aA
Pastaraisiais metais ekonomistams, bankininkams ir tarptautinių korporacijų vadovams vis sunkiau prognozuoti, kuria linkme suks ekonomika. Pasaulyje, kuriame „niekas nieko nežino“, investuotojai ateitį pranašauja ne geriau nei kino filmų kūrėjai, o rinkos ne nuspėja ateitį, bet vis dažniau tik reaguoja į dabarties įvykius, „Project Syndicate“ rašo ekonomistas Anatole Kaletsky.
© Shutterstock

Prisimindami praėjusius metus ir visą laikotarpį nuo pat 2008 m. krizės, ekonomistai ir investuotojai gali padaryti vieną išvadą, kuri itin populiari Holivude: „Niekas nieko nežino“.

Turtingiausios ir daugiausia patirties sukaupusios kino studijos ir prodiuseriai daug laiko bei pinigų skiria auditorijos tyrimams. Tačiau vis tiek neturi nė menkiausio supratimo, ar naujausi filmai sulauks šlovės, ar patirs nesėkmę.

Ši taisyklė galioja ir finansų rinkoms, plataus vartojimo prekių kainoms, politiniams procesams ir korporatyviniams rodikliams, rašoma „Project Syndicate“ publikacijoje.

Blogi metai

Praėjusių metų pabaigoje viena turtingiausių pasaulio bendrovių „Apple“ prisipažino, kad nežino, kiek „iPhone“ telefonų jai pavyks parduoti Kinijoje. Geriausiai informuoti prekeiviai energetika prognozavo visuotinį išteklių trūkumą, kuris turėjo išpūsti naftos kainas iki daugiau kaip 100 dolerių už barelį kaip tik tuo metu, kai naftos kainos atsidūrė ties 50 dolerių riba.

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
© Reuters / Scanpix

JAV prezidentas nežino, ar jis nusiteikęs kategoriškai prieš pasaulinę prekybą, ar ją palaiko. Akcijų rinkos prognozavo pasaulinį ekonomikos kilimą tuo metu, kai obligacijų rinkos žadėjo recesiją, o tada abi apsigalvojo.

Prieš metus ekonominiai lūkesčiai buvo optimistiški, rašo A. Kaletsky. Visuose pasaulio regionuose pirmąkart po 2008-ųjų krizės buvo galima stebėti ekonomikos atsigavimą.

Tačiau 2018-ieji buvo blogiausi metai investuotojams nuo pat finansų krizės laikų. Centriniams bankams teko atsitraukti nuo pirminių planų normalizuoti monetarinę politiką, ekonomistams teko mažinti augimo prognozių rodiklius, o nemažai daliai verslo įmonių pradėti ruoštis 2019-ųjų arba 2020-ųjų recesijai.

Veikia politika ir ekonomika

Pagrindine nerimo priežastimi, A. Kaletsky įsitikinimu, tapo finansų rinkų elgesys. Daugelis ekonomistų gruodį fiksuotą vienalaikį ilgalaikių palūkanų normų ir akcijų kainų kritimą įvertino kaip beprasidedančios recesijos požymį.

Prieš darant išvadą, kad finansų rinkos visada pajėgia prognozuoti arba formuoti ateitį, vertėtų prisiminti, kad ekonominiai ir politiniai įvykiai paprastai veikia finansinius lūkesčius, o ne atvirkščiai, rašoma „Project Syndicate“ publikacijoje.

Ekonomistai ir verslininkai vis labiau nesupranta pasaulio ekonomikos: kas pasikeitė?
© Reuters/Scanpix

Tad kokie įvykiai galėtų iššaukti recesiją arba priversti ekonomiką staiga sulėtėti? Laiko tėkmė – pasaulinis ekonomikos augimas, kuris prasidėjo 2009-aisiais, tęsiasi jau beveik dešimt metų. Jeigu iki 2020 m. JAV recesija taip ir neprasidės, bus galima fiksuoti ilgiausią šalies istorijoje nepertraukiamą ekonomikos augimą.

Anot A. Kaletsky, panašu, kad ekonomikos augimą ilgainiui pradeda kamuoti senatvinės ligos. Ima didėti palūkanų normos, kyla energijos kainos, spartėja infliacija ir pagaliau pradeda grėsti bankų krizė, kurią išprovokuoja staigūs aukštų, bet nestabilių nekilnojamojo turto kainų kritimai.

Jei nė vieno iš šių pranašingų veiksnių nėra, politiniams lyderiams iškyla rizika smarkiai pervertinti savo jėgas ir prarasti atsakomybės jausmą, o tai, savo ruožtu, veda į karus, prekybos konfliktus ir esmines klaidas valdant biudžetą.

Kai kurios iš šių problemų pradėjo ryškėti 2018 m.: didėjančios palūkanų normos JAV, griežtėjančios fiskalinės drausmės sąlygos Italijoje ir daugelyje kitų Europos šalių, įsiplieskiantis muitų karas tarp JAV ir Kinijos, kylančios energijos kainos visame pasaulyje.

Todėl nieko stebėtina, kad 2018-aisiais pasaulio ekonomika lėtėjo, o ne spartėjo, kaip kad prognozavo dauguma ekonomistų, teigia A. Kaletsky.

Permainų vėjai

Daugelis veiksnių, kurie pernai lėmė ekonomikos augimo lėtėjimą, ima krypti priešinga linkme. Naftos kainos nukrito, JAV obligacijų pelningumas beveik grįžo į tą patį lygį, kuriame buvo 2018 m. pradžioje, prekybos konfliktai slopsta, o Kinija švelnina savo makroekonominę politiką.

Visi šie pokyčiai ir reiškiniai buvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė praėjusių metų rinkos sukrėtimus, „Project Syndicate“ rašo A. Kaletsky.

Sprendžiant pagal pagrindinius rodiklius, ekonomikos augimas 2019-aisiais turėjo būti toks pat spartus arba net spartesnis negu 2018-aisiais, bet vertybinių popierių kaina ir obligacijų pelningumas staiga subliuško. Ar gali būti, kad investuotojus paveikė tvyrantis politinis chaosas ir jie nė nepanoro bandyti spėlioti, kas bus toliau, klausia A. Kaletsky.

Jei taip, pasak ekonomisto, tuomet rinkos, užuot spėdamos ateitį, pamažu tapo pasyviomis stebėtojomis, kurios negeba nieko daugiau, tik reaguoti į įvykius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Verslo pasitikėjimas Vokietijos ekonomika – silpniausias per daugiau kaip ketverius metus

Dar suprastėjus didžiausio Europos ūkio įmonių vadovų nuotaikoms, atidžiai stebimas Vokietijos...

„Paysera“ atšaukia vertybinių popierių išleidimą: nepasiekė minimalių tikslų

Mokėjimų sistema „ Paysera ” praneša atšaukianti vertybinių popierių platinimą, nes per...

„NEO Finance“ pradeda viešą savo akcijų platinimą

Lietuvos finansinių paslaugų startuolis „ NEO Finance “ trečiadienį pranešė pradedąs...

„Achemos grupės“ pelnas pernai mažėjo (3)

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos įmonių grupės pelnas pernai siekė 46 mln. eurų ir buvo 28...

„Uber“ akcijos antrąją prekybos biržoje dieną atpigo dar 11 proc.

„ Uber Technologies“ akcijų kursas pirmadienį toliau traukė žemyn ir, palyginti su pradinio...

Top naujienos

Dalis veiksmų gali turėti visiškai priešingą efektą: prezidento rinkimuose – penktadienio intriga (37)

Gitanas Nausėda turi platesnį rinkėjų ratą, o Ingridos Šimonytės rinkėjai yra labiau...

Erdvesnis kotedžas ar butas už tą pačią kainą: viename iš jų slypi apgaulingi spąstai (1)

Nusprendusius pirkti būstą dažnai kankina dilema, ką geriau rinktis – butą ar kotedžą....

Milijardieriaus pažadas padengti studentų paskolas pasėjo euforiją ir abejones (1)

Milijardierius Robertas F. Smithas nustebino Morhauzo (Morehouse) koledžo studentus, pažadėjęs...

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (460)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (136)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Ant raudonojo Kanų kilimo – išskirtinis dėmesys lietuvei Ingridai (1)

Gegužės 14-25 dienomis vykstantis Kanų festivalis sutraukia garsenybes iš viso pasaulio....

Rusijos propagandistas prisikalbėjo, sulaukė kvietimo į dvikovą (290)

Rusijos valstybinės televizijos propagandininkas sulaukė kvietimo į dvikovą – ir viskas dėl...

Įsivyraus vėsesni orai (4)

Penktadienio dieną šaltasis atmosferos frontas iš mūsų šalies stums paskutinius šiltos ir...

Valinską pagyręs Jasikevičius kalbėjo apie White'o svorį ir svarbiausią faktorių finale (2)

Į „Betsafe– LKL “ finalą žengusio Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius...

Mėnesio prognozė: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką (18)

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...