Taigi, ekonomikos smukimas lėtėja ir įmonių rezultatai tai dar kartą patvirtino. Kita vertus, investuotojų reakcija į naujienas buvo pakankamai nuosaiki ir tai rodo, kad investuotojų lūkesčiai jau pasikeitė – šiandien investuotojai yra kur kas labiau reiklūs geroms naujienoms, negu anksčiau.
„Dugno“ paieškos
Pasaulio akcijų indeksai kyla jau šešias savaites iš eilės. Ir kuo toliau, tuo mažiau pastarasis akcijų kilimas panašus tik į trumpalaikę korekciją. Nuo kovo 6 dienos, kuomet pasaulio akcijų indeksai pasiekė žemiausią tašką, JAV akcijų indeksai jau pakilo 25-30 procentų.
Daugumai investuotojų šiandien kyla klausimas, ar akcijų indeksų kilimas yra pakankamai ilgas ir pakankamai didelio masto, kad galėtume kalbėti apie ilgalaikę tendenciją. Visgi, vien akcijų kilimo trukmė ir mastas dar nėra pakankama sąlyga tam, kad kryptis virstų ilgalaike. Visai neseniai, nuo pernai metų lapkričio pabaigos iki šių metų sausio, akcijų rinkos taip pat kilo apie 6 savaites, o kilimo mastas buvo panašus į pastarąjį. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo trumpalaikė korekcija.
Tikimybė tiksliai nustatyti, kada akcijų rinkos pasiekia žemiausią tašką yra labai maža. Gal geriau būtų nespėlioti, kur yra žemiausias taškas, bet pabandyti suvokti, kokioje ciklo fazėje šiuo metu yra pasaulio akcijų rinkos. Panašu, kad didžiausio kritimo laikai jau praėjo. Ir šiuo metu, veikiausiai, vyksta taip vadinamas „dugno formavimas“. Rinka bando surasti tą žemiausią atspirties tašką, nuo kurio akcijos galėtų tapti pagrindu ilgalaikiam kilimui. Ar tas dugnas jau buvo pasiektas, ar jis dar laukia netolimoje ateityje, galima tik spėlioti, bet, bet kuriuo atveju, dugnas yra kažkur labai netoli.
Atsigavimų scenarijai
Optimistinės nuotaikos finansų rinkose dar nereiškia, kad ir ekonomikoje jau prasidėjo atsigavimas. Akcijų indeksai yra indikatoriai, rodantis kokia yra tikėtina ekonomikos kryptis po tam tikro laiko. Pasaulio akcijų rinkos pradėjo smukti dar 2007 metų vasarą, tuo tarpu realus ekonomikos nuosmukis JAV prasidėjo tik žiemą, o kitose šalyse dar vėliau. Pavyzdžiui, Lietuvoje apie krizę visuotinai pradėta kalbėti tik pernai metų pabaigoje, taigi praėjus beveik 1,5 metų nuo akcijų smukimo pradžios. Taigi, net sulaukus palankių tendencijų akcijų rinkose, pastebimų pokyčių ekonomikoje dar teks gerokai palaukti.
Be to, atsigavimas nebūtinai bus paprastas ir lengvas. Šiuo metu daug kalbama apie galimus pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus. Palankiausias yra raidės „U“ raidės formos scenarijus, kuomet po spartaus kritimo prasideda spartus atsigavimas. Kur kas pesimistiškesnis, bet taip pat įmanomas, yra „L“ raidės formos scenarijus, kuomet po spartas smukimo seka ilgas ir lėtas atsigavimas. Bet didžiausia grėsmė yra „W“ formos scenarijus, dar vaizdžiai vadinamas „dvigubos duobės” scenarijus. Pagal šį scenarijų, tuomet, kai atrodo kad ekonomika jau atsigavo, staiga ateina naujas smukimas, kurio mastas būna nemažesnis už pirmąjį. Visgi, pastarajam scenarijui prielaidų yra nedaug. Kita vertus, tikėtis paprasto ir lengvo atsigavimo, ko gero, taip pat nevertėtų.
Neaiškumas dėl euro palūkanų
Praėjusią savaitę doleris euro atžvilgiu brango, nors iki šiol, dolerio kryptis buvo priešinga nuotaikoms akcijų rinkose. Tradicija buvo sulaužyta, nes pastaruoju metu euro dolerio pokyčius labiau lemia ne doleris, bet euras, o būtent - euro silpnėjimas. Eurui labiausiai kenkia didėjantis neaiškumas dėl tolesnės Europos centrinio banko (ECB) politikos. Kai kurie ECB nariai pareiškė, kad jie paremtų bazinių palūkanų normos mažinimą žemiau 1 procento. Tuo tarpu kiti nariai yra prieš tokį didelį palūkanų mažinimą. Nuogąstaujant, kad euro palūkanų norma bus sumažinta labiau negu tikėtasi (iki šiol rinka tikėjosi, kad palūkanos bus mažinamos iki 1 proc.), euras silpnėjo. O centrinio banko vadovų nesutarimai tą silpnėjimą tik stiprino.
Visgi, ilgainiui veikiausiai viskas vėl priklausys nuo pokyčių akcijų rinkose. Veikiausiai, jei tik finansų rinkose nuotaikos bus pakankamai geros, ECB palūkanų mažinti neskubės (tokiu atveju tam nebūtų pakankamo spaudimo). Ir atvirkščiai – nuotaikoms pablogėjus spaudimas mažinti palūkanas labai padidėtų. Bet kuriuo atveju, net jei pasitvirtintų nuogąstavimai, kad palūkanos bus sumažintos žemiau 1 proc., palūkanų mažinimas turės gana ribotą įtaką eurui, nes erdvės mažinti palūkanas nėra daug (jos ir taip jau grėsmingai arti nulio). Taigi, veikiausiai, ilgesniu laikotarpiu didžiausią įtaką euro dolerio kursui turės nuotaikos akcijų rinkose.
