„Biržos laikmatis“: JAV dolerio kursas euro atžvilgiu priartėjo prie 20 metų aukštumų

Jungtinės Karalystės ekonominiai duomenys nuvylė rinkos lūkesčius. Šalies BVP pirmą 2022 m. ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtu ketvirčiu, paaugo 0,8 proc. – 0,2 proc. punkto mažiau, negu prognozuota. Svaro kursas iš pradžių smuktelėjo, bet vėliau pakilo (per vakar – euro atžvilgiu 0,87 proc., iki 0,851 svaro už eurą) po to, kai buvusi Jungtinės Karalystės iždo patarėja K. Ward pareiškė, kad palūkanos gali būti padidintos daugiau, negu tikisi rinka. Pasak K. Ward, pinigų politikos perdavimo mechanizmas yra susilpnėjęs dėl gyventojų „Covid-19“ pandemijos metu sukauptų santaupų, todėl palūkanų padidinimas neduoda norimo efekto stabdant infliaciją.

Šiandien 12 val. Lietuvos laiku bus paskelbti euro zonos kovo mėn. pramonės produkcijos rodikliai. G7 grupės šalių užsienio reikalų ministrai išreiškė pasiryžimą nutraukti Rusijos vykdomą grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokadą.

Europos šalių akcijų indeksai vakar smuktelėjo („Stoxx Europe 600“ -0,75 proc.), JAV aiškios krypties neatsirado („S&P 500“ -0,13 procento).

Kriptovaliutų rinkoje žlugus vienai iš taip vadinamų stabilių monetų, kurių kursas susietas su JAV doleriu, pradinė išpardavimo banga šiek tiek atslūgo – bitkoino kaina šįryt 8.15 val. Lietuvos laiku buvo pakilusi 7,63 proc., iki 30725,65 JAV dolerio už vienetą. Neatmetama galimybė, kad JAV bus griežtinamas kriptovaliutų rinkos reguliavimas, pavyzdžiui, įvedant reikalavimą laikyti aktyvus, kuriais paremtos stabilios monetos, FED.

Azijos šalių biržose šįryt dauguma indeksų kyla (Japonijos NIKKEI +2,49 proc., Honkongo „Hang Seng“ +2,23 proc., „BSE 30“ +0,89 procento).

FED vadovas J. Powell‘as pripažino, centrinis bankas veikiausiai pavėlavo pradėti griežtinti pinigų politiką. J. Powell'as taip pat pasisakė už tolesnį palūkanų normų didinimą po 50 bazinių punktų, bet paneigė, kad ketinama branginti skolinimąsi dar sparčiau. JAV doleris euro atžvilgiu pabrango 1,27 proc., iki 1,038 dolerio už eurą. Toks brangus doleris paskutinį kartą buvo 2003 metais.

Baltijos šalių biržose dominavo išpardavimo nuotaikos (OMXB -1,08 procento). 100 tūkst. eurų prekybos apyvartą viršijo devynios pagrindinio sąrašo bendrovės, visų jų akcijų kainos krito. Didžiausiais neigiamais pokyčiais tarp jų išsiskyrė „Tallinna Sadam“ (-1,91 proc.) ir „Apranga“ (-2,27 procento).