Be abejo, jei grįžtume į 2013 m. pradžią, rastume įvairių prognozių: ir labai pesimistinių, ir optimistinių. Tik pasibaigus metams bus galima tiksliai pasakyti, kas buvo teisūs, o kas visiškai nepataikė. Tačiau šįkart apie praeitį nekalbėsime, nes daug įdomiau kalbėti apie ateitį, tad šiame straipsnyje apžvelgsime, ką apie pasaulio ekonomikos, akcijų rinkų, aukso ir valiutų perspektyvas kalba finansų pasaulio autoritetai. Be abejo, galite paklausti, kam gilintis į tai, ką prognozuoja guru, jei daugelis tų prognozių nepasitvirtina. Atsakymas labai paprastas – tiesiog įdomu žinoti, kokį rytojų piešia ekspertai – šviesesnį ar kupiną negandų. Žinant daugumos nuomonę, galima bandyti pamatyti tai, ko jie galbūt nemato.
Pasaulio ekonomika
Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai ir skirtingiems pasaulio regionams prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir jo vadovė Christine Lagarde. Dar šių metų spalį TVF išleistoje Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje matyti, kad TVF prognozuojamas 2014 m. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3,6 procento. Šis rodiklis 2013 m. prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0,7 proc., arba net ketvirtadaliu. Išsivysčiusioms šalims 2014 m. prognozuojamas vos 2,0 proc. ekonomikos augimas. Didžiausią teigiamą impulsą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+2,6 proc.). Vadinasi, viso pasaulio ekonomikos augimo naštą ant savo pečių neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2014 m. TVF prognozuoja 5,1 proc. augimą.
Taigi, vertinant TVF ekonomistų prognozes, galima daryti išvadą, kad kitais metais tikimasi pozityvių tendencijų, tačiau kyla klausimas, ar tokias pačias rožines perspektyvas įžvelgia ir kitų institucijų atstovai. Tarkim, stambiausio pasaulyje obligacijų fondo „PIMCO Total Return Fund“, kurio valdomas turtas šiuo metu siekia maždaug 248 mlrd. JAV dolerių, valdytojas Billas Grossas teigia, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus silpnesnis, nei prognozuoja daugelis analitikų, ir sieks vos 2,5 proc., o tai yra beveik trečdaliu mažiau, negu prognozuoja TVF. Pasak B. Grosso, po 2009 m. krizės pasaulis pradėjo veikti vadinamuoju New Normal režimą, tai yra kai tiek ekonomikos augimo, tiek ir infliacijos lygis labai žemas, tad nieko nelieka, tik prisitaikyti prie tokios aplinkos.
Ką apie pasaulio ekonomiką ir pagrindines finansų rinkas kalba garsusis Nourielis Roubini? Pasak jo, pasaulio ekonomikos aktyvumas atsigauna labai lėtai, ekonomikos augimas menkas, infliacija žema, nedarbo lygis didelis. Būtent tokia realybė lemia ypač žemas palūkanų normas pagrindinėse ekonomikose ir įvairias ekonomikos skatinimo programas. Tačiau blogiausia tai, kad tos programos, kurios turėtų padėti realiai ekonomikai skatinti kapitalo investicijas ir darbo vietų kūrimą, savo pagrindinės funkcijos neatlieka. Perteklinis likvidumas keliauja į įvairias turto klases, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, akcijų, aukšto pajamingumo obligacijų. Tokių šalių kaip Šveicarija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Brazilija, Singapūras ar Kinija nekilnojamojo turto rinkose šiuo metu jau yra kainų burbulų. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, bus pasiektas momentas, kai burbulai apims daugelį šalių ir daugelį turto klasių, o jiems sprogus lauks staigus ir didelis pasaulinis nuosmukis.
Kokios prognozės pasaulio akcijoms?
Prieš pateikdami skirtingų investavimo guru 2014 m. prognozes akcijų rinkoms, trumpai priminsime, kas įvyko per pastaruosius penkerius metus. Dabartinės akcijų bulių rinkos pradžia – 2009 m. kovas, tai yra laikotarpis po didžiausios per pastaruosius 70 metų finansų krizės. Per šią krizę pasaulio akcijų indeksas buvo praradęs daugiau nei 50 proc. vertės, vadinasi, ir akcijų kainos buvo gana žemos, ir investuotojų sentimentai bei lūkesčiai gana prislėgti. Juokingiausia tai, kad būtent šis periodas pasirodė esąs ypač geras momentas investuoti.
Taigi, per pastaruosius ketverius su puse metų pasaulio akcijos sugebėjo pabrangti maždaug 150 proc., o vidutinė metinė analizuojamo periodo grąža siekė net 22 procentus. Kaip manote, tai daug ar mažai? Analizuojant pastarųjų 50 metų istoriją, galima pastebėti, kad bulių rinka vidutiniškai trukdavo maždaug penkerius su puse metų, o per tokį laikotarpį akcijų kainos vidutiniškai padidėdavo apie 170 procentų. Vien turint šiuos faktus, galima padaryti vieną paprastą išvadą: tiek pagal trukmę, tiek pagal prieaugį dabartinė bulių rinka turėtų artėti prie pabaigos. Šiuo metu nereikėtų stebėtis, jei po tokio įspūdingo periodo sutiksime vis daugiau optimistų, kurie pabrėš praeities rezultatus ir siūlys investuoti į akcijas.
Vienas garsiausių JAV akcijų strategų Laszlo Birinyi, kuris gana tiksliai išpranašavo 2009 m. JAV akcijų rinkos dugną ir atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Pasak jo, JAV akcijų rinka šiuo metu yra pasiekusi ketvirtą, arba paskutinę, bulių rinkos stadiją, kuri dar gali tęstis nuo vienų iki dvejų metų. Jis taip pat mano, kad per šį laikotarpį stambiausios pasaulio ekonomikos akcijų indeksas turėtų viršyti 2 000 punktų ribą (dabartinė vertė – 1 762 punktai), na, o, prieš pradedant kristi kainoms, akcijų indeksas turėtų pasiekti net 2 500 punktų ribą (maždaug 40 proc. brangiau negu šiuo metu). Su jo mintimis sutinka nemažai Volstrito strategų – jie ir patys teigia, kad pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 jau kitais, blogiausiu atveju, 2015 metais turėtų viršyti 2 000 punktų ribą.
Tačiau įdomiausia tai, kad L. Birinyi tolesnį akcijų kainų didėjimą sieja su investuotojų euforija – dauguma investuotojų po ketverių akcijų rinkoms ypač pelningų metų neiškęs ir nuspręs saugias investicijas, tokias kaip grynieji pinigai ar obligacijos, pakeisti į agresyvesnes, tokias kaip akcijos. Šis psichologinis lūžis bus staigus ir masinis, sukels galutinį akcijų kainų ralį ir šis neišvengiamai pereis į akcijų meškų rinką.
Nepaisant tokio didelio daugelio investavimo guru optimizmo, yra ir pesimistų. Pavyzdžiui, šių metų Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Robertas Shilleris teigia, kad JAV akcijos įvertintos gana brangiai (remiasi paties sukurto CAPE rodiklio rodmenimis). Pasak jo, dabartinis JAV akcijų įvertis yra pats aukščiausias nuo 2007 m. – vadinasi, investuojant į jas kitus penkerius ar dešimt metų reikėtų tikėtis prastesnių rezultatų nei ilgalaikis istorinis maždaug 9 proc. metinio pelningumo vidurkis. Be abejo, tai dar nereiškia, kad JAV akcijos antrą kartą patirs tokių nuostolių, kokius matėme 2008–2009 m., tačiau reikia suprasti tai, kad po beveik penkerius metus trukusio akcijų kainų ralio šiuo metu investuodami į akcijas optimistai už tą patį vieną pelno litą yra pasiruošę mokėti beveik du kartus daugiau. Dažniausiai tai taip pat reiškia, kad reikės dvigubai ilgiau laukti, kol investicija atsipirks.
Geltonasis metalas
Prieš pristatant įvairių guru prognozes geltonajam metalui, visų pirma norėtųsi pateikti porą labai konkrečių faktų. Per pastaruosius dešimt metų aukso kaina kasmet augo maždaug po 14 procentų. Kadangi šis rezultatas lenkė beveik visas kitas investavimo priemones, nenuostabu, kad per šį laikotarpį išaugo ir susidomėjimas šia investavimo priemone. Antras faktas yra tai, kad pastaruosius dvejus metus aukso kaina nuolat mažėja ir nuo piko laikotarpio jau spėjo prarasti kone trečdalį vertės. Tačiau šis prastas rezultatas nesumažino susidomėjimo tauriuoju metalu, atsiranda net tokių, kurie ir toliau prognozuoja neįtikėtiną pelną ateityje.
Peteris Schiffas – vienas didžiausių aukso mėgėjų. 2006 m. jis visus investuotojus perspėjo apie artėjančią didžiausią amžiaus krizę ir toliau gana užtikrintai žarsto prognozes apie aukso kainos augimą. Jis teigia, kad aukso kaina per metus pasieks 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją ribą, vadinasi, padidės net 50 procentų! Kokia pagrindinė tokios prognozės priežastis? Iš esmės niekas nepasikeitė – JAV ir toliau spausdina pinigus (kaip ir daugelis kitų šalių centrinių bankų), pinigų sistemoje daugėja, šalių skolos toliau auga ir pan. Pasak P. Schiffo, neišvengiamai artėjame prie momento, kai šalys pradės bankrutuoti. Pavyzdžiui, iki pasibaigiant dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos kadencijai 2017 m., JAV nesugebės išmokėti palūkanų už savo skolą ir bus priverstos skelbti bankrotą. Susiklosčius tokiai situacijai, viena pagrindinių apsisaugojimo priemonių turėtų būti auksas. Bankrutuojant šalims, aukso kaina turėtų labai išaugti ir tik tie investuotojai, kurie bus įsigiję realaus aukso, sugebės išsaugoti, o gal net ir labai stipriai išauginti turimą turtą.
Su P. Schiffu sutinka kitas garsus investavimo guru Marcas Faberis – jis jau gana ilgai peikia JAV centrinio banko valdytojus ir rekomenduoja pirkti fizinį auksą. Anot jo, nė viena turto klasė šiuo metu nėra saugi: nei bankų indėliai, nei JAV obligacijos, nei akcijos, tačiau jei aukso kaina dar kartą pasieks 1 200–1 250 JAV dolerių už Trojos unciją ribą, jis būtinai pirks papildomai ir tai rekomenduoja daryti ir kitiems.
Beje, nė vienas iš šių dviejų specialistų prieš dvejus metus, prasidėjus aukso kainos korekcijai, neužsiminė apie gresiančius didžiulius nuostolius, o kai tauriojo metalo kaina smuko 30 proc., be abejo, nebeliko pasirinkimo – tik teigti, kad atpigęs auksas yra dar patrauklesnė investavimo alternatyva, ir ieškoti kaltininkų.
Tačiau kai kalbama apie auksą, kitaip nei analizuojant akcijas, yra ir kita stovykla – tai daugumos bankų, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ar „Deutsche Bank“, žaliavų analitikai. Daugelis jų kaip susitarę prognozuoja mažesnes tauriojo metalo kainas. Pavyzdžiui, JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ Žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie prognozuoja, kad 2014 m. vidutinė aukso kaina turėtų būti maždaug 1 050 JAV dolerių už Trojos unciją. Toks kainos dydis bus susijęs su tuo, kad, atsigaunant JAV ir kitų regionų ekonomikoms, mažės poreikis jas skatinti ir spausdinti pinigus, atitinkamai mažės tiek pasaulinės krizės, tiek didelės infliacijos grėsmė, todėl sumažės apsidraudimo nuo tokių įvykių priemonių, tarkim, aukso, paklausa.
Išvada
Bandant apibendrinti visų paminėtų ekonomistų, investuotojų ir analitikų mintis, galima įžvelgti dvi prognozių kryptis: optimistinę ir pesimistinę. Optimistai teigia, kad 2014 m. ekonomikos aktyvumas turėtų atsigauti, tai dar kurį laiką turėtų teigiamai veikti įmonių pelną ir akcijų kainas. Gerėjanti ekonominė padėtis, ypač JAV, leis Federaliniam rezervų bankui pradėti mažinti skatinimo programą, o tai turėtų neigiamai veikti obligacijų bei aukso kainas.
Pesimistai teigia, kad pagrindinių šalių centrinių bankų vykdoma skatinamoji ekonomikos politika realios naudos ekonomikai neduoda, tiesiog pučia finansų aktyvų kainas. Sprogus šiems burbulams ir prasidėjus pasauliniam nuosmukiui, gali prasidėti ir šalių bankrotai. Vienintelis išsigelbėjimo šaltinis – auksas.
Kaip matome, kiek žmonių, tiek nuomonių. Nepamirškime, kad ateities prognozavimas – labai sudėtingas užsiėmimas net ir tiems guru, kurie anksčiau yra ją atspėję. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis ir 2014 m. būkite pasiruošę netikėtumams. Nė vienas mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už Naujųjų metų kampo.
