Fiksuoto pajamingumo instrumentams toliau pingant, gali prasidėti rimta korekcija ir akcijų rinkoje, nes investuotojams mažiau apsimokės pirkti rizikingesnius aktyvus, kai papildomos grąžos potencialas, lyginant su saugesnėmis obligacijomis, yra gerokai sumenkęs. Akcijų rinkoje vakar labiausiai pigo technologijų sektoriaus bendrovių akcijos (NASDAQ – 0,35 procento). „Amazon“ akcijų kaina prieš finansinių rezultatų paskelbimą nukrito 4,20 procentų. Tarp kitų didžiųjų technologinių bendrovių, skelbsiančių rezultatus dar šią savaitę – „Apple“ ir „Alphabet“. Europoje dienos pradžioje akcijų indeksai kilo, bet vėliau, pasirodžius keletui nuviliančių bendrovių rezultatų, viršų paėmė „meškos“. Paskelbta „Markit PMI“ indekso reikšmė (59,6) atitiko lūkesčius. Duomenys rodo, kad pramoninės bendrovės savo produkcijos kainas pakėlė daugiausiai per pastaruosius septynerius metus. Pagrindinė to priežastis – didėjantys energijos kaštai. Rytoj bus skelbiama JAV darbo rinkos ataskaita, kurios svarbiausi lementai – sausį naujai sukurtų darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis.

Baltijos šalių indeksų kryptys išsiskyrė (OMXV +0,26 proc., MOXR +0,54 proc., OMXT -0,21 proc.), bendra apyvarta siekė 740,3 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis – sudaryti 59 sandoriai už 177,1 tūkst. eurų, kaina pakilo 0,32 proc., iki 0,32 euro už akciją. Dieną prieš tai finansinius rezultatus paskelbusio „Energijos skirstymo operatoriaus“ kaina pakilo 2,09 proc., iki 0,878 procento. Aprangos akcijų kaina smuktelėjo 1,53 proc. po to, kai bendrovė paskelbė kad sausio mėn. pardavimai, palyginti su 2017 m. sausiu, sumažėjo 1 proc. (iki 17,8 mln. eurų).