aA
Tai, kaip funkcionuoja tam tikros sistemos, dažnai turi įtakos tam, kaip funkcionuoja pati visuomenė bei kokį potencialą turi visa ekonomika.
Artūras Milevskis
Artūras Milevskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Neseniai žurnale VALSTYBĖ buvo išspausdintas interviu su Didžiosios Britanijos analitiku, kuriame jis pateikė Vokietijos pavyzdį. Šioje šalyje bendrovėms leidžiama pačioms administruoti savo darbuotojų pensijų fondus ir juos apdrausti nuo įvairių pavojų – taip pensininkų pinigai ne tik tampa didelės dalies vidutinio dydžio bendrovių, kurios ir sudaro Vokietijos stuburą, finansiniu pamatu, bet ir didina pačių darbuotojų suinteresuotumą domėtis savo įmonės ateitimi bei motyvaciją dirbti geriau. Taigi, išlošia visi, nes bendrovė gali gauti pigesnių lėšų savo investicijoms iš administruojamo pensijų fondo ir lojalesnių darbuotojų, o darbuotojai dirba bendrovėje, kuri dėl šių veiksnių tampa konkurencingesnė, todėl ne tik nebankrutuoja, bet ir ilgainiui gali mokėti didesnius atlyginimus.

JAV pensijų sistemoje galima įžvelgti jos kūrėjų sąmoningas pastangas siekti, kad sistema ne tik maksimaliai tarnautų valstybės, bet ir visuomenės telkimo bei švietimo interesams, o tai ir vėl leidžia tikėtis ekonominės naudos. JAV pensininkai pensijų fonduose 2013 m. pabaigoje buvo sukaupę beveik 19 trln. JAV dolerių. Tai prilygtų 112 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Be abejo, neskaičiuojant pinigų pensijų fonduose, amerikiečiai taip pat yra įsigiję nekilnojamojo turto, turi santaupų bankuose, yra apsidraudę gyvybę ir investavę į kitas finansines priemones, pavyzdžiui, tiesiogiai akcijas ir obligacijas ar netiesiogiai pasinaudoję investicinių fondų pagalba.

Tačiau analizuojant JAV veikiančių pensijų fondų investicijas į akis krinta faktas, kad būtent JAV pensininkų krepšeliuose vidutiniškai daugiausia investuota į akcijas – net 57 proc. viso investuojamo turto. Vadinasi, JAV pensininkai per asmeninius pensijų fondus į pasaulinį verslą yra investavę maždaug 11 trln. JAV dolerių, didelė dalis šios sumos (maždaug 60 proc.) investuota būtent JAV akcijų rinkoje. Todėl kai kartais klausiama, kodėl JAV piliečiai tokie patriotiški ir taip jaudinasi dėl savo šalies ateities, žinoma, galima teigti, kad tai susiję tik su dvasinėmis vertybėmis, tačiau galima prisiminti ir tuos 6 trln. JAV dolerių, kuriuos dirbantys žmonės ir pensininkai per pensijų fondus yra investavę į savo šalies verslą.

Šioje vietoje pats metas atsigręžti į Lietuvą ir prisiminti, kad mūsų pensininkai laukia, kol jiems pensijas išmokės „Sodra“. Kaip visi žinome, ji yra prasiskolinusi, todėl skolinasi iš Vyriausybės, o ši, kaip visi žinome, taip pat yra prasiskolinusi. Taigi, mūsų šalyje egzistuojanti sistema bent kol kas formuoja išlaikytinių, kuriuos turi išlaikyti kiauras rėtis, mentalitetas. Esant tokiai situacijai galima suprasti, kad didelės dalies pensininkų domėjimasis ekonomika baigiasi tuo, ar bus padidintos pensijos, ar ne, ir visai nesirūpinama, iš kur rėtyje atsiras papildomų milijonų. Nes jei visada atsirasdavo, tai turėtų atsirasti ir ateityje. Taigi, sistema neskatina domėtis ekonomika, ji skatina tikėti populistais ir reikalauti pinigų. Šiame kontekste apie patriotizmą kalbėti neverta, kaip ir apie patriotizmą tų, kurie šiandien dirba ir moka mokesčius „Sodrai“, nors didelė dalis netiki jos ateitimi.

Nelabai daug patriotizmo suteikia ir lietuviški pensijų fondai, nes į juos visų pirma nukreipiama tik nedidelė dalis pensijoms kaupti skirtų įmokų. Antra, į Lietuvos ekonomiką iš šių pinigų investuojamas daug mažesnis procentas nei JAV. Naujausiais skelbtais Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. viduryje Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo sukaupę 5,94 mlrd. litų. Nors šis skaičius įspūdingas, įvertinkime ir šiuos skaičius: JAV pensininkai yra sukaupę 112 proc. šalies BVP, o Lietuvoje – tik 5 procentus. Kitas dalykas yra tas, kad iš minėtų 6 mlrd. litų vos 26 proc. investuojama Lietuvos kapitalo rinkoje ir labai tikėtina, kad didelė dalis tų pinigų yra nukreipta ne į nuosavybės vertybinius popierius, dar kitaip vadinamus akcijomis (tiesiogiai į akcijas investuota vos 0,85 proc. viso turto), o į Lietuvos skolą. Taigi, turime situaciją, kai atsiradus pensijų fondams „Sodros“ pajamos sumažėjo, todėl, norėdama išmokėti pensijas esamiems pensininkams, ji skolinasi daugiau, o pensijų fondai didelę dalį pinigų išveža iš Lietuvos ekonomikos, o beveik viską, kas lieka, skolina valstybei už procentus, o ši paskolina juos „Sodrai“, kad išmokėtų pensijas dabartiniams pensininkams. Visoje šioje beviltiškai genialioje schemoje yra tik viena akivaizdžiai gera žinia – ilgesniu laikotarpiu pensijų fondų atsiradimas yra neabejotinas žingsnis į priekį. Tačiau jei reikėtų vertinti dabartinės sistemos padėtį tiek jos gyvybingumo, tiek įtakos valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei atžvilgiu, turėtume konstatuoti, kad tai nieko gero.

Lietuvos Vyriausybės nuolat grasinasi, kad pradės ryžtingą pensijų sistemos reformą. Dabartinė Vyriausybė net į savo programą buvo įrašiusi, kad dalies pensijos mokėjimą perkels į biudžetą, o tai sumažintų „Sodrai“ bei šiuo metu dirbantiems žmonėms tenkančią socialinių mokesčių naštą. Tačiau kaip niekas nieko nedarė, taip ir nedaro. Taip demonstruojama, kad problemos esmė suvokiama, tačiau ryžto įgyvendinti reformų nėra. Nors jei būtų sumažinti mokesčiai dirbantiems žmonėms, tai, be jokių abejonių, sumažintų šešėlį ir padidintų dalies visuomenės pasitikėjimą savo valstybe. O jei dar didesnė dalis pinigų, kurie šiuo metu pervedami į „Sodrą“, būtų nukreipta į pensijų fondus, juose pinigai kauptųsi greičiau, todėl šių pensijų fondų dalyviai jų veikla, kaip ir ekonominėmis tendencijomis, domėtųsi labiau. Leidus Vokietijos pavyzdžiu pensijas kaupti įmonės administruojamame ir apdraustame fonde daug didesnė dalis pinigų liktų Lietuvos ekonomikoje ir t. t.

Taigi šiandien nieko nedarymas iš tiesų turi padarinių ne tik Lietuvos ekonomikai, verslui ir būsimiems bei esamiems pensininkams, bet ir visuomenės patriotiškumui, lojalumui savo valstybės interesams bei ekonominiam raštingumui.

Pensijų fondų dalis
Pensijų fondų dalis
© .
Žurnalas „Valstybė“
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Biržos laikmatis“: investuotojus džiugino gerinamos bendrovių pelno prognozės

Akcijų indeksų atšokimas tęsiasi – Europos akcijų „ Stoxx Europe 600“ vakar pakilo 0,78...

„Biržos laikmatis“: pasvarstymų apie spartesnį palūkanų normų kėlimą pasigirsta ir iš ECB

Investuotojai nagrinėjo paviešintą FED gegužės mėn. susitikimo protokolą.

„Biržos laikmatis“: sustiprėjus rubliui, Rusija imasi atlaisvinti kapitalo kontrolę

Europos ir JAV akcijų biržose savaitė prasidėjo indeksų kilimu.

„Biržos laikmatis“: Azijos akcijų indeksai kyla po žinios apie sumažintas palūkanų normas

Jungtinėje Karalystėje – seniai regėtas vartotojų nuotaikų pablogėjimas.

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Dėl pareiškimo apie pasikėsinimą į Putiną analitikai turi savo versiją: gandas jau plinta (2)

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas...

Nauja žemės reforma kaitina aistras: vieni vadina istoriniu pasiekimu, kiti įspėja dėl korupcijos

Gegužę Seimui pateiktame įstatymų pakete numatyti keli reikšmingi pokyčiai: Nacionalinė...

Karas Ukrainoje. Putinui – naujas raginimas dėl derybų su Zelenskiu rusai priartėjo prie Severodonecko užėmimo

Šiandien jau 95 karo Ukrainoje diena. Prancūzijos ir Vokietijos vadovai paragino Rusijos...

Mirė žurnalistas ir rašytojas Laimonas Tapinas

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vertėjas, kino...

Delfi PliusEglė Gatelytė

„Dėl Ukrainos tampame pajuokos objektu“: vokiečių atsargos pulkininkas garsiai ištarė jau seniai sklandantį įtarimą (6)

„ Karas Ukrainoje labai dinamiškas, Rusijos kariuomenė bando apsupti didžiuosius miestus...

„Real“ triumfas finale – supermenas Courtois nupūtė visus „Liverpool“ smūgius

Geru pusvalandžiu vėliau šeštadienį prasidėjusiame UEFA Čempionų lygos finale Paryžiaus...

Lietuviai dovanos Ukrainai garsųjį droną „Bayraktar“: surinkti 5 mln. eurų (20)

„Laisvės TV“ šeštadienį surinko reikiamą 5 mln. eurų sumą dronui „ Bayraktar “, kuris...

Štai kodėl į indaplovę reiktų įdėti aliuminio folijos

Kiek pamenu, mano mama visada į indaplovę įmesdavo sugniaužytą aliuminio folijos rutulį. Ji...

Kitos savaitės pradžiai – sinoptikų prognozė: kada trauksis lietus (1)

Sekmadienio orus lems slėnys. Bus gana niūriu, bet tiek naktį ir dieną pasirodys ir pragiedrulių....

Delfi PliusSilvija Marc

Du atradimai Uzbekistane – rytietiška egzotika alsuojančios vietos, kurias būtina aplankyti

Uzbekistanas daugeliui tebėra labai egzotiška kelionės kryptis, o tuos, kurie ten susiruošia,...