Investuotojai puikiai atsimena, kad prieš metus, 2008 pradžioje, būtent „Citigroup“ (tuomet dar didžiausias pasaulio bankas) pirmasis paskelbė rekordinius veiklos nuostolius. Paskutinio 2007 metų ketvirčio nuostoliai buvo net 10 mlrd. JAV dolerių. Vėliau apie nuostolingą ketvirtį paskelbė bene visi didžiausieji pasaulio bankai. Prasidėjo ilgas ir sunkus nuostolių finansų sektoriuje laikotarpis, kuris tęsiasi iki šiol.
Ir štai praėjusią savaitę „Citigroup“, vėl pirmasis, paskelbė, kad jau veikia pelningai. Vėliau tą patį pakartojo kiti du dideli tarptautiniai bankai – „Bank of America“ ir „JPMorgan Chase“. Ką tai reiškia investuotojams? Atsiranda priežasčių, leidžiančių tikėtis, kad bankų sistema jau gali dirbti pelningai. Atsiranda viltis, kad bankams, galbūt, jau nebereikės milijardinės vyriausybių pagalbos. Ir jeigu ši viltis pasitvirtintų – tai būtų labai svarbus signalas visai finansų rinkai.
Lūžis ar trumpalaikė korekcija?
Be abejo, norėtųsi tikėti, kad praėjusią savaitę pasaulio akcijų rinkoje įvyko lūžis ir prasidėjo nauja, kilimo tendencija. Tačiau pasaulio akcijų rinkos smunka jau 18 mėnesių iš eilės ir per tą laikotarpį buvo ne vienas ir ne du ir techniniai, ir fundamentalūs požymiai, kad tendencija, galbūt, pasikeitė. Tačiau kaskart išaiškėdavo, kad tai tebuvo trumpalaikės korekcijos. Be abejo, bankų naujienos suteikia vilčių, bet vėlgi, iš esmės, išgirdome tik žodinius pareiškimus, be jokių tai patvirtinančių skaičių, todėl viskas dar labai trapu.
Tačiau vieną išvadą vis dėlto galima padaryti – investuotojų reakcija rodo, kad didelė dalis rinkos dalyvių tiki, arba tiksliau, nori tikėti, jog investicinis turtas jau yra pernelyg nuvertintas. Todėl, vos tik sulauksime patikimų ženklų, kad blogiausia jau praeityje, norinčiųjų pirkti atsiras labai daug. Bet, manau, tos dienos dar gali tekti palaukti.
Griežtėsiantis bankų reguliavimas
Praėjusią savaitę rinkose buvo gana gyvai aptarinėjama JAV Federalinio rezervų banko vadovo kalba. Joje FED vadovas Ben‘as Beranke ragino peržiūrėti visą JAV finansų sistemos reguliavimą, tam, kad ateityje būtų išvengta ypač smarkių ciklinių ekonomikos svyravimų.
Tiesa, konkrečių pasiūlymų pateikta nebuvo, tiesiog buvo bendrai kalbama apie būtinybę griežtinti reguliavimo tvarkas ir apskaitos taisykles. Iš esmės, jau po to, kai pernai rudenį pasaulio vyriausybės buvo priverstos įsikišti, kad užtikrintų finansų sistemos stabilumą, tapo aišku, kad reguliavimas bus griežtinamas. Sistemos stabilumui grėsmę sukeliančios krizės žalingos visiems.
Ko gero, reguliavimas jau šiandien būtų griežtesnis, jei ne ekonominės krizės paūmėjimas. Kaip vaizdžiai pasakė Niujorko universiteto profesorius Nouriel Rombini: „Tiesiog nėra kada skatinti sveiką gyvenseną, nes reikia pasirūpinti, kad pats ligonis išgyventų“.
Akivaizdu, kad, kai tik ekonominė situacija pasaulyje stabilizuosis, reguliavimui bus skiriama daug daugiau laiko ir pastangų. Ir finansų rinkoms, manau, tai labai gera žinia. Be abejo, visi supranta, kad griežtesnis reguliavimas ribos finansų sektoriaus pelno augimą. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad, sugriežtinus reguliavimą, visi jausis saugiau. Ir investuotojai, ir mokesčių mokėtojai, ir patys bankai.
Kinai susirūpinę JAV obligacijų saugumu
Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao praėjusią savaitę pareiškė susirūpinimą JAV vyriausybinių obligacijų saugumu. Kinijos, kuri yra didžiausia JAV kreditorė, vadovas prašo JAV „išlaikyti aukštą valstybės skolos patikimumą ir garantuoti Kinijos investicijų į JAV saugumą“. Reikia pripažinti, kad vis dažniau pasigirstančios kalbos apie didėjantį nepasitikėjimą JAV obligacijomis kelia naujų grėsmių pasaulio finansų sistemai.
Finansų pasaulis jau įprato, kad JAV vyriausybės obligacijos yra vertinamos kaip aukščiausio saugumo investicijos. Į JAV obligacijas investuojamos tos finansų pasaulio lėšos, kurias norima laikyti prisiimant mažiausią įmanomą riziką. Jeigu JAV obligacijos prarastų saugumo garanto vertę, pralaimėtų visi rinkos dalyviai. Ir tai puikiai supranta šiuo metu dažnai susitinkantys pasaulio lyderiai. Pastarieji jau yra įrodę, kad nebijo imtis visų būtinų priemonių tam, kad stabilizuotų finansų sistemą. Todėl nepanašu, kad dabartinis finansų sistemos pamatas gali būti pajudintas.
Kinijos vadovo kalbos – tai tam tikras ženklas apie galimą pasaulinių jėgų persiskirstymą. Finansų pasauliui pasekmės būtų tokios, kad, tikėtina, ateityje keisis finansinių srautų judėjimo kryptys. Panašu, kad JAV jau nebebus vienintelis ir nepakeičiamas finansinių srautų traukos centras. Tikėtina, kad santykinai padidės Europos, o ypač Azijos svarba pasaulio finansų sistemoje. Be abejo, tai turės atsispindėti ir investicinio turto vertinimuose.
