Europos bankų veiklos rezultatai šiek tiek nudžiugino. Geresnius, negu laukta, ketvirčio rezultatus pranešė UBS ir „Deutsche Bank AG“. UBS banko ketvirčio pelnas buvo 1 mlrd. frankų, nors laukta tik 318 mln. frankų pelno. Bankas pelningai dirbo nepaisant 2,3 mlrd. JAV dolerių nuostolio dėl neteisėtos banko dilerio prekybos. Tuo tarpu „Deutsche Bank AG“ uždirbo 725 mln. eurų, nors investuotojai tikėjosi dvigubai mažesnio – 343 mln. eurų nuostolio. Be abejo, dėl paaštrėjusios Europos finansų krizės bankų pajamos mažėjo, o pelnas buvo ne toks didelis, kokio galima buvo laukti metų pradžioje. Tačiau nuostolis nemažėjo taip sparčiai, kaip nuogąstauta, nes dėl padidėjusių rizikos priedų prekyba finansinėmis priemonėmis tapo pelningesnė. Geresni bankų rodikliai, tikimasi, padės bent iš dalies atsispirti Europos finansų krizei. Pasak oficialiai nepatvirtintos „Bloomberg“ informacijos, Europos bankų priežiūros institucija (European Banking Authority) įvertino, kad Europos bankams reikia papildomai 100 mlrd. eurų. Bankai privalo iki 2012 vidurio pritraukti papildomą kapitalą, kad išvengtų nemokumo problemų, galinčių atsirasti dėl nuostolių iš prasiskolinusių šalių obligacijų. Daugiausiai lėšų reikia stambiausiems Italijos, Ispanijos, Portugalijos bankams, tarp kurių yra „UniCredit SpA“, „Banco Santander“ ir „Banco Comercial Portugues SA“.
Euro zonos gamybos ir paslaugų sektoriuose jau prasidėjo nuosmukis
Vakar paskelbti Europos pasitikėjimo rodikliai nuvylė. Spalį visoje euro zonoje ir didžiausiose regiono šalyse ir gamybos, ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodikliai pablogėjo labiau, negu laukta. Euro zonos pasitikėjimo rodiklių vertė jau yra mažesnė už 50, o tai reiškia kad Europos gamybos ir paslaugų sektoriuose jau prasidėjo nuosmukis.
Šiuo metu labiausiai laukiama žinia – rytojaus Europos vadovų susitikimas. Laukiama, kokio masto bus Graikijos obligacijų nurašymas (kalbama apie 40–60 proc.), kokiu mastu pavyks padidinti pagalbos prasiskolinusioms šalims fondą ir kaip bus padedama regiono bankams.
Vilniaus biržos indeksas sumažėjo 0,17 proc., nors brango dvigubai daugiau akcijų negu pigo
Vilniaus biržos indekso OMXV vertė ir toliau kinta švytuoklės principu. Nepaisant to, kad pirmadienį brango beveik dvigubai daugiau akcijų negu pigo (atitinkamai 13 ir 7), tačiau indeksas sumažėjo 0,17 procento . Tai jau šešta prekybos sesija iš eilės, kada indekso pokytis keitė ženklą. Taip įvyko todėl, kad iš šešių didžiausią svorį indekse turinčių akcijų, vakar net keturių kainos sumažėjo, o dviejų išliko nepakitusios. Dėl iš anksto sutartų stambesnių sandorių LESTO ir „Sanito“ akcijomis bendra Vilniaus biržos apyvartą padidėjo iki 560 tūkst. eurų, Pirmadienio prekybos sesiją galima pavadinti ramia ir nepateikusia netikėtumų. Ypatingų pokyčių sunku tikėtis ir šiandien – rinkos yra laukimo būsenoje prieš trečiadieninį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Šįryt Baltijos šalių regione lauktume labiau pesimistinės prekybos. Užsienio investuotojams ir toliau išlaikant stebėtojo pozicijas, likvidumas išliks gana žemas, o netikėta naujiena ar atsitiktiniai stambesnio investuotojo veiksmai gali smarkiai paveikti visą rinką.
