„Muitų tarifų įvedimo poveikis akcijų ir obligacijų rinkoms buvo suvaldytas, tačiau tiesiogiai muitų paveiktos įmonės ir pramonės sektoriai patyrė didžiulę žalą“, - teigė ECB ekonomistai.
Ekspertai perspėjo, kad karo eskalavimas iki pasaulinio lygmens, kurio metu visos ar beveik visos pasaulio šalys įvestų muitus importui, gali sukelti itin stiprų finansų rinkų nuosmukį.
ECB tyrimo rezultatai paskelbti JAV ir Kinijos prekybos karo metams einant į pabaigą. 2018 m. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitų tarifus prekių už maždaug 300 mlrd. dolerių importui, tarp jų - 250 mlrd. dolerių vertės kiniškų prekių importui.
„Bendri turto kainos nuosmukiai Jungtinėse Valstijose ir ES, susiję su pranešimais apie muitų tarifus, sudaro apie 7 proc.“, - teigiama ECB tyrimo ataskaitoje.
Pasak ECB ekonomistų, abipusės muitų įvedimo priemonės, kurių ėmėsi JAV ir Europa, rodo, kad rinkos vertina tarifų didinimą kaip abiejų pusių pralaimėjimą. Jų teigimu, jei didėsiančių tarifų grėsmė persimes į visas ekonomikos sritis, galima tikėtis itin reikšmingo rinkų nuosmukio.
Pasitelkę kompiuterines prekybos karo simuliacijas, tyrėjai sumodeliavo tris prekybos karo scenarijus. Pagal du scenarijus, JAV įsitraukia į prekybos konfliktą su visu pasauliu, o pagal trečiąjį - visos pasaulio šalys įveda muitus viena kitai. ECB tyrėjų teigimu, regioninis prekybos neturėtų itin neigiamų padarinių pasaulio finansų sistemos stabilumui.
Tik trečiasis scenarijus, pagal kurį į prekybos karą įsitraukia beveik visos pasaulio šalys, gali sukelti grėsmę viso pasaulio finansų stabilumui, didėjant valstybių skolinimosi kaštams ir įmonių akcijoms patiriant milžinišką nuosmukį.
