euras bei lėtėjanti ekonomika šalyse, kurios yra pagrindinės Europos Sąjungos eksporto rinkos.

Šios savaitės svarbiausi duomenys – JAV „namų rinkos“ duomenys bei „prognozuojantys“ indikatoriai, kurie parodo, ko galima tikėtis ateityje. Europoje, be jokių abejonių svarbiausias bus Vokietijos institucinių investuotojų ekonominių lūkesčių indikatorius.