Centrinių bankų atsakas į ekonomikos nuosmukį – ryžtingas palūkanų mažinimas

Praėjusį ketvirtadienį net trys centriniai bankai Europoje sumažino bazines palūkanų normas. Pirmasis apie tokį sprendimą paskelbė Švedijos centrinis bankas, kuris palūkanas apkarpė netikėtai daug – iškart 1,75 proc. punkto iki 2 procentų. Kiek vėliau tą patį padarė ir Anglijos bankas. Jis palūkanas sumažino 1 proc. punktu iki 2 procentų.

Prie šių bankų prisijungė ir Europos centrinis bankas, kuris pagrindinę palūkanų normą sumažino 0,75 proc. punkto iki 2,5 procento. Tai akivaizdus pripažinimas, kad Europos ekonomikos būklė yra ypač prasta. Europos centrinis bankas pirmąkart per savo istoriją prognozuoja neigiamą euro zonos ūkio prieaugį – tikimasi, kad kitąmet regiono bendrasis vidaus produktas sumažės 0,5 procento.

Reakcija į palūkanų mažinimus buvo nedidelė

Centrinių bankų palūkanų mažinimai daugiausia įtakos turėjo valiutų rinkai, ypač D. Britanijos svaro sterlingo kursui. Per savaitę svaras euro atžvilgiu atpigo 5 proc. ir smuko iki žemiausio lygio nuo pat euro įvedimo – 0,8726 svaro už eurą (mažiau kaip 4 Lt už svarą). Euro-dolerio kursas praėjusią savaitę išliko praktiškai nepasikeitęs.

Akcijų rinkoje centrinių bankų sprendimai iš esmės nieko nepakeitė, nes nublanko prieš investuotojų nuogąstavimus dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio. Šiuos nuogąstavimus praėjusią savaitę sustiprino du įvykiai. Visų pirma, JAV praėjusią savaitę oficialiai paskelbta recesija, kurios pradžia laikoma 2007 m. gruodis. Tad ši recesija tęsiasi jau 12 mėnesių arba ilgiausiai nuo 1982 metų. Antra, paskelbta JAV darbo rinkos ataskaita nepateisino net pačių pesimistiškiausių lūkesčių. Darbo vietų skaičius šalyje lapkričio mėnesį smuko daugiau negu 500 tūkst., o toks užimtumo sumažėjimas yra staigiausias nuo 1974 metų. Praėjusią savaitę akcijų kainos sumažėjo daugumoje pasaulio biržų. JAV akcijų kainų indeksai smuko apie 2 proc., Europos ir Azijos indeksai – apie 6–8 proc. Išimtis buvo Kinijos akcijos, kurios praėjusią savaitę pabrango.

Toliau pinga nafta

Dėl blogėjančios pasaulio ekonomikos būklės toliau mažėja naftos paklausa ir kaina. Stebina kainos mažėjimo staigumas – vien per praėjusią savaitę naftos kaina Niujorko prekių biržoje smuko 25 proc. iki 40,8 dolerių už barelį. Mažai kas abejoja, kad tokie kainų pokyčiai turėtų paskatinti OPEC šio mėnesio viduryje sumažinti išgaunamos naftos apimtį ir taip mėginti sustabdyti naftos kainos smukimą. Tačiau išlieka didelis neaiškumas, ar tai žymiai paveiks kainas – reta šalis bus linkusi eksportuoti naftos mažiau, kuomet kaina ir taip yra gerokai sumažėjusi. Tad gali būti, kad naftos bus eksportuojama daugiau negu leidžia oficialios kvotos.

Esminių pokyčių artimiausiu metu nesitikima

Ši savaitė neturėtų skirtis nuo kelių pastarųjų: dėmesio centre ir toliau išliks bendras vienu metu vykstantis pasaulio ekonomikos nuosmukis. Skelbiami ekonominiai rodikliai šį nuosmukį tikriausiai tik patvirtins. Šią savaitę svarbių naujienų nebus daug. Iš skelbiamų rodiklių kiek labiau turėtų išsiskirti Vokietijos verslo lūkesčių indeksas (bus paskelbtas antradienį). Taip pat daug dėmesio sulauks JAV mažmeninės prekybos duomenys (penktadienį). Jei paaiškės, kad JAV mažmeniniai pardavimai lapkritį toliau sparčiai mažėjo, nuotaikos finansų rinkose kitos savaitės pabaigoje gali vėl pablogėti.