V. Rūkas „Delfi“ apžvelgė pagrindinių Azijos, Europos ir Jungtinių Amerikos valstijų akcijų rinkų rezultatus. Taip pat pasidalino nuomone apie taip vadinamas „memų“ akcijas, kai susivieniję smulkieji investuotojai bando paveikti įmonių vertinimą. Turbūt garsiausias to pavyzdys buvo vasarį kilusi „GameStop“ karštligė.
Azija
Vieni populiariausių Azijos rinkų indeksai yra Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“. Pirmasis, gruodžio 27 dienos duomenimis, per metus buvo pakilęs 4,11 proc., o antrasis – nukritęs -14,83 proc.
„Azijos rinką turėtų būti skaidoma bent į dvi dalis. Pirma, tai – besivystančios rinkos, kita – išsivysčiusios. Tarp išsivysčiusių labiausiai dominuojanti ir didžiausia yra Japonijos rinka, kuri pasižymi gana dideliu jautrumu. Yra įvairių pramonės įmonių, finansų sektoriaus ir pan. Tai geras termometras visam pasauliui. Dalis metų atrodė gana stipriai Japonijoje, bet ji tarp išsivysčiųsių valstybių buvo viena mažiausiai uždirbusių, teikusių grąžą. Nuo sausio mėnesio akcijų rinkos yra praktiškai toje pačioje vietoje“, – komentavo V. Rūkas.
Kalbant apie Kiniją, pašnekovas pabrėžė, kad ši rinka yra kaip atskiras pasaulis.
„Ten, kaip ir Amerikoje, yra daug technologijų sektoriaus, naujosios ekonomikos atstovų. „Kas metų pradžioje atrodė labai perspektyviai, bet prasidėjus Jack Ma, „Alibabos“ savininko neapdairiam kalbėjimui su ir apie valdžią, sulaukta didžiulės bausmės. Viena iš jo grupės bendrovių, „Ant Financial“, turėjo daryti IPO, bet Kinijos valdžia to neleido. Nuo to momento pradėjo griūti tiek akcijos kaina, tiek lūkestis dėl šios grupės rezultatų.
Atitinkamai Kinijos valdžia pradėjo „skeptiškai“ žiūrėti į dideles technologijų bendroves. Jos imtos laikyti „strateginėmis“, darančiomis įtaką viskam. Dabar laikoma, kad jų veiklą reikėtų peržiūrėti. Nuo tada visų technologijų bendrovių akcijos pradėjo griūti. Jos neteko maždaug pusės vertės, priklausomai nuo pozicijos.
Vėliau Kinijoje prasidėjo nuogąstavimas dėl nekilnojamojo turto – „Evergrande“ pelnytai dominuoja antraštėse, nes tai „superdidelis“ konglomeratas, kuris panašu šiemet oficialiai tapo nemokus.
Visos šios žinios, susijusios ir su valdžios sprendimais, antroje metų pusėje smarkiai pakenkė 2021 metų grąžai. Apskritai geopolitinė padėtis su Kinija nėra pati geriausia ir Lietuva čia nėra išskirtinė valstybė, su kuria Kinija konfliktuoja“, – dėstė pašnekovas.
Jis dar paminėjo Indiją, kuri iš akcijų pusės buvo viena geriausiai pasirodžiusių valstybių.
„Indija elgiasi visiškai priešingai Kinijai – ji yra demokratinė valstybė, pasaulio žaidėjai nori dalyvauti toje rinkoje, įvyko ir sėkmingų, ir nesėkmingų IPO, bet bent jau reguliatorius jų neuždraudė“, – sakė jis.
Europa
Londono FTSE 100 per metus padidėjo 14,13 proc., Vokietijos DAXK – 12,7 proc., Prancūzijos CAC 40 – net 28,62 proc.
Kaip pastebėjo V. Rūkas, istoriškai pagrindinės trys Europos rinkos atsilikdavo nuo JAV.
„Tiek po 2008 metų krizės, tiek ir per COVID-19 Europa atrodė labiau nukentėjusi. Taip yra dėl to, kad Europos biržose yra mažiau technologijų atstovų, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo laimėtojai. Europoje vis dėlto dominavo tradicinės bendrovės, kurios teikia grąžą, bet ji nesiekia JAV rinkos grąžos.
Antra vertus, konkrečiai 2021 metai Europai buvo neblogi. COVID-19 suvaldymas, skiepai leido Europai atsigauti ir daugybė pigių, nuvertintų bendrovių pradėjo grįžti į kilimo kryptį. Čia reikėtų paminėti finansų sektorių, kuris buvo labai skaudžiai išparduotas po 2008 metų finansų krizės, bet taip pat nukentėjo per pandemiją. Tačiau blogiausi scenarijai neišsipildė“, – sakė jis.
JAV ir memai
JAV indeksas S&P 500 per metus padidėjo 27,56 proc., „Nasdaq Composite“ – 23,14 proc.
„Nuo metų pradžios tiek vienas, tiek kitas kilo maždaug po 25 proc. Tai yra puiki grąža – gerokai daugiau nei istorinis vidurkis, ko galėtų tikėtis investuotojas. Žiūrint eurais, JAV rinka buvo dar įspūdingesnė, nes doleris euro atžvilgiu sustiprėjo ir tai lėmė praktiškai dar 10 proc. punktų.
Jei europietis investavo į Amerika, jis uždirbo ne 25 proc., bet 35 proc. Galima sakyti, kad jam labai pasisekė.
Amerikai dar būdinga tai, kad didžiausią grąžos komponentę sudarė vos keliolika laimėtojų. Tai „Apple“, „Tesla“, „Microsoft“ – didžiausios technologijų bendrovės. Jų akcijų kaina šiemet buvo geriausia, o jeigu į rinką žiūrėtume be jų, rezultatai būtų labai vidutiniški, panašūs, o gal net ir kuklesni už istorinius grąžos vidurkius. Amerikoje, nors ir didžiausioje pasaulio rinkoje, dominavo kelios didžiausios, jau trilijonų eurų vertę siekiančios įmonės“, – dėstė V. Rūkas.
Jis taip pat gan skeptiškai atsiliepė apie taip vadinamas „memų“ akcijas.
„Kad ir kaip žmonėms smagu kalbėti apie populiarius dalykus, vadinamuosius „meme stocks“, palyginkime: „Apple“ kapitalizacija yra 3 trilijonai, o bet kurio istorijos dalyvio dydis yra daugiausiai keliolika milijardų.
Tiesiog „Apple“ yra šimtą kartų didesnis negu bet kuris istorijos dalyvis. Taip, tai yra smagu, tai tam tikra tendencija, kur mažmeniniai investuotojai gali sutelkti savo jėgą, sudalyvauti tame kilime į vieną ar kitą pusę, tačiau nors ir negaliu sakyti, kad jie nedaro įtakos bendrai rinkai, ji yra labai maža“, – sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad pastaraisiais metais vis daugiau pinigų pritraukiama į SPAC (angl. Special Purpose Acquisition Company).
„SPAC yra forma, kaip iš investuotojų patogiu būdu paimti pinigų ir galbūt įsigyti kokią nors bendrovę. Vienu keliu galima tą bendrovę įsigyti. Kitu – tai būtų išvirkštinis IPO. Jei kas nors nori daryti IPO, reikia ateiti į biržą, pritraukti kapitalo, o tai labai reguliuojamas dalykas – ką reikia atskleisti, ilgas procesas.
Tuo metu SPAC yra tuščia bendrovė, į kurią surenki pinigus ir pažadi kažką padaryti. Pažadėjimas gali būti įsigyti kažkokią bendrovę, netgi susijungti.
Šiemet daug pinigų atėjo į SPAC, daug spekuliacinio turto, bet turbūt ne visi pinigai bus panaudoti įsigijimams, dalis bus grąžinta investuotojams. Tai toks SPAC formos niuansas – jei per tam tikrą laiką pinigų neišleidi, tuomet turi grąžinti. Tai dalis bus grąžinta, o dalis bus panaudota įsigyti galbūt pervertintoms bendrovėms, kurios žada kažką padaryti“, – sakė V. Rūkas.
Smulkiųjų pagausėjimas Lietuvoje
Tuo metu „Nasdaq“ Baltijos biržoje, pasak S. Malinausko, šiemet vyravo optimistinės įmonių nuotaikos ir buvo pastebimas ženkliai išaugęs mažmeninių investuotojų aktyvumas.
„Pastebime, kad vyraujančios optimistinės tendencijos tarptautinėse vertybinių popierių rinkose šiais metais palankiai veikė ir „Nasdaq“ Baltijos rinką, taip pat ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą. Šiemet Baltijos rinkos investuotojus džiugino kylantys pagrindiniai rinkos indeksai, augančios apyvartos, sandorių skaičius, didėjanti rinkos kapitalizacija.
Vidutinis dienos sandorių skaičius Baltijos akcijomis per 2021 metų 11 mėnesius padidėjo daugiau kaip du kartus (nuo vidutiniškai 2410 sandorių per dieną iki 5140 sandorių vidutiniškai per dieną), palyginti su praėjusiais metais, ir apie 10 kartų, palyginti su 2019 m.
Taip pat pastebėtina, kad ženkliai mažėjo vidutinio sandorio akcijomis dydis – nuo 2019 metų sandorio vertė sumažėjo daugiau kaip dvigubai. Visa tai rodo, kad smulkių investuotojų skaičius Baltijos rinkoje auga ir jų aktyvumas didėja.
Šiemet ženkliai išaugo ne tik sandorių skaičius, bet ir vidutinė dienos akcijų prekybos biržoje apyvarta. Per 11 šių metų mėnesių vidutinė dienos akcijų apyvarta augo apie 2 kartus, lyginant su praėjusiais metais (nuo 1,8 mln. eurų vidutiniškai per dieną iki 3,6 mln. eurų vidutiniškai per dieną) , o lyginant su 2019 metais – apie 3,5 karto“, – pasakojo jis.
„Nasdaq Vilnius“ atstovas dar nurodė, kad nuo šių metų pradžios „Nasdaq“ Baltijos rinkos oficialaus prekybos sąrašo įmonių kapitalizacija išaugo beveik 38 proc. ir buvo 59 proc. didesnė, lyginant su 2020 metų pradžia. Papildomojo sąrašo kapitalizacija nuo šių metų pradžios išaugo beveik 16 proc. ir buvo 24 proc. didesnė nei 2020 metų pradžioje. Didžiausios įtakos tam turėjo likvidžiausių ir didžiausių bendrovių akcijų kainų augimas bei naujų bendrovių listingavimas.
„Per 11 šių metų mėnesių aktyviausiai prekiaujamų įmonių dešimtuke pagal apyvartą pirmavo „Ignitis grupė“ (apie 139 mln. eurų), „Šiaulių bankas“ (apie 124 mln. eurų), „LHV Group“ (apie 93 mln. eurų). Žvelgiant pagal sudarytų sandorių skaičių, pirmauja „Coop Pank“ akcijos, kuriomis buvo sudaryta apie 145 tūkst. sandorių („Šiaulių bankas“ – apie 116 tūkst. sandorių, „Tallink Grupp“ – apie 95 tūkst. sandorių).
Nuo šių metų pradžios pagrindiniai „Nasdaq“ Baltijos rinkos akcijų indeksai taip pat augo. Pavyzdžiui, pagrindinio šią rinką atspindinčio indekso „OMX Baltic Benchmark“ indekso vertė ūgtelėjo apie 40 proc., „OMX Vilnius“ indeksas nuo metų pradžios išaugo apie 17 proc., „OMX Tallinn“ išaugo apie 46 proc., o „OMX Riga“ indeksas apie 12 proc.
Verta pažymėti, kad pastaraisiais metais vertybinių popierių rinkos teigiamus pokyčius skatino naujų įmonių atėjimas į viešą Baltijos vertybinių popierių rinką (pavyzdžiui, „Ignitis grupės“, Estijos energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų listingavimas bei aktyvus įmonių skolos vertybinių popierių leidimas ir listingavimas ), taip pat augantis smulkiųjų investuotojų dalyvavimas vertybinių popierių rinkoje. Optimizmo į „Nasdaq“ Baltijos rinką taip pat įnešė ir sėkmingi antriniai vieši akcijų platinimai – „Tallink Grupp“ ir „Eften Real Estate Fund III“. Tarptautinių rinkų augimo tendencijos bei svyravimai taip pat darė įtaką mūsų rinkai“, – dėstė jis.
S. Malinauskas taip pat įvardijo, jog šiais metais „Nasdaq“ Baltijos reguliuojamą rinką papildė 3-jų bendrovių „Delfin Group“, „Enefit Green“, „Hepsor“ akcijos bei bendrovių „Prokapital“, „Mogo“, „Coop Bank“, „Akropolis Group“, UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, „IuteCredit Finance“, „Altum“, AST, Šiaulių banko obligacijos.
„Toliau augo alternatyviosios „First North“ rinkos akcijų ir obligacijų sąrašai, kuriuose šiuo metu turime 13 akcijų ir 13 obligacijų emisijų. Šiemet į „Nasdaq“ Baltijos „First North“ rinką buvo įtraukti 6 akcijų emitentai „Estonian Japan Trading Campany“, „Elmo Rent“, „Bercman“, „AS Modera“, „Virši“, „TextMagic“ bei 9 nauji obligacijų emitentai „Terseta“, „Modus Group“, „Mainor Ülemiste“, „ELKO“, „Sun Finance“, „Civinity“, „Summus Capital“, „CrossChem“, „BH Meraki“.
Šie metai buvo gausūs ir pozityviomis naujienomis „Nasdaq Vilnius“ biržoje. Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ užbaigė „KG Group“ įsigijimo sandorį ir tapo didžiausia pagal pajamas Baltijos biržų bendrove; „Invalda INVL“ įsteigė įmonę „INVL Life“, kuri sieks draudimo įmonės licencijos; „InMedica“ vykdė aktyvią plėtrą; „Šiaulių bankas“ žengė į tarptautinę obligacijų rinką, išleisdamas 75 mln. eurų apribotų pirmos eilės privilegijuotųjų obligacijų emisiją; pradėjo veikti „Invegos“ administruojama priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“.
Be to, pastebima, kad daugėja įmonių, teikiančių analitinę informaciją investuotojams. Šiemet įmonių tyrimų bendrovė „Enlight Research“ pradėjo rengti papildomai bendrovių „Ignitis grupė“, „Neo Finance“ analitinę informaciją, o nuo šių metų gruodžio mėnesio pradėjo veikti nauja Baltijos rinkos listinguojamų įmonių analizės platforma „Investelligently“, kurios paskirtis – susisteminti ir automatizuoti Baltijos šalių listinguojamų bendrovių finansų analitiką“, – sakė jis.
